Kaunas pradeda gelbėti kaštonus

Kauno mieste šią savaitę aplinkosaugininkai pradės įgyventi eksperimentinį kaštonų gelbėjimo planą. Jeigu priemonės pasiteisins, kitąmet tokios pat pagalbos gali sulaukti dauguma laikinojoje sostinėje jau spėjusių pražysti kaštonų.

Gelbės 46 medžius

Po pernai atliktos inventorizacijos paaiškėjo, kad Kaune auga apie 5 400 kaštonų, o tai yra apie 35 proc. miesto želdinių.

Pastaraisiais metais kaštonus puola keršakandės – vabzdžiai, kurie minta kaštonų lapais, tad šie medžiai nebegali kvėpuoti ir nyksta. Žiemos metu keršakandžių lėliukės nežūsta, o gyvena po sniegu, nukritusiuose lapuose.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskienė patvirtino, kad savivaldybė turi pasirengusi kaštonų išsaugojimo programą, kurioje numatyti keli medžių apsaugos būdai: lapų išvežimas ir feromoninės vabzdžių gaudyklės.

„Šią savaitę ant 46 kaštonų bus pakabintos specialios gaudyklės parazitams gaudyti. Iš miesto biudžeto jų įsigijimui skirta 10 tūkst. litų. Tai yra labiau eksperimentas, nes nesame garantuoti, kad ši priemonė bus labai veiksminga ir pateisins mūsų lūkesčius. Pasižiūrėsime, kokie bus rezultatai. Jeigu pavyks, kitais metais galbūt galėsime įsigyti daugiau gaudyklių“, – sakė specialistė.

Padeda ir talkos

„Dėl lėšų stygiaus pasirinktos tik kelios vietos mieste, kuriose bus pakabintos gaudyklės: istorinės Prezidentūros kiemelis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis bei keli pavieniai medžiai, esantys Vienybės aikštės teritorijoje“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė.

Ant kiekvieno medžio bus pakabinta po dvi feromonines gaudykles lajų apačioje ir po dvi ant kamieno. Gaudyklių įdėklas per sezoną bus keičiamas du kartusLipnų šių gaudyklių paviršių reikės atnaujinti specialiais klijais.

Anot specialistų, šis vabzdžių gaudymo metodas nekenkia nei žmonėms, nei gyvūnams ar augalams, veikia tik kaštoninę keršąją kandelę.

„Mūsų skelbtą konkursą yra laimėjusi bendrovė „Biopolis“, kurie nupirks gaudykles, jas įrengs ir prižiūrės. Kai pasibaigs sezonas, rangovai turės nukabinti gaudykles ir jas saugoti iki kitų metų“, – pasakojo G.Rondamanskienė.

Aplinkosaugos specialistai įsitikinę, kad kasmetinės talkos taip pat padeda apsaugoti miestą puošiančius medžius.

„Kiekvieną rudenį surinktus nukritusius kaštonų lapus vežame utilizuoti. 50 laipsnių temperatūroje lapai sudeginami,  o kartu sunaikinami ir kenkėjai“, – teigė G.Rondamanskienė.

 


Kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridelle) – rudas arba pilkšvas vabzdys, su skersai einančiomis trimis balkšvomis juostelėmis. Jis pradeda skraidyti nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo. Pirmieji suaugėliai atsiranda balandžio pabaigoje, tuomet juos galima aptikti ant besivystančių lapų ir kelmų žievės. Kiaušinius dažniausiai deda išilgai lapo prie pagrindinės gyslos. Pirmos stadijos lervos įsigraužia į lapą ir ten suformuoja 3-4 cm dydžio įgraužas. Lėliukė žiemoja nukritusiuose lapuose. Per vasarą gali išsivystyti kelios keršųjų kandelių kartos.

Keršoji kaštoninė kandelė kilusi iš Makedonijos, masiškai plisti pradėjo 1985 m. ir nuo to laiko išplito beveik visoje Europoje. Pirmą kartą Lietuvoje kenkėjo pėdsakai buvo pastebėti 2002 m. rudenį Klaipėdos priemiestyje Smiltynėje. 2003-2004 m. neaptikta nei drugių, nei įgraužų. 2005 m. įgraužų rasta 14, 2006 m. – 27, 2007 m. – 40 miestuose ir gyvenvietėse. Didžiausi židiniai yra susiformavę Vilniuje, Kaune, Rudaminoje, Kalvarijoje ir Smiltynėje.

Šaltinis: Valstybinė miškų urėdija



NAUJAUSI KOMENTARAI

O

O portretas
mes tai į kaštoną inkilą zylėms įkėlėm, gal išgaudys tą brudą?

SENAI REIKEJO

SENAI REIKEJO portretas
proto invalidai

panemune

panemune portretas
smetonos alejoj zusta kastonai
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių