- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Greičiausiai ne vieno kauniečio namuose galima pamatyti rusų dailininko Semiono Podorožno tapytus paveikslus. Kaip atsitiko, kad šis Rusijos dailininkas, nutapęs Stalinui jo mylimos aktorės Liubovės Orlovos portretą, pateko į Kauną ir čia kūrė?
Atsidėkojo portretu
„Tai buvo vokiečių okupacijos metais. Mano mama draugavo su kauniečių Andrėjauskų šeima, kuri garsėjo tuo, kad visaip padėjo įvairių tautybių nukentėjusiems kare žmonėms, – pasakojo išraiškos šokio pradininkė Lietuvoje Kira Daujotaitė. – Tad nenuostabu, kad mamos draugė Serafima Andrėjauskienė rėmė ir į vokiečių nelaisvę patekusį rusų kilmės dailininką S.Podorožną, karo pradžioje tarnavusį sovietų armijoje. Aš nežinau, kaip ir kodėl jis dirbo Valstybės teatre (dabar Kauno muzikinis teatras – red. past.) – tapė dekoracijas, tačiau pas mus jis lankydavosi S.Andrėjauskienės paakintas.“
Vokiečių karo belaisvis – rusų dailininkas ne kartą viešėjo Obuolių gatvės namelyje, kur gyveno K.Daujotaitės šeima. Tuomet maždaug 40-ies sulaukusiam rusų dailininkui didžiulį įspūdį darė šeimos galvos Petro Paliulio elgesys – buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas visuomet padėdavo jam – vokiečių belaisviui užsivilkti paltą išeinant iš namų.
Kartą po pietų dėkingas S.Podorožnas pasisiūlė nupiešti K.Daujotaitės portretą. Kai portretas buvo baigtas, dailininkas jį padovanojo belaisvį draugiškai priimdavusiai namų šeimininkei.
Vokiečiai įvertino gabumus
Kaip prisimena dabar jau garbaus amžiaus S.Andrėjauskienės dukra Aleksandra, su S.Podorožnu jos tėvai susipažino per tuomečiame Valstybės teatre dainavusį solistą Sergijų Karnilovą.
S.Podorožną vokiečiai iš pradžių laikė VI forte. Artėjant Velykoms, stovyklos komendantas Zingas liepė kaliniams nupiešti plakatą „Tvarka – mūsų turtas“. Šią užduotį puikiai atliko nelaisvėje buvęs dailininkas.
Komendantui taip patiko S.Podorožno darbas, kad pasiteiravo, ar negalėtų nupiešti jo portreto. Per keliolika minučių eskizas buvo baigtas.
Kalbos apie gabų dailininką greitai pasklido po stovyklą ir kiti vokiečiai ėmė reikalauti piešti jų portretus. Tuomet S.Podožnas buvo įkurdintas nedideliame namelyje, kuriame buvo batsiuvių dirbtuvė, beje, stovėjusiame už stovyklos ribų.
Dailininkas turėjo daug užsakymų. Stovykloje atsirado dar keli tokie dailininkai – vokiečiai visais jais pasitikėjo: išleisdavo į miestą nusipirkti dažų, pieštukų. Maža to, kažkokiu būdu su vokiečių sutikimu tie dailininkai buvo įdarbinti Valstybės teatro dekoracijų ceche.
Tapo Mathauzeno kaliniu
Dirbdami teatre belaisviai užmezgė daug pažinčių, laisvai vaikščiojo po miestą su specialiais atpažinimo ženklais ant drabužių. Beje, S.Podorožnas teatre nutapė balerinos Janinos Drazdauskaitės-Čiunovienės portretą visų ūgiu – tai buvo atlygis jos vyrui už visokeriopą pagalbą.
Pokario metais šis paveikslas buvo balerinos, pasitraukusios su vyru į Vakarus, tėvų namuose. Po to buvo grįžęs į teatrą, bet istorinio virsmo metais pateko į vieną privačią kolekciją.
Anot A.Andrėjauskaitės, artėjant frontui S.Podorožnas rengėsi bėgti, tačiau kažkas jį išdavė – dailininkas buvo išsiųstas į Austrijoje veikusią Mathauzeno koncentracijos stovyklą.
Po karo dailininkas grįžo į tuometį Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), kur jam, kaip ir visiems kitiems, teko susidurti su nauja, šįkart saviškių, inicijuota represijų banga.
Susirado buvusius globėjus
Dailininkas neužmiršo savo globėjų Kaune – parašė laišką S.Karnilovui į teatrą ir paprašė adresų. Taip prasidėjo Aleksandros tėvų susirašinėjimas su S.Podorožnu.
„Iš laiškų žinau, kad jo paveikslas karo tematika pateko į tuomečio Leningrado Ermitažą, kad mirė jo dukra, o anūkas gyvena Izraelyje. Atrodo, kad jo tapytas paveikslas vokiečių okupacijos tema turėtų būti ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Žinau, kad po karo S.Podorožnas buvo atvažiavęs į Kauną", – pasakojo ponia Aleksandra ir prisipažino, kad daugiau žinių apie dailininką nugrimzdo į nebūtį – artimesnius ryšius su juo palaikę kaunietės tėvai.
"Apie šį dailininką ir jo kūrybą Linas Lazėnas 1965 m. sukūrė dokumentinį filmą „Gėlės mirties forte“. Apie S.Podorožno mirtį 1968 m. pavasarį mums pranešė jo žmona. Jam tebuvo 64 metai“, – pasakojo ponia Aleksandra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai atvažiavę ryklių pasižiūr...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė3
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti2
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos93
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių17
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...