- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įspūdinga: toks krovinys miesto gatvėse – nėra kasdienis reginys.
-
Įspūdinga: toks krovinys miesto gatvėse – nėra kasdienis reginys.
-
Trukmė: entuziastų mintis paminklu virto per trejus metus.
-
Įspūdinga: milžiniškas akmuo keliavo per Kauną į Griunvaldą
-
Įspūdinga: milžiniškas akmuo keliavo per Kauną į Griunvaldą
-
Įspūdinga: milžiniškas akmuo keliavo per Kauną į Griunvaldą
-
Įspūdinga: milžiniškas akmuo keliavo per Kauną į Griunvaldą
Kauno gatvėse, į kurias grįžo prieš karantiną buvęs triukšmas, ketvirtadienio vidudienį buvo galima stebėti neįprastą reginį – lydimas baikerių kolonos karinis sunkvežimis gabeno milžinišką akmenį.
Duoklė karžygiams
Liepos 15-ąją šalis minės pergalės Žalgirio mūšyje 610-ąsias metines. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija šią progą nusprendė įamžinti paminklu Griunvaldo teritorijoje. Panašiu gestu entuziastai pažymėjo ir 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Tiesa, tąkart Lenkijos Griunvaldo muziejuje, karaliaus Jogailos kaimynystėje atsirado kunigaikščio Vytauto Didžiojo biustas.
"Daugiau nei per 600 metų Griunvaldo lauke nebuvo pastatyta nė vieno žymesnio Žalgirio mūšio atminimą įamžinančio ženklo. Pagalvojome, kad reikia padėkoti savo karžygiams", – mintis sukurti paminklą ir taip nusilenkti iškilioms istorinėms asmenybėms, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vado Perlio Vaisietos teigimu, kilo dar 2017-aisiais.
Jis liks Lenkijoje, o kartu su juo priminimas lietuviams ir lenkams, kad esame vieningi, stiprūs ir turime istoriją.
Mintį paversti kūnu padėjo ne tik idėjos sumanytojai, bet ir visos Lietuvos žmonės. Sužinoję apie paminklo statybas jie aukojo pagal savo galimybes. Kas po kelis eurus, kas ir poros tūkstančių nepagailėjo. Visų prisidėjusiųjų vardai patalpinti į specialią kapsulę ir įmūryti paminklo pamate. Dvi sąrašo kopijos bus perduotos saugoti LDK Valdovų rūmams Vilniuje ir Vytauto Didžiojo Karo muziejui Kaune.
Kruopštus darbas
Milžiniškas akmuo – iš Kupiškio rajono gyvento Alfredo Aiduko kiemo. Sužinojęs apie tokią iniciatyvą, ūkininkas, partizaninėje kovoje netekęs dviejų dėdžių, nedvejodamas riedulį padovanojo. Netrukus karišku vilkiku akmuo buvo atgabentas į menininko Valentino Šimonėlio sodybą. Įdomu tai, kad įspūdingo dydžio uolieną menininkas pirmą kartą pamatė prieš 40 metų. Akmuo jam iškart patiko dėl savo formos ir šiltų, pastelinių spalvų.
"Negaliu pasakyti, kiek tiksliai laiko truko darbas, tačiau žinau, kad jis pareikalavo daug kūrėjo jėgų. Akmuo buvo apdirbtas, nugremžtas ir apdorotas", – pasakojo P.Vaisieta.
Po menininko prisilietimo 14 t svėręs akmuo palengvėjo maždaug 3 t, o jo centre atsirado Vytis ir užrašas lietuvių–lenkų kalbomis "Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę".
"Galutinį rezultatą pamačiau maždaug prieš mėnesį. Jis pranoko mano ir kitų kolegų lūkesčius. Savo šiluma, energija, savotiška didybe, liaudišku monumentalumu paminklas traukia, žavi ir tarsi kalba", – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas negailėjo gerų žodžių V.Šimonėlio meistrystei.
Toks krovinys miesto gatvėse – nėra kasdienis reginys. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)
Primins bendrą istoriją
Ankstų ketvirtadienio rytą paminklas buvo iškeltas iš Utenos rajone, Siručių kaime esančio Jono Šimonėlio skulptūrų parko. Lydimas Aukštaitijos baikerių klubo, akmuo pajudėjo link Kauno, o iš čia tiesiai į Lenkiją. Kirtus sieną koloną pasitiko būrelis Punsko lietuvių. Norinčių, anot P.Vaisietos, buvo ir daugiau, tačiau skaičių ribojo karantino suvaržymai. Dėl tos pačios priežasties atsisakyta ir didelių iškilmių Griunvaldo lauke. Pastatytas į savo vietą, paminklas bus atidengtas liepos 15-ąją minint 610-ąsias Žalgirio mūšio pergalės metines.
"Ar negaila, kad jis iškeliavo pas kaimynus? Žinote, čia panašus jausmas, kai suaugusius vaikus paleidi į gyvenimą ar į mokslus kitoje šalyje. Skirtumas tik tas, kad šis vaikas niekada negrįš. Jis liks Lenkijoje, o kartu su juo priminimas lietuviams ir lenkams, kad esame vieningi, stiprūs ir turime istoriją", – šios puslapius mintimis trumpai pervertė P.Vaisieta.
1410 m. liepos 15 d. vykęs Žalgirio mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis. Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos55
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...