Kantrybės netekęs Antanas kuria savo karalystę

Dažnas važiuojantysis pro Sitkūnus Žemaičių plentu atkreipia dėmesį į dangų remiančius Gedimino stulpus, virš kurių plevėsuoja trispalvė ir dar kažin kokia vėliava.

Pasirodo, tai Gailiušių gyventojo Antano Tamulio nuo 2002 m. savo laukuose kuriamos Lietuvos demokratinės karalystės tikėjimo, tiesos, vienybės ir taikos simboliai.

"Pradėjau kurti šią karalystę, kai besotės partijos išvedė mane iš kantrybės. Aš jas vadinu sausumos plėšikais, – pusiau juokais, pusiau rimtai aiškino Antanas, sėdėdamas savo namų virtuvėje prie žydinčių ant palangės amarilių. – Tad nutariau įkurti savo karalystę, kurioje nebūtų vietos melui, viešpatautų tikėjimas ir vienybė. Visa tai įprasminau paminkliniais akmenimis, skirtais Marijai, Kristui, šv.Kazimierui ir popiežiui Pauliui II. Pastarajam paminklą pastačiau jo laidotuvių dieną. Tie paminklai – tai akmenys iš mūsų sodybos žemės. Juose įrašus iškalė vietinis meistras."

Paklaustas, kokiu tikslu iš šiaudų ritinių pastatyti septynių metrų aukščio Gedimino stulpai, 83 metų Antanas paaiškino: tam, kad į Lietuvą grįžtų išvažiavęs jaunimas. "Nėra mūsų šalyje teisingumo – sukčiams sudaromos sąlygos išvengti atsakomybės, o štai mano sūnui, kuris dalyvavo Garliavos įvykiuose, iškelta baudžiamoji byla. Kaip sakoma, kas nekaltas, tas prikaltas."

Anot A.Tamulio, jis jau 2006 m. buvo pastatęs panašų paminklą iš šieno ryšulių, o štai dabar pasitaikė proga suręsti tvirtesnius bokštus – kaimynas ūkininkas Gediminas padovanojo 23 šiaudų ritinius, o kitas kaimynas ūkininkas Juozas padėjo su savo technika tuos ritinius sukrauti į aukštybes. A.Tamulis tvirtina, kad dabartiniams Gedimino bokštams jo karalystėje nebaisios jokios vėtros ir vėjai – pastatyta tvirtai. To paties jis tikisi ir iš teisingumo Lietuvoje.

Pašnekovas – prisiekęs dešinysis. "Jei tik dešinieji pakviečia į kokią akciją, aš už vėliavos – ir pirmyn. Juk nuo Sąjūdžio pradžios platinau spaudą su Ona Karaliūniene. Važiuodavome į Vilnių vieną du kartus per savaitę spaudos parsivežti – palikdavome daugiau nei toną jos platinimo punktuose Kaune ir Kauno krašte. Iš tų punktų spaudą pasiimdavo Sąjūdžio įgaliotiniai. Aš esu tas žmogus, kuris drauge su Juozu Klimka pirmi Kaune pastatėme kryžių VI forte, kur stovėjo sovietų tankas", – tvirtino A.Tamulis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į jo žemėse stovintį simbolinį vėjo malūną. "Liko be sparnų tas mano malūnas. Kaip ir dabartinė Lietuva. Jei atsirastų kas nors, kuris padovanotų bent medžiagų tiems sparnams, tai tas paminklas simbolizuotų jautrumą, dosnumą", – užbaigė ekskursiją po savo karalystę Antanas Tamulis.