- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Italą Luciano galima sutikti už prekystalio Centriniame Kauno turguje prekiaujantį vaisiais ir daržovėmis. Prieš porą metų kartų su savo žmona Vaida iš Italijos į Kauną gyventi atvykęs paslaugus užsienietis greitai užkariavo daugelio pirkėjų simpatijas.
Luciano nesunkiai prisitaikė prie lietuviško gyvenimo ritmo ir neblogai pramoko lietuviškai. Jei prireikia – susikalbėti su pirkėjais padeda žmona, su kuria ir darbuojasi turguje. Tiesa, kai kurie klientai specialiai išmoksta itališkų frazių, kad galėtų savo mėgstamą prekybininką pakalbinti gimtąją kalba.
– Kokios priežastys lėmė, kad atvykote į Lietuvą?
– Lietuva yra mano gyvenimo draugės gimtinė, čia yra jos šeima, čia gyvena jos mama. Susiklostė tokios aplinkybės, kad dažnai reikėjo būti Lietuvoje, o dažnai skraidyti iš Italijos būtų sunku. Tad prieš dvejus metus apsisprendėme, kad kartu su drauge turime skristi į Lietuvą ir joje pasilikti. Dabar mano šeima yra čia.
– Kaip sekėsi įsikurti Lietuvoje? Prie ko čia buvo sunkiausia priprasti?
– Man nėra sunku prie ko nors priprasti. Nesu uždaras ar nusistatęs prieš kažką, kad reikėtų prie ko nors priprasti, per kažką peržengti ir panašiai. Priimu viską taip, kaip yra. Aš esu atviras naujovėms.
Žinoma, buvo truputį sunku. Galbūt sunkiausia buvo priprasti prie to, kad tekdavo į darbą važinėti autobusu. Italijoje nėra autobusų, kurie važinėtų pagal grafikus, nėra tvarkaraščių, tad buvo keista, kad stabdant bet kurį autobusą šis nestodavo. Buvo keista stovėti stotelėje ir laukti autobuso. O visa kita sekėsi pakankamai gerai.
Tiesa, kai tik čia atvažiavau, buvo gruodžio vidurys. Išties, pirmąsias dienas buvo labai šalta, kiek pamenu, gal 12 laipsnių šalčio. Tuomet mano draugė mane gąsdino, liepė šiltai rengtis. Dabar jau esu pripratęs, toks klimatas šiuo metu man atrodo įprastas.
– Papasakokite, kaip kilo idėja prekiauti turguje? Gal Italijoje dirbote panašų darbą?
– Italijoje dirbau stogdengiu, dirbau viską, kas susiję su medžio apdaila: gaminau įvairias mansardas, pavėsines. Taipogi mano tėtis turėjo šiek tiek žemės, tad man jau yra tekę padirbėti prie daržovių ir vaisių. Mano dėdė dirbo Italijos turguje, tad kartais man tekdavo padėti, turgaus gyvenimas man nebuvo naujiena.
Kai grįžome į Lietuvą, nusprendėme, kad čia reikia užsiimti tuo, ką geriausiai mokame. Žinoma, pradžia buvo sunki, tačiau palyginus su tais, kurie šiame turguje dirba 20 metų, manau, kad viskas sekėsi gana gerai ir aš greitai adaptavausi. Man sunku kalbėti lietuviškai, tačiau pagrindinius, specifinius turgaus žodžius išmokau pakankamai greitai.
– Kaip į jus žiūri pirkėjai, turgaus kolegos?
– Kai kurie pirkėjai, sužinoję, kad turguje dirba italas, ateina išmokę kelis žodžius mano kalba, pasisveikina, paduoda ranką. Kitiems, galbūt dėl to, kad esu užsienietis, patinka pirkti pas mane. Tad pirkėjai su manimi išties yra pakankamai malonūs. Kalbant apie kolegas, tai jaučiasi šiokia tokia konkurencija, kaip ir bet kokiame kitame darbe, tad manau, jog visa tai normalu.
Dirbti gan sunku, tenka anksti keltis ir išvažiuoti iš namų, pasiruošti darbo vietą, ją susitvarkyti. Dirbame iki vėlaus vakaro, bet man išties tai patinka. Man patinka tvarkytis, susidėlioti prekes. Nors tai šiokia tokia monotonija, tačiau labai malonu, kuomet pas tave sugrįžta tie patys pirkėjai ir giria tavo produktus, nori įsigyti jų dar.
