Kalnų Karabache apsilankęs teatras užsitraukė azerbaidžaniečių rūstybę

Laisvės alėjoje penktadienį protesto akciją surengė Kauno azerbaidžaniečių bendruomenės atstovai. Jie pasipiktino Kauno kamerinio teatro kelione į Kalnų Karabachą. Į šią teritoriją teatralai pateko iš Armėnijos pusės.

Reikalavo pagarbos

„Kelias į Kalnų Karabachą veda per Azerbaidžaną, mes reikalaujame pagarbos Azerbaidžano teritoriniam vientisumui, Kauno kamerinis teatras negerbia Azerbaidžano!“, – skandavo protestuotojai.

Jų Laisvės alėjoje prie fontano susirinko apie keliasdešimt, daugiausiai studentų iš Azerbaidžano, kurie mokosi Lietuvoje pagal mainų programą. Juos stebėjo policijos patruliai.

„Nesame prieš Kauno kamerinio teatro vizitą į Armėniją, tačiau mes nepalaikome to, kaip buvo pažeistos tarptautinės bendruomenės priimtos normos. Tai – itin svarbus ir jautrus klausimas. Tai tas pats, kaip ir jūsų šalies teritorija buvo okupuota sovietiniais laikais. Juk iki šių dienų vyksta didelės diskusijos dėl žalos atlyginimo Lietuvai“, – aiškino protesto organizatorius, Lietuvos Azerbaidžano jaunimo organizacijos pirmininkas Samiras Musayevas.

Režisierius: nesame politikai

Protestuotojus atokiau stovėdami stebėjo Kamerinio teatro režisierius, teatro įkūrėjas ir meno vadovas Stanislovas Rubinovas bei aktorius Aleksandras Rubinovas.

„Buvome kviesti į festivalį Jerevane „Armono". Tai garsus tarptautinis renginys. Mes nebuvome įspėti, kad į Kalnų Karabachą negalima važiuoti iš Armėnijos. Mes juk nesame politikai. Ką dabar turime daryti?“ – stebėjosi S.Rubinovas.

Išskleidę vėliavas ir plakatus, azerbaidžaniečiai nužygiavo per Laisvės alėją iki Kamerinio teatro, kur jo direktoriui Egidijui Tamošiūnui įteikė peticiją. Pastarasis ją priėmė iš S.Musayevo rankų, tačiau sakė neįžvelgiantis jokio politikavimo.

„Du kartus teko vaidinti Jerevane. Viešėdami paskutinį kartą, tiesiog buvome įsodinti į mašiną ir vežami. Negalėjome žinoti, kur esame, bet ar tokiais dalykais reikia užsiiminėti teatralams? Festivalyje buvo kalbama apie teatrą, bet ne apie politiką“, – sakė azerbaidžaniečių nemalonę užsitraukęs aktorius A.Rubinovas.

Kilo net karas

Susirėmimai tarp azerbaidžaniečių ir etninių armėnų tuomet Azerbaidžano TSR priklausiusiame Kalnų Karabache atsinaujino 1988 metais.

Apie 1992-uosius metus konfliktas sustiprėjo ir peraugo į tikrą Azerbaidžano ir Armėnijos, jau tapusios nepriklausomomis respublikomis, karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gyvybių. Šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais.

Karas oficialiai nėra baigtas, bet 1994 m. užtvirtintos neoficialios paliaubos, kuriomis Karabacho armėnai kontroliuoja didelę dalį Azerbaidžano teritorijos ir yra paskelbę nepriklausomybę, kuri nėra pripažinta tarptautiniu mastu.

Ministerija gavo notą

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) šią savaitę patvirtino, kad praeitą mėnesį gavo Azerbaidžano ambasados Vilniuje notą.

Joje „informuojama, kad asmenys, prieš keliaudami į Azerbaidžano Kalnų Karabacho regioną, šiuo metu nekontroliuojamą Azerbaidžano Respublikos, turi gauti Azerbaidžano leidimą, nes lankymasis Kalnų Karabacho regione, kuris tarptautiniu mastu yra laikomas Azerbaidžano dalimi, pažeidžia Azerbaidžano Respublikos suverenitetą ir teritorinį integralumą, o taip pat ir atitinkamas tarptautinės teisės normas bei principus“, – pranešė ministerija.

„URM atkreipia dėmesį, kad Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Azerbaidžaną, yra reikalingos vizos. URM puslapyje, skiltyje Konsulinė informacija, yra skelbiamos rekomendacijos dėl vykimo į tam tikras šalis ar regionus“, – teigiama naujienų agentūrai BNS atsiųstame URM komentare.