A. Karalius: A. Nasvytis buvo „vaikščiojantis architektūros apaštalas“

Penktadienį miręs Algimantas Nasvytis su broliu Vytautu buvo plačios mąstysenos architektai, sugebėję įžvelgti ir mokiniams perduoti tarpukario architektūros gylį, sako architektas Audrys Karalius.

Buvęs A. Nasvyčio studentas ir bičiulis LRT radijui šeštadienį pabrėžė, kad A. Nasvytis ir jo brolis, prieš dvejus metus miręs Vytautas Nasvytis, buvo „neišardomas kūrybinis duetas“.

A. Karalius sako, kad V. Nasvytis buvo pakankamai uždaras, kūrybos žmogus.

„O Algis buvo toks kunigas, vaikščiojantis architektūros apaštalas. Manau, kad jo indėlis architektūroje tikrai prilygsta Landsbergio-Žemkalnio ir galbūt net pranoksta jį“, – buvo įsitikinęs architektas.

Anot jo, kalbėti apie Nasvyčius tik kaip apie architektus, būtų per siaura, kadangi jie buvo žmonės, kurie architekto profesiją „išplėtė iki renesansinio formato“.

O Algis buvo toks kunigas, vaikščiojantis architektūros apaštalas. Manau, kad jo indėlis architektūroje tikrai prilygsta Landsbergio-Žemkalnio ir galbūt net pranoksta jį.

Jis sako esąs dėkingas A. Nasvyčiui, kad šis dar studijų metais paskatino jį rašyti apie architektūrą, nemesti muzikos, nemesti teatro, ragino neužsidaryti „hermetiškame savo profesijos kiaute, kas tarybiniais laikais buvo ypatingai propaguojama“.

„Nasvyčiai buvo holistiniai inteligentai, suvokėjai, kad tai, kas yra architektūra, yra labai platu. Tai – sociologija, papročiai, vietos ypatumai, identitetas – daugybė dalykų, kuriuos architektas privalo sugebėti suvokti, įvertinti, suderinti ir pasiūlyti sprendinį. Manau, kad kaip tokios plačios mąstysenos propaguotojai, tarybiniais laikais jie buvo unikumai. Žmonės, kurie sugebėjo tarpukario inteligentijos, architektūros, šviesuomenės plotį ir gylį perduoti savo mokiniams“, – teigė A. Karalius.

„Manau, kad tai yra jų didžiausia vertė: net ne jų projektai, o jų gebėjimas architektūrą suvokti ir įdiegti visuomenei kaip labai plačią medžiaginę veiklą su stipria dvasine šaknimi. Manau, kad ši jų mokykla galbūt kada nors bus suvokta, įvertinta ir apiforminta moksliniu pavidalu“, – pridūrė jis.

A. Nasvytis mirė penktadienį, eidamas 90-uosius metus. Užuojautą dėl jo mirties pareiškė šalies vadovai.

A. Nasvyčio nuopelnai įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Architektūros Riterio ordinu.1990–1992 metais jis ėjo Lietuvos statybos ir urbanistikos ministro pareigas.

A. Nasvytis kartu su broliu Vytautu projektavo didelę dalį žinomų Vilniaus miesto pastatų.

Vienas ryškiausių brolių statinių – centrinio pašto rekonstrukcija, kur pirmą kartą buvo panaudotas aliuminio rėmas, salės interjere atvirai eksponuojamas metalinis perdangų karkasas.

V. Nasvytis mirė 2016 metais.


Šiame straipsnyje: Algimantas Nasvytisarchitektas

NAUJAUSI KOMENTARAI

R...

R... portretas
Na tiesiog protu nesuvokiama,iš kur randasi tokie pradvėsę juodnugariai,kurie, nenutuokdami nieko,būtinai turi savo purviną trigrašį kišti.Nepatinka,nenusimanai-tai ir tylėk.Ir kiekvieną kartą taip purvais drabstomi šviesiausi žmonės.O gaila,kad netenkame tokių meno kūrėjų,tikrų Lietuvos inteligentų.

Bevardis nekaralius

Bevardis nekaralius portretas
Karaliaus- sovietinio apsišaukėlio nuomonė yra nulinė ir niekam neįdomi

čirik nesukūrta

čirik nesukūrta portretas
Gramatinės klaidos, kvaily...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių