Kalėdutis G. Jankus: smagu suteikti džiaugsmo

Tikrina, ar tikras

Kalėdučio odisėjos gimė iš noro pradžiuginti savo artimuosius, ypač vaikaičius. "Vėliau pabandžiau praplėsti savo valdas ir užsukti pas kaimynus Kleboniškyje. Kiek netikėto smagumo buvo! Tada jau įsidrąsinau ir į miestą nukeliauti, aplankyti savivaldybės darbuotojus, rašytojus, teatralus", – prisimena šios neįprastos karjeros pradžią rašytojas, teatro kritikas, Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vadovas, buvęs miesto tarybos narys, tarybos sekretorius, vicemeras, Socialinių reikalų departamento direktorius G.Jankus.

Gruodžio pabaigoje užtarnauto poilsio išeisiantis savivaldybės senbuvis kolegų mėgiamas dėl inteligencijos, pagarbaus santykio ir pozityvaus požiūrio. "Toks vidinis nusiteikimas labai svarbus. Visų pirma, reikia stengtis šalia esančiame žmoguje įžvelgti kažką gera. To labiausiai sau ir visiems linkiu ne tik švenčių proga", – dalijasi G.Jankus, subūręs draugišką ir darbštų kolektyvą, kurio tikina labiausiai pasiilgsiantis.

Tada jau įsidrąsinau ir į miestą nukeliauti, aplankyti savivaldybės darbuotojus, rašytojus, teatralus.

Juokiasi prisiminęs, kad būtent kolegos savivaldybėje – nekantriausi "vaikučiai", vis tyrinėjantys, ar Kalėdutis tikras. "Žiūrinėja, stengiasi barzdą timptelti ar pakelti, – pasakoja Kalėdutis, nebijantis tokių smalsuolių. – Barzda tvirta, gali pešioti, kiek panorėję. Džiaugiuosi taip gražiai pasipuošęs, tada ir paslaptį lengviau išsaugoti."

O ar daug paslapčių į Kalėdučio ausį prikužda vaikai ir suaugusieji, ko prašo? "Suaugusieji labiau proziški, jiems dažniausiai daiktų reikia. O štai mažieji gyvena svajonių pasaulyje: nori sužinoti, kur Kalėdų Senelis gyvena, aplankyti jį, klausinėja, kas jam padeda dovanėles paruošti", – atveria šventinio personažo kūrėjas.

Senelis yra!

Mažasis Gediminas ilgai, iki dvylikos metų, tikėjo Kalėdų Seneliu. "Nemiegodavau iki paryčių – taip norėjau jį pamatyti. Bet vis tiek neištverdavau nesnūstelėjęs. Atrodo, vos vos sumerkiau akis, praplėšiu – jau Kalėdų Senelio nebėra, tik dovanėlė palikta. Vyresnysis brolis Algimantas vis pasišaipydavo iš manęs, kad tikiu nebūtais dalykais, o aš pykdavau ir gyniau – yra Senelis!" – panyra į vaikystės prisiminimus.

Vaikystės Kalėdos atmintyje stipriai įsirėžusios. Prie Kūčių stalo sėsdavo net 20 žmonių – tėvai puoselėjo iš savo tėvų perimtą tradiciją kiek įmanoma daugiau šeimos ir giminės suburti. "Tolimesnius, vienišus, negalinčius – visus stengdavosi prie vieno stalo priimti. Būtinai po tuščią lėkštutę išėjusiesiems padėdavo", – pasakoja G.Jankus.

Eglutę – kur ten eglutę, kartais tik šaką – puošdavo Kūčių vakarą, todėl iki šiol neatsistebi dabar prieš mėnesį daugelio žmonių puošiamais namais. Prisimena didžiausią eglutės puošmeną – laikikliuose įstatytas mažytes tikras žvakutes, taip laukdavo įsižiebiamų jų liepsnelių.

"Silkutė su svogūnėliais ir morkomis, grybukai, raudona mišrainytė, virtiniai su grybais", – pasiskanaudamas vardija mėgstamiausius šventinius patiekalus ir džiaugiasi, kad žmona Audronė prigamina vaišių kaip pas mamą.

Tačiau svarbiausia, artėjant šventoms Kalėdoms, yra kitka. "Kad ir kokie būtų besibaigiantys metai, visada stengiuosi prisiminti gerus dalykus ir tikėtis dar geresnių. Kai nusiteiki šviesiai