Karščiai vargina kauniečius, prireikia ir medikų pagalbos

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje šiuo karštuoju laikotarpiu padaugėjo vyresnio amžiaus pacientų, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais, bendru silpnumu, nuovargiu, padidėjusiu kraujospūdžiu.

"Tokiems pacientams paprastai yra atkuriamas elektrolitų balansas, vykdomas bendras būklės stebėjimas, pagal indikacijas gali būti skiriamas ir gydymas", – sakė Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė.

Nors Vaikų skubios pagalbos skyriuje pastarosiomis savaitėmis buvo pacientų, kurie skundėsi ir perkaitimui būdingais simptomais, tačiau gydytojai negali patvirtinti, kad jie atsirado vien tik dėl alinančių karščių.

Kad netektų lėkti į Skubios pagalbos skyrių, specialistė patarė į savo dienos racioną būtinai įtraukti vandenį: "Karščiausiu dienos metu, kai saulė yra ypač kaitri – vidurdienį ir per pietus patariame neiti į lauką, dėvėti galvos apdangalą nuo saulės ir nepamiršti vartoti daugiau skysčių."

Pasak Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojos Nelitos Gudžiūnaitės-Bybartienės, dėl karščių tikrai suintensyvėjo greitosios pagalbos medikų darbas: "Nėra dienos, kad medikai nevyktų pas vyresnio amžiaus žmones, kurie skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu, aukštu kraujospūdžiu, krūtinės skausmu, širdies ritmo, miego sutrikimais ir kitais negalavimais."

Anot gydytojos, vaikai ir jaunesnio amžiaus pacientai dažnai skundžiasi perkaitimu, silpnumu, įvairiomis traumomis. "Tokių kvietimų padaugėja šiltuoju metų periodu, nes gyventojai vyksta į gamtą poilsiauti, į sodus ar pas gimines. Ne paslaptis, kad ir alkoholio vartojimas išprovokuoja dar didesnį neigiamą karščio poveikį, neatsargų elgesį gamtoje", – pasak medikės, per karščius padaugėjo iškvietimų ir dėl vabzdžių įgėlimų bei dėl to pasireiškusių ūmių alerginių reakcijų.

Perkaitimas gali būti labai pavojingas sveikatai, todėl N.Gudžiūnaitė-Bybartienė pataria vos pajutus saulės ar šilumos smūgį, nedelsiant eiti į pavėsį, kur pučia vėjas, vėsinti kūną šlapiais ir vėsiais audeklais, mažais gurkšneliais gausiai gerti vandenį. Jeigu būklė blogėja, nedelsti ir būtinai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

"Kreiptis pagalbos reikėtų taip pat, jeigu pasireiškė tokie simptomai kaip intensyvus pykinimas ir vėmimas, stiprus galvos ar pilvo skausmas, silpnumas, dusulys, alpimas, užsitęsęs krūtinės skausmas, sutrikus orientacijai, įvykus alerginei reakcijai ir pasireiškus kitokiems, gyvybei pavojingiems sveikatos būklės sutrikimams", – sakė medikė.

Daugėja skundų dėl per didelio karščio darbo vietose

Tęsiantis karštų orų antplūdžiui Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigė gaunanti vis daugiau paklausimų bei skundų dėl netinkamų darbo sąlygų uždarose patalpose.

Žmonės skundžiasi aukšta temperatūra, juntamu oro trūkumu kontorose, prekybos centruose bei su tuo susijusia kasdiene bloga savijauta.

"Anksčiau tų skundų gaudavome pavieniui, per savaitę vieną ar du, o kartais ir mažiau. Dabar bent po skundą per dieną tikrai gauname", – sakė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.

Anot inspekcijos, lankytojams skirtų visuomeninių patalpų oro temperatūra, pagal specialios higienos normos reikalavimus, šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–28 laipsniai.

Darbo vietos aplinkos oro temperatūra turi būti nustatoma atsižvelgiant į metų laiką ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Pavyzdžiui, vasaros metu dirbant vidutinio sunkumo darbus patalpų temperatūra turi siekti 21–23 laipsnius. Dirbant biure, kai darbas reikalauja nedidelės fizinės įtampos, patalpų temperatūra turėtų būti 23–26 laipsniai.

Šaltinis: BNS