– Per visą tą laiką kol gyvenate Lietuvoje, kokius esminius skirtumus tarp Lietuvos ir Italijos teko pastebėti?
– Didžiausias skirtumas tas, kad Lietuvoje negalima su visais juokauti, ne visi čia supranta juokus. Italai mėgsta juokauti, tuo tarpu lietuviai atsargūs, jeigu su jais bandai pajuokauti, jie ima tave įtarinėti, jog tu iš jų kažko nori, kažko prašysi ir panašiai.
Didžiausias skirtumas tas, kad Lietuvoje negalima su visais juokauti, ne visi čia supranta juokus.
Bet aš dabar jau suprantu, kodėl taip yra. Juk čia yra daug tokių žmonių, kurie tik ieško naudos, dėl to Lietuvos žmonės ir yra kur kas atsargesni nei Italijoje. Italai nori daugiau duoti, nei gauti. Mes dažnai pajuokaujame, kad jie visuomet prieš ką nors gaudami pirmiausia kitiems duoda avansą.
– O kaip skiriasi lietuviškas ir itališkas turgus?
– Italijoje turgaus asortimentą daugiau lemia sezoniškumas. Tai, kas auga tuo metu, tą ir galima išvysti ant turgaus prekystalio. Būtent dėl šios priežasties ten viskas šviežia. O Lietuvoje, nepaisant koks metų laikas – vasara ar žiema, galima rasti bet kokį vaisių ar daržovę. Čia juos atveža iš bet kokio pasaulio krašto, nes žmonės to reikalauja. Dėl to skiriasi kainos – Lietuvoje daržovės ir vaisiai kainuoja daugiau.
Čia taip pat visi nori, kad prekė būtų ideali, be jokių defektų, o Italijoje tokių dalykų žmonės nemato. Tačiau aš suprantu Lietuvos žmones, jie už šias prekes moka daug, tad ir nori pačių geriausių, šviežiausių produktų. Tad didžiausias skirtumas, manyčiau, yra kainose. Visa kita yra labai panašu.
– Negalime nepaliesti ir virtuvės klausimo. Itališkoji yra puikiai žinoma visame pasaulyje, o kokį įspūdį jums palieka tradicinis lietuviškas maistas?
– Italijoje daugiausiai žmonės valgo makaronus, taip vadinamą pastą. Jie mėgsta kepti mėsą ant ugnies, be jokių marinatų. Ten netgi nėra marinatų. Keptą mėsą jie tik po to pabarsto druska ir prieskoniais. Galbūt tokie ir yra esminiai skirtumai.
Man labai patinka Palanga, Basanavičiaus gatvė, kur spūstys, kur galima sutikti daug žmonių.
O lietuviška virtuvė man tikrai labai patinka. Labai mėgstu sriubas ir įvairius patiekalus iš bulvių: tiek cepelinus, tiek vėdarus ar bulvių plokštainius. Iš esmės valgau viską, čia man viskas patinka. Itališkus patiekalus valgau gana retai, būna, kad sugalvojame pasigaminti picą, tačiau taip tikrai būna ne kiekvieną dieną, man tiesiog netrūksta itališkos virtuvės.
– Ką mėgstate veikti laisvu laiku?
– Daug laisvo laiko nėra, mes praktiškai gyvename turguje. Aišku, kai atostogaujame, išvažiuojame kažkur pakeliauti. Man labai patinka Palanga, Basanavičiaus gatvė, kur spūstys, kur galima sutikti daug žmonių. Aš mėgstu stebėti, man nepatinka ištisai sėdėti namuose. Man reikia kuo daugiau žmonių, tuomet aš jaučiuosi geriausiai.
– Kokie Jūsų artimiausi planai Lietuvoje? Ar turite planų sugrįžti atgal į Italiją?
– Aš nieko neplanuoju, man nepatinka planuoti, tiesiog gyvenu šia diena. Niekada negali žinoti, kas bus ateityje. Apskritai, visi italai mėgsta gyventi šia diena.
Apie grįžimą į Italiją negalvoju. Per tuos dvejus metus kol esu čia, dar nebuvau sugrįžęs. Mano tėvų jau nebėra, turiu du brolius ir vieną sesę, su jais bendrauju telefonu, tad atstumas mūsų neišskiria.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą17
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė15
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...