„Kaunas 2022“ ambasadoriais taps ir „Žalgirio“ krepšininkai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

27 projekto "Kaunas 2022" ambasadoriai pasakojo, koks šis miestas žavus, galintis nustebinti net išrankią užsienio publiką. Pasakojo tada, kai Kauno sėkme abejota. O ką jie galvoja dabar, kai jų misija baigėsi?

Savanoriškas darbas

"Jų misija dar tik prasideda, – sako projekto "Kaunas 2022" meno vadovė Virginija Vitkienė. – Ambasadoriai yra informacijos apie projektą perteikėjai. Jie turi žinią apie tai, kad Kaunas 2022 m. taps Europos kultūros sostine (EKS) ir apie galimybes dalyvauti šiame projekte stengiasi paskleisti kuo platesniam ratui žmonių."

Neatsitiktinai ambasadoriai – žinomi žmonės, sekami socialinėje erdvėje, kurie daug keliauja, dalyvauja susitikimuose, skleidžia gerąją naujieną apie Kauną. Tokio ambasadoriaus darbas – nemokamas, savanoriškas. Pašnekovės žodžiais, projekto ambasadorius, tarkim, koncertuodamas Alytuje, gali pakviesti visus atvykti į Kauną, kur vyksta "Kaunas 2022" renginys.

Tarp 27 dabartinių projekto ambasadorių – muzikai, aktoriai, šokėjai, filosofai, architektai, sportininkai. "Mes tikimės apimti visas sritis, bendradarbiauti ir su verslininkais – įvairiausiais žmonėmis. Svarbus mūsų partneris yra tarptautinis profesionalų tinklas "Global Lithuanian Leaders". Tikimės, kad lietuviai, gyvenantys, dirbantys, kuriantys verslus užsienyje, taip pat taps projekto ambasadoriais", – vylėsi V.Vitkienė.

Ateityje žinios apie projektą "Kaunas 2022" skleidėjais turėtų tapti ir krepšininkai. "Su krepšinio klubu "Žalgiris" planuojame pasirašyti bendradarbiavimo sutartį ir visą "Žalgirio" komandą paskelbti mūsų ambasadoriais", – žadėjo projekto meno vadovė.

Ji užsiminė, kad projekto ambasadorių kiekvienais metais daugės – "Kaunas 2022" komanda laukia norinčiųjų jais tapti. "Tai vidinių nuostatų reikalas: net jei žmogus negyvena Kaune, bet serga už Kauną, jis jau yra mūsų ambasadorius. Tie, kurie džiaugiasi, kad Kaunas 2022 m. taps EKS, ir sako, kad mūsų laukia kažkas nuostabaus, taip pat yra ambasadoriai. Plačiąja prasme ambasadoriumi vadiname kiekvieną, kuris prie mūsų prisidės informacijos sklaida, kvietimu atvykti į Kauną. Šia prasme projekto ambasadoriais gali tapti kiekvienas Kauno miesto ir rajono gyventojas", – aiškino V.Vitkienė.

Susidūrė su stereotipais

Pirmiesiems 27 projekto ambasadoriams dabar, kai Kaunas laimėjo EKS vardą, darbo padaugės. "Mes dalyvaujame renginiuose, kalbame, pasakojame apie Kauną. Dabar tokių renginių daugės", – užsiminė vienas oficialių projekto ambasadorių kaunietis fotografas Artūras Morozovas. Pasak jo, šis projektas miestui jau davė naudos: "Pačiam Kaunui, jo psichologiniam komfortui labai reikėjo, kad kas nors tarsi patapšnotų per petį ir pasakytų: viskas gerai, eini teisinga kryptimi. Be to, anksčiau nežinojome, koks tas Kaunas, kokį jį pristatyti. Šiuo metu išgryniname miesto kultūrinę viziją, kuo jis įdomus, ką galime parodyti, – juk miestas tarpukario architektūra nesibaigia. Svarbu, kad pagaliau baigtųsi tos orientacinės varžybos, kad visi susiorientuotume, kur link einame." A.Morozovas tikisi, kad dabar Kaunas sustiprės kultūriškai, įgaus pasitikėjimo savimi.

Pačiam Kaunui, jo psichologiniam komfortui labai reikėjo, kad kas nors patapšnotų per petį ir tarsi pasakytų: viskas gerai, eini teisinga kryptimi.

Kalniečių mikrorajone užaugęs fotografas anksti ėmė jaukintis menininkų bendruomenes, kurios atvėrė visai kitokį nei vaikštant gatvėmis patiriamą miesto vaizdą. "Užaugau matydamas garsių fotografų darbus knygose ir juos pačius šalia – vaikštančius ir kalbančius. Fotografija man labai daug davė. Kurį laiką šokau "Auroje", tai taip pat labai praturtino", – pašnekovo žodžiais, priklausymas šioms bendruomenėms padėjo atsirasti įsitikinimui, kad Kaunas – unikalus. Toks įsitikinimas dar labiau sustiprėjo A.Morozovui gyvenant kituose miestuose, su fotoaparatu keliaujant po karštuosius pasaulio taškus. Tačiau jis pastebėjo, kad ne kauniečių reakcijos į Kauną Lietuvoje dažnai būdavo stereotipiškai neigiamos. Fotografo žodžiais, tai lėmė, kad Kauno ambasadoriumi ar advokatu jis pradėjo dirbti jau seniai. Kaunietis dažnai sulaukdavo, pasak jo, kvailų ir seniai nebejuokingų juokelių apie tai, kad visi Kaune – treninguoti, kad čia tik degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos ar pasakymo: apjuosk Kauną spygliuota tvora, ir visi žinos, už ką sėdi. "Savo laiku aš daužydavau galvą į sieną aršiai diskutuodamas, bandydamas įrodyti, kad taip nėra. Užtenka pereiti Žaliakalnio gatvėmis, paskaityti ten kabančias atminimo lentas, primenančias čia gyvenusius tautos kultūros, meno, politikos, mokslo vėliavnešius, pajusti tą dvasią, ir paaiškėja, kad minėti stereotipai neturi pagrindo", – įsitikinęs kaunietis.

A.Morozovas džiaugiasi pastaruoju metu nesulaukiantis neigiamų reakcijų į Kauną, atvirkščiai – daug jo draugų persikėlė iš Vilniaus ar Klaipėdos gyventi į Kauną ir kuria čia kultūrines, menines iniciatyvas.

Fotografas viliasi, kad "KEKS 2022" projekto kontekste kultūriniu požiūriu patrauklūs taps Kauno miegamieji mikrorajonai, kad menas ir toliau Kaune bus pristatomas pramoniniuose ir kituose netradiciniuose objektuose. "Kaip fotografas, tikiuosi, kad su šiuo projektu Kaunas vėl taps Lietuvos fotografijos centru. Juk vis dėlto mūsų fotografijos klasikai yra vienaip ar kitaip susiję su Kaunu", – šyptelėjo A.Morozovas.

Patraukli pakuotė

"Jei šis projektas Kauno neišgelbės, tai nežinau, kas išgelbės. Daug užsieniečių, tarp jų – ir šio projekto ekspertų, konsultantų – prisipažino: esu buvęs Lietuvoje, bet ne Kaune. Mat iš Vilniaus juos veždavo tiesiai į Klaipėdą. Kažkodėl Kaunas paliekamas šone, nerodomas užsienio turistams", – apmaudo neslėpė projekto ambasadorė, šokio teatro "Aura" vadovė choreografė Birutė Letukaitė.

Turi pasikeisti Kauno pateikimas – reikia padaryti Kauną patrauklų savo pakuote. Juk tai, kas viduje, tai yra stiprias menininkų iniciatyvas, mes turime jau seniai.

Kartu su šokėjais dažnai lankydamasi užsienyje, ji pastebėjo: daug užsieniečių žino Vilnių, dar daugiau – Rygą, tačiau Kauno beveik niekas nežino. Pasak jos, atmetus krepšinį, iki šiol Kaunas užsienyje buvo žinomas tik per asmenines pažintis ir meną: festivalius, į kuriuos atvyksta užsienio menininkai. "Dėl to, kad Kaunas tapo EKS, menininkų pozicija nepasikeis. Jie ir iki šiol dirbo atiduodami visas jėgas – tik taip mene ir įmanoma dirbti – ir toliau taip dirbs, – įsitikinusi choreografė. – Turi pasikeisti Kauno pateikimas – reikia padaryti Kauną patrauklų savo pakuote. Juk tai, kas viduje, tai yra stiprias menininkų iniciatyvas, mes turime jau seniai: muzikos, šokio, teatro, dailės festivaliai, kiti renginiai vyksta. O kalbant apie vizualinį miesto grožį – taip, jam reikia remonto, jį reikia gaivinti. Ir tai yra didžiulis uždavinys Kaunui." Ji tikisi, kad intensyvus kultūrinis vyksmas Kaune nesibaigs 2022 m. – tęsis ir toliau.

Įsijungs ir Klaipėda

Kaune gimęs, užaugęs, daug įsimintinų vaidmenų Kauno dramos teatre sukūręs aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis įsitikinęs: tai, kad Kaunas taps EKS, yra didžiulė parama ne tik šio miesto, bet ir visos Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Šiuo metu daugiausia Klaipėdoje reziduojantis menininkas užsiminė prie Kauno projekto besiruošiantis prisidėti su Klaipėdos jaunimo teatru, kurio steigėjas ir režisierius jis yra. "Kaunas ir Klaipėda gali sujungti jėgas, kad kuo įdomesni projektai išeitų", – užsiminė buvęs kaunietis. Bendradarbiavimo idėjas jis žadėjo aptarti su "Kaunas 2022" vadovais.

Scenos menininkas pastebėjo, kad Kaunas atsigavęs, nestokoja gyvybės: čia daug studentų, judėjimo. V.Masalskis vylėsi artėjant 2022 m. čia atsirasiant daugiau kultūrinių, teatrinių erdvių: "Kalbant konkrečiai apie teatrą, Nacionalinio Kauno dramos teatro salės nuoma brangiai kainuoja ir ji labai apkrauta – kitoms trupėms čia sunku patekti. Kaunui trūksta eksperimentinių teatrinių erdvių. Pakeliui į EKS jų Kaune būtinai turėtų atsirasti. Be to, pavyzdžiui, Vilniaus teatriniame gyvenime yra daug judėjimo iš jaunimo pusės: kuriasi daug trupelių, jie vis kažką stato, veikia. Toks judesys praverstų ir Kaune – reikėtų žadinti jaunimo proveržius." Pasak jo, nebrangiai kainuojančių festivalių, kūrybinių dirbtuvių, kitų eksperimentų reikėtų jau dabar, o ne po penkerių metų.

Maisto ir meno sintezė

Prieš keletą dienų Prancūzijoje, Lione, su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru "Didvyrių aikštėje" vaidinęs V.Masalskis atkreipė dėmesį, kad šioje šalyje aukšta scenos aptarnavimo kultūra. "Prancūzijoje scenos darbininkai yra lygiaverčiai su aktoriais, režisieriais ir kitais kūrėjais. O pas mus labai trūksta pagarbos aptarnaujančiajam personalui: apšvietėjams, dekoracijų montuotojams, kitiems. Tačiau juk tai yra teatro kultūros dalis. Norėtųsi, kad, EKS atkeliaujant į Kauną, tokia pagarba atsirastų ir pas mus", – sakė garsus aktorius.

Restorano IETI šefė Inga Turminienė – viena iš nedaugelio projekto ambasadorių, atstovaujančių ne kultūros sričiai. Iš projekto "Kaunas 2022" ji tikisi bendradarbiavimo tarp įvairių sričių atstovų. "Galima sukurti sintezę tarp, tarkim, mano atstovaujamos maisto srities ir muzikos, teatro bei pan. Be to, tikiuosi, kad šis projektas padės atgaivinti mūsų mikrorajonus, kurie šiuo metu yra tarsi užmigę, atneš kultūrą į juos. Juk dabar didžioji dalis renginių, kultūrinio veiksmo vyksta senamiestyje, centre. O juk visa tai galėtų tolygiai pasiskirstyti po įvairius mikrorajonus, kad jų gyventojai ten gyventi įvairesnį kultūrinį gyvenimą", – užsiminė I.Turminienė. Ji vylėsi, kad įgyvendinant projektą "Kaunas 2022" atsigaus visas miestas.

Provincialumo sindromas

Projekto ambasadorius, Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas įsitikinęs, kad projektas "Kaunas 2022" padės miestui išspręsti tam tikras problemas.

"Kaunas kenčia nuo tam tikro provincialumo sindromo (pojūčio, kad miestas lėtai merdėja, gatvės pilnos duobių, o ambicingesni žmonės iš jo bėga). "Kaunas 2022" yra puiki proga iš tokio komplekso išsivaduoti, pamatyti miestą pulsuojantį gyvybe, pritraukiantį naujas iniciatyvas, sparčiai besitvarkantį, – teigė A.Gelūnas. Pasak jo, iš mirties taško neseniai pajudėjo kita esminė problema – miesto valdžios abejingumas kultūros žmonių veikloms, nepasitikėjimas jais. "Įvyko proveržis, miesto valdžia ėmė sirgti už kultūrininkų sėkmę. Tikiuosi, kad "Kaunas 2022" procesai suteiks tokioms nuostatoms tvarumo, pavers jas nuolatiniu, vis demokratėjančiu procesu", – sakė politikas. Jo įsitikinimu, Kaunas 2022-aisiais galėtų tapti tarptautiškesnis,  žinomesnis pasauliui, atviresnis, gyvesnis.

Kiti ambasadoriai – gyvą ir elektroninę muziką derinančios grupės "Golden Parazyth" nariai Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius projekto "Kaunas 2022" kontekste tikisi pozityvių pokyčių. "Tikiuosi daugiau kultūrinių, edukacinių renginių, šviečiančių miesto bendruomenę, atsinaujinusių traukos taškų miesto svečiams ir nuolatiniams gyventojams", – sakė G.Širka. Jam antrino kitas grupės narys Aurimas Vilkišius: "Kaunas gali būti gražus, įdomus ir klestintis miestas. Norisi tikėti, kad EKS projektas per ateinančius penkis metus taps atspirties tašku tolesnei sėkmingai miesto raidai."

Tarp Vakarų ir Rusijos

Italų šiuolaikinė menininkė Silvia Giambrone Kaune viešėjo dukart. Prieš porą metų atvykusi į Kauną atidaryti personalinę parodą kaip 2013 m. Kauno bienalės pagrindinio prizo laimėtoja, ji prisipažino pastebėjusi čia nepaprastą kultūros augimą. Ji įsitikinusi: savo įnašu Kaunas gali praturtinti besiplečiantį europietiškąjį naratyvą. "Europos krizės laikais Kaunas turi galimybę įrodyti, kaip tikėjimas Europa ir bendras darbas gali sukurti didžiulius pokyčius ne tik Lietuvoje, bet ir visai Europai. Kaunas turėtų parodyti, kad vis dar yra galimybė augti ir mėgautis tuo, kas yra bendruomenė. Taigi, siūlyčiau Kaunui daug kultūrinių mainų su kitomis valstybėmis ir kad šie mainai apimtų kuo daugiau sričių", – sakė S.Giambrone.

Kalbėdama apie galimą Kauno sėkmę ateityje, menininkė pabrėžė Lietuvos, Kauno patogią geografinę padėtį: "Lietuva geografiškai yra labai patogioje vietoje tarp Vakarų Europos ir Rusijos, ir aš manau, kad šiame kontekste Kaunas iš tiesų galėtų tapti vieta, kur susitinka keletas kultūrų."

2022 m. S.Giambrone Kaune tikisi pamatyti daugybės įvykusių kultūrinių mainų rezultatus, daugybę čia priimtų menininkų iš viso pasaulio ir lietuvių menininkus, kurių kūryba eksportuojama į užsienį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių