Kas sieja T. Ivanauską, U. Karvelis ir XI fortą?

Nemokamą ekskursiją vedusi gidė Lina Jankauskaitė  pasirinko aprodyti būtent Akademiją, nes čia gyvena, tačiau pasakojo, kad planuodama maršrutą, atrinkdama įdomiausius objektus, pati sužinojo daug naujo. Jos pasakojimų besiklausiusiems ekskursijos dalyviams, Akademijoje tik retkarčiais apsilankantiems, tai apskritai buvo tarsi pažintis su miesteliu apskritai.

Ekskursijos „Akademija: nuo Ugnės Karvelis iki tvirtovės žlugimo“ vadovė apgailestavo, kad Akademijos lankytinos vietos viena nuo kitos gana toli nutolusios, be to, su kai kuriais objektais susipažinti begalima tik iš nuotraukų. Pavyzdžiui, visiškai nunykęs yra kadaise kultūros centru buvęs Marvos dvaras, kuris pirmą kartą paminėtas prieš 500 metų.

Geriausias orientyras, norintiems apsilankyti Marvos dvaro vietoje – Marvelės žirgynas. Dalis jo yra buvusio dvaro teritorijoje. „Dar neseniai stovėjo dvaro kaminas, bet neseniai važiavau pro ten, bandžiau akimis rasti kaminą, bet nepavyko – tikriausiai jau nelikę ir jo“, - apgailestavo L. Jankauskaitė.

Dvaro pastatai, kurių dabar nelikę nė kvapo, anksčiau yra tarnavę ne tik kaip kultūros centras. Juose buvo įrengta ligoninė, vėliau – vaikų namai, netgi laboratorijos, kuriose kurtas priešnuodis nuo gyvulių maro.

Dalį Marvos dvaro sklypo įsigijęs gamtininkas, rašytojas, profesorius Tadas Ivanauskas, jame pasistatė sodybą bei įkūrė botanikos parką – Obelynę, kuris turi respublikinės reikšmės istorinio kraštovaizdžio architektūros paminklo statusą.

Akademijos teritorijoje yra ir Noreikiškių dvaras, tačiau tai, kas iš jo liko. Jis pirmą kartą paminėtas vos XIX pab. Jame įsikūrė  ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas Petras Karvelis su šeima. Šiame dvare gimė ir augo Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja, ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ji ėmusi versti į užsienio kalbas žymių Lietuvos autorių kūrinius.

U. Karvelis vardas suteiktas gimnazija tapusiai Noreikiškių vidurinei mokykloje. Joje įrengtas šiai moteriai skirtas muziejus.

Trečias svarbus Akademijos istorinis objektas – XI fortas, Kauno tvirtovės, iškilusios kaip Rusijos sienų gynybinės sistemos, dalis. „Kaunas tokiai svarbiai funkcijai tobulai tiko“, - pasakojo L.Jankauskaitė. Jis pasirinktas, nes Nemuno ir Neries upės, jų santaka tikrai turėjo apsunkinti priešo kariuomenės įsiveržimą į Rusijai tuomet priklausiusias žemes. Be to, svarbu buvo ir tai, kad Kaunas turėjo strateginės reikšmės geležinkelius į Varšuvą, kitus svarbius miestus, strateginių kelių ir kt.

XI fortas, dar vadinamas Marvos, kaip ir dar keli suplanuoti fortai buvo nespėti pastatyti. „Rašoma, kad šiame forte buvo spėta nudirbti 75 proc. žemės darbų – iškastas penkių metro gylio gynybinis griovys, kareivinių pamatai“, – pasakojo gidė, kol artėjome prie forto, esančio netoli vandentiekio bokšto.

Fortui numatyta teritorija šiuo metu yra virtusi pieva, o platus gynybinis griovys pilnas vandens. Ant pylimo auga medžių. „Gaila, kad į šį fortą, kuris yra mūsų istorijos dalis, kuris nors ir nebaigtas, bet dalyvavo mūšiuose, čia žuvo žmonių, nėra jokių nuorodų“, – dėstė L.Jankauskaitė.  

Nors Akademijos teritorijoje yra itin senus laikus menančių objektų, miestelis kitais metais švęs vos 20 metų jubiliejų. Miestelis įkurdintas iš Ringaudų ir Noreikiškių kaimų dalių. Pavadinimą jis gavo dėl šiose apylinkėse įkurdintos mokslo įstaigos (dabar A.Stulginskio universiteto) ir viso akademinio miestelio. Pirmieji dabartinio universiteto padaliniai čia įkurdinti dar prieš 73 metus.