Kandidatai į Kauno merus: nuo džiazo iki lozungų

Norintys užimti Kauno miesto vadovo kėdę, atrodo, jau apšilo – susirinkę į trečiuosius debatus prieš rinkimus ne tik atsakė į klausimus, bet ir dėstė viską, kas jiems atrodo svarbiausia.

Žvilgsnis į ateitį

"Vakar jau buvo, yra šiandien, o mes žiūrėkim į rytojų, į ateities Kauną, į Kauno suklestėjimą, investicijų pritraukimą", – prasidedant debatams Kauno savivaldybės didžiojoje salėje ragino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.

"Kaunas rytoj" – tokia buvo debatų prieš rinkimus tema. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai verslo ir politikos debatus, kuriuos moderavo politologas prof. dr. Algis Krupavičius, surengė jau penktą kartą. Pirmieji debatai tarp verslo ir politikos atstovų buvo surengti 2011 m. prieš savivaldos rinkimus, antri – prieš 2012 m. Seimo rinkimus, 2013 m. diskutuota apie savivaldybės tarybos kadencijos pusiaukelę, o 2015 m. prieš pirmą kartą rengtus tiesioginius merų rinkimus pozicijomis dalijosi kandidatai į Kauno miesto merus.

Į debatus buvo kviečiami visi septyni įregistruoti kandidatai į Kauno merus. Išdėstyti savo pozicijos ir atsakyti į klausimus neatvyko vienintelis – Darbo partijos iškeltas Mindaugas Maulė, iki šiol nepasirodęs nė vienuose Kaune rengtuose debatuose. Kaip juokavo viena debatų klausytoja, "šis kandidatas bus slapta ištrauktas iš kišenės lyg staigmenėlė kauniečiams, nes niekas viešuose renginiuose jo nematė, jokiuose debatuose jis nedalyvauja".

Debatuose ne visi kandidatai atskleidė, ką mano, ką ir kaip darytų tapę merais.

Temą išgirdo ne visi

"Šių debatų tikslas – aptarti vietos valdžios ir verslo santykius, dėl to švietimas, transportas, komunalinis ūkis gali likti šiek tiek nuošalyje", – priminė prof. A.Krupavičius.

Tiesa, ne visi debatuose dalyvavę kandidatai į Kauno merus tai suprato. Kaip ir Z.Dargevičiaus raginimą kalbėti ne apie praeitį, o apie ateities Kauną, išgirdo ne visi – ne kartą bandyta pabrėžti, kaip blogai dirbo ir dirba buvusių ir dabartinės kadencijos miesto valdžios. Buvo akivaizdu, kad plika politinė retorika be jokių konkrečių argumentų, jog išrinkus mane visas bus tiesiog gerai, išlieka labai populiari, ypač tada, kai kandidatas nežino, ką atsakyti į klausimą.

Pirmoje debatų dalyje kandidatai per dvi minutes turėjo prisistatyti, paaiškinti, kodėl kauniečiai turėtų balsuoti būtent už juos ir pristatyti pagrindines savo programų nuostatas, susijusias su verslu. Centro partijos kandidatė Rūta Andriuškevičienė ir jos palaikymo komanda debatuose vilkėjo geltonomis liemenėmis, ir prelegentė pabrėžė, kad būtent taip jie solidarizuojasi su protestuotojais Prancūzijoje, siekdami parodyti, kad ne viskas, ką daro dabartinė valdžia, patinka. "Už visiems lygiai teisingą Kauną, už moraliai ir socialiai atsakingą verslą, kad verslas būtų skaidrus ir depolitizuotas. Oligarchija savivaldoje nėra pats geriausias dalykas", – dėstė R.Andriuškevičienė. Ji tikino, kad Kaune svarbiausia – vandenviečių išsaugojimas ir švarus vanduo, socialinės atskirties mažinimas, švietimas, šeima ir pagalba jai.

Socialdemokratų partijos kandidatu į merus iškeltas teisininkas Gintaras Černiauskas pasakojo Kaune gyvenantis nuo 1972-ųjų. "Kaunas yra mano gyvenamoji ir darbo vieta, mano ateitis", – deklaravo jis ir perėjo prie paaiškinimų, kodėl kandidatuoja kaip socialdemokratų atstovas. "Partijos istorija yra ilga, tai kurianti, o ne griaunanti partija, išugdžiusi daug garsių asmenybių. Kaunas niekada neturėjo socialdemokratų vadovų, bet atėjo laikas, kad prisidėtume prie miesto augimo. Paprastas žmogus yra svarbiausia", – prisistatymą baigė pretendentas.

"Kandidatuoju į merus, nes tai yra mano teisė, nes kiekviena politinė organizacija privalo aktyviai dalyvauti rinkimuose. Nepaisant jauniausio amžiaus, turiu sukaupęs patirties – vieną kadenciją miesto taryboje dirbau opozicijoje, dabar dirbu valdančiojoje daugumoje. Siekiu demonstruoti solidumą, brandą ir kompetenciją", – save pristatė Liberalų sąjūdžio kandidatas Simonas Kairys. Pasak jo, Kaunas jį įtraukė nuo 2003-iųjų atvažiavus studijuoti iš Telšių. "Tai miestas, kuriame pildosi svajonės. Matome Kauną kaip džiazą – profesionalų atliekamą kūrybišką improvizaciją", – savo ir liberalų viziją atskleidė S.Kairys.

Pokyčius supranta skirtingai

Dabartinis miesto vadovas ir "Vieningo Kauno" kandidatas į merus kitai kadencijai Visvaldas Matijošaitis pirmiausia priminė esąs vienintelis nepartinis kandidatas. "Partijos padarė klaidą, kad anksčiau manęs nepriėmė, – šmaikštavo jis ir pabrėžė esąs penktos kartos kaunietis. – Savo miestą dievinu, branginu ir džiaugiuosi, kad čia gyvenu."

V.Matijošaitis taip pat priminė, kad miestas ilgai buvo apleistas, tačiau sakė nenorintis minėti tų partijų, kurios prieš tai buvo valdžioje, "Subūrėme "Vieningo Kauno" komandą, kurioje – žmonės, turintys savo verslus, darbus, ir atėjome į tarybą. Miestiečiai per pastaruosius ketverius metus mieste mato pokyčius, kuriuos įgyvendiname kartu su socialdemokratais ir liberalais, todėl noriu darbus pratęsti", – teigė kandidatas.

2011-aisiais savivaldybės administracijos direktoriumi dirbęs tuomet socialdemokratams priklausęs Antanas Navakauskas kandidatuoja į miesto merus kaip partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas. "Labai daug tikėjausi iš 2015 m. suformuotos daugumos. Bet nemanau, kad tai buvo proveržio metai, todėl čia sėdžiu", – prisistatymą pradėjo A.Navakauskas, iškėlęs retorinį klausimą, ar dvi politinės partijos, esančios miesto valdančiojoje daugumoje kartu su "Vieningu Kaunu", ką nors gero nuveikė miestui. "Noriu prašyti rinkėjų pasitikėjimo, nes reikia kitokių pokyčių Kaune. Vien gatvių sutvarkymas ir daugiau atvykstančių turistų nėra proveržis", – įsitikinęs kandidatas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos kandidatės Jurgitos Šiugždinienės prisistatymo akcentai buvo sudėlioti verslininkų auditorijai. "Turiu daug didelių organizacijų valdymo patirties, išmanau viešąjį sektorių. Manau, kad svarbios visos verslo įmonės, tačiau Kaune 98 proc. yra mažų ir labai mažų įmonių", – kalbėjo ji ir akcentavo rūpinimąsi būtent tokiomis įmonėmis, teikiant joms informaciją apie naujausių technologijų diegimo ir investicijų galimybes. "Kaunas ateityje bus Baltijos regiono technologijų centras. Mes galime ne tik gaminti, bet ir kurti, galime būti ne tik pigi darbo jėga. Galime tikėtis didžiausių atlyginimų Lietuvoje. Noriu būti mere, kuri sujungtų miestą, verslą ir mokslą bendram labui", – dėstė J.Šiugždinienė.

Susprogdino rinkimų burbulą?

Antroje debatų dalyje verslininkai pateikė konkrečių klausimų kandidatams, tačiau ne visi per minutę gebėjo rišliai ir konkrečiai išdėstyti mintis.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Algimantas Stasys Anužis teiravosi, kokį proveržį Kaune gali padaryti smulkusis verslas ir kaip skatinti investicijas į didžiąsias įmones. "Reikia remti smulkųjį verslą ir šeimas. Dėl "Brexit" sugrįžtantiems į Lietuvą reikia sudaryti sąlygas steigti savo įmones ir teikti visokeriopą pagalbą", – kalbėjo R.Andriuškevičienė.

J.Šiugždinienė ragino nesupriešinti smulkiojo verslo ir didžiųjų investuotojų, nes didžiosios įmonės skatina kurtis visą verslo grandinę. V.Matijošaitis priminė pats atėjęs iš verslo, o, pasak jo, bet kuris verslas dirba su mažesnėmis įmonėmis. "Geriausias skatinimas – sveika ir gera konkurencija, o jei stambios savivaldybės įmonės uzurpuoja viską, smulkiosioms nėra kaip konkuruoti", – pareiškė A.Navakauskas. S.Kairys priminė, kad savivaldybė skatina naujas ir iš kitų vietų į Kauną perkeltas įmones taikydama 0,01 proc. žemės mokestį. "Kaunas labai smarkiai nukentėjo, kai į centrą įsikėlė didieji prekybos centrai", – įsitikinęs G.Černiauskas.

Būtent jis savo rinkimų programoje žada gyventojų skaičių Kaune padidinti iki 500 tūkst. Verslininkai paprašė jo ir kitų kandidatų įvardyti konkrečias priemones, kaip tai pasiekti. "Aš tai darau asmeniniu pavyzdžiu – turiu šešis vaikus", – pareiškė G.Černiauskas. Jis kalbėjo apie emigrantų sugrąžinimą, paramą šeimoms ir daugiavaikėms šeimoms, taip skatinant gimstamumą. "Kauno meras nori prijungti Kauno rajoną ir taip padidinti – tai įmanoma", – replikavo socialdemokratų kandidatas.

Panašios nuomonės laikėsi ir A.Navakauskas, nes, jo manymu, Laisvoji ekonominė zona (LEZ), pritraukianti investuotojus, yra ne miesto, o Kauno rajono objektas.

Į šią repliką atsakė S.Kairys: "Ir LEZ, ir Tarptautinis oro uostas, kuriam yra net speciali savivaldybės programa skrydžiams pritraukti, yra mūsų, nes ten dirba mūsų žmonės. Į LEZ atvažiavę investuotojai pirmiausia ateina į Kauno savivaldybę. Neklaidinkime žmonių, kad čia vagiliaujame svetimame darže", – rėžė kandidatas.

"Jei verslas klestės, čia kursis Lietuvos ir užsienio investuotojai, bus jaunų žmonių, seniūnijos gražės, Kaune bus gera gyventi. Reikėtų pagalvoti ir pirmąjį įnašą jauniems žmonėms būstui įsigyti", – dėstė J.Šiugždinienė.

Po šio klausimo debatų moderatorius paprašė verslininkų įvertinti, ar 500 tūkst. gyventojų Kaune – realus siekis, ar tik rinkimų burbulas. Paaiškėjo, kad G.Černiausko užmojis verslo atstovų neįtikino.

Akmuo į rektorių daržą

Dauguma kandidatų, kalbėdami apie verslo ir savivaldos sąsajas, akcentavo būtinybę susėsti prie vieno stalo ir diskutuoti, įtraukti universitetus. V.Matijošaitis priminė, kad savivaldybė neturi galios universitetams, kurie pavaldūs ministerijai. "Miestas daug gali, bet mes ne dievai, bet kai sueina universitetų rektoriai, kurie jaučiasi kaip dzeusai, norisi atidaryti duris, kad jie išeitų. Pirmiausia jie tarpusavyje turėtų susitarti", – kalbėjo dabartinis meras.

Verslininkai domėjosi, ką kandidatai į merus darytų su Vilijampolės ir Šančių lūšnynais. J.Šiugždinienė tikino, kad svarbu turėti individualius seniūnijų plėtros planus. "Buvusios valdžios ir dabartinė neturi programos, kaip tvarkyti miesto pakraščius", – pareiškė A.Navakauskas.

Pasak S.Kairio, "reikėtų mažiau susėdimų prie stalo, bet daryti ir žinoti, ką daryti". "Vilijampolė – ne pakraštys, o praktiškai miesto centras, bet reikia drąsos priimti sprendimus. Jeigu rinkėjai išreikštų pasitikėjimą, būtų priimta kardinalių sprendimų", –  retoriką prieš rinkimus demonstravo G.Černiauskas.

V.Matijošaitis priminė, kad savivaldybė skiria 2 mln. eurų programai, pagal kurią tvarkomi paveldo saugomų pastatų fasadai, o įvairiose miesto vietose griaunami nelegalūs sandėliukai.

Kandidatams klausimus galėjo pateikti ir auditorijos klausytojai. Pretendentų į miesto vadovo postą teirautasi apie neįgaliųjų diskriminaciją, kauniečių sveikatos stiprinimą, Kauno patrauklumo didinimą studentams, atliekų deginimo įmonės galimą pavojų gyventojams.

Svajonės per 20 sek.

"Dabar kviečiu pasvajoti: jūs tapote merais ir ketverius metus dirbote. Kokį Kauną paliksite baigdami kadenciją?" – temą debatų pabaigai uždavė Z.Dargevičius. Kiekvieno kandidato svajonėms pristatyti buvo skirta 20 sek.

"Kaune bus kaip džiaze – už atvirą ir kuriantį miestą", – nuo partijos rinkimų šūkio nenutolo S.Kairys. "Kaunas, kuris auga, daugėja darbo vietų, turistai lieka ilgiau nei vieną parą, Kauno pilis, kuri dabar lyg ir primiršta, turi atgimti ir tapti traukos centru, sutvarkytos upių krantinės", – vardijo G.Černiauskas. R.Andriuškevičienė replikavo liberalų kandidatui sakydama, kad neįgalieji ir senjorai šiuo metu Kaune nedžiazuoja. "Piarui išleisčiau mažiau ir ką nors konkretaus už tuos pinigus padaryčiau", – pareiškė ji.

"Baltijos regiono technologijų centras, didžiausi atlyginimai Lietuvoje, daugiausia studentų turintis miestas, ne meras, o kauniečiai yra miesto šeimininkai", – savo tezes išsakė J.Šiugždinienė. "Skaidrumo, verslumo, tolerancijos miestas", – savo svajonę įvardijo A.Navakauskas. Paskutinis kalbėjęs V.Matijošaitis apie svajones nekalbėjo. "Išklausiau jūsų visų svajones ir supratau, kiek darbų man reikės padaryti. Eisiu daryti namų darbų", – juokdamasis užbaigė V.Matijošaitis.

Po dvi valandas trukusių debatų visa auditorija turėjo galimybę įvertinti kandidatus. Kaip parodė momentinis balsavimas, 41 proc. salėje buvusių pasisakė palaikantys V.Matijošaičio programą ir siūlymus. 24 proc. auditorijos išreiškė palaikymą J.Šiugždinienei, 17 proc. balsavo už S.Kairį. Kiti trys kandidatai sulaukė mažiau nei 10 proc. debatų klausytojų palaikymo. Kaip pastebėjo debatų moderatorius A.Krupavičius, tai neatspindi visų kauniečių nuomonės, juolab kad į debatus susirinko daugiausia pačių kandidatų palaikymo komandos.

Rinkimai bus įdomūs

A.Krupavičius pripažino, kad debatuose ne visi kandidatai atskleidė, ką mano, ką ir kaip darytų tapę merais. "Užsklanda mažai ar net visai neatskleista. Iki rinkimų liko savaitė. Noriu palinkėti kandidatams konkretumo patiems sau ir auditorijai", – debatus užbaigė politologas.

"Nepaisant to, kad Kaune yra stiprus lyderis ir to nereikia vynioti į vatą, vienaip ar kitaip konkurencija yra, tai jau parodo kandidatų skaičius. Visos pagrindinės partijos savo kandidatus iškėlė, kiekvienas kandidatas turi savo stiprybių ir savo silpnybių", – "Kauno dienai" sakė politologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kandidatų programinės nuostatos yra kolektyvinis darbas, ne vienas kandidatas jas rašo, todėl debatai yra savotiškas rentgenas, kur rinkėjai gali pamatyti, kuris kandidatas labiausiai vertas posto.

"Rinkimai miestiečiams turėtų būti ganėtinai įdomūs. Tik gaila, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai yra užgožti prezidento rinkimų kampanijos, kuri iš esmės dar neprasidėjusi, bet savivaldybių tarybų rinkimai yra nustumti į pakraštį. Dėl to susidaryti vaizdą apie kandidatus, apie partijų ir visuomeninių komitetų rinkimų programas rinkėjui nėra lengva. Tad debatai ir yra galimybė bent šiek tiek šią uždangą praskleisti", – pastebėjo A.Krupavičius.

Pasiteiravus, ar rinkimų kampanijai Kaune turėjo įtakos V.Matijošaičio delsimas atskleisti savo planus dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose, politologas to nesureikšmino. "V.Matijošaitis buvo kandidatas į merus, sakyčiau, kad kokio nors tiesioginio poveikio vargu ar galėtume įžvelgti. Aš apskritai kol kas jokių taškų ant i nedėliočiau", – kalbėjo profesorius.

Susidaryti vaizdą apie kandidatus, apie partijų ir visuomeninių komitetų rinkimų programas rinkėjui nėra lengva.

Debatų įvairovė

Pirmoji kandidatus į Kauno miesto merus prie vieno stalo susodino studentų organizacija "Korp!Neo-Lithuania". Jos iniciatyva vasario 11-ąją Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių ir menų fakultete vyko debatai "Kaunas – studentų miestas". Kaip skelbė organizatoriai, šie debatai turėjo būti skirti kultūringam dialogui tarp politikų ir visuomenės, supažindinti studentus ir visą akademinę bendruomenę su ateityje atsakingas pareigas užimsiančiais politikais ir jų tikslais. Atrodo, kad pirmasis blynas buvo nemenkai prisvilęs. Kauniečiai, atėję į šiuos debatus, suabejojo, ar išties tą renginį galima vadinti debatais, nes auditorijai nebuvo leista pateikti klausimų kandidatams. "Ar Kaune nebereikia diskusijų?" – socialiniuose tinkluose kėlė klausimą renginyje dalyvavę potencialūs rinkėjai, pasigedę ir ryšio su tema – esą dėmesio Kaunui kaip studentų miestui būta mažai.

Iš septynių pretendentų į miesto vadovo pareigas pirmuose debatuose nedalyvavo Darbo partijai atstovaujantis M.Maulė ir dabartinis meras V.Matijošaitis, kurio vietą prie debatų stalo užėmė jo bendražygė vicemerė Rasa Šnapštienė. Tiesa, V.Matijošaitis turėjo objektyvią priežastį, dėl kurios nesėdo su konkurentais prie vieno debatų stalo – tą savaitę jis atostogavo ir buvo išvykęs. Šalia kandidatų į merus buvo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Kauno miesto tarybą Žydrūnė Balsytė, nors ši partija savo atstovo į merus nedelegavo.

Atrodo, kad kauniečiai, dalyvavę vasario 19 d. Kauno kultūros centre surengtuose debatuose, liko labiau patenkinti tuo, ką išgirdo. Iniciatyva "Žinau, ką renku" pakvietė žmones susipažinti su kandidatais, užduoti jiems savo klausimus ir tiesiogiai išgirsti atsakymus. Šiuos debatus moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Juose nepasirodė tik kandidatas M.Maulė.

Kauno liberalus jaunimas dar vienus debatus rengia vasario 28-ąją Vytauto Didžiojo universitete.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
O ką Martynas Kaunui žada?

nuomonė

nuomonė portretas
Manau,daliai jų šie rinkimai-tik reklama rinkimams į europarlamentą. Realiai ,mano nuomone,yra du kandidatai-dabartinis meras ir TS LKD atstovė Šiugždinienė. Liberalų atstovas,manau,yra dabartinio mero palaikymo komandoje. Jie visi bent suvokia,kad miestas nesibaigia ties jo riba-yra ryšiai Lietuvos viduje,ryšiai su užsieniu ir t.t.kalba ne vien apie buitinius dalykus. Socialdemokratų ir centro partijų atstovai ,manau, kalba labiau,kaip kandidatai į seniūnus,o ne į merus.

gu

gu portretas
O cerniauskas mano ,kad ji kas nors Kaune rinks, manau per daug gerai zmogus apie save galvoja
VISI KOMENTARAI 62
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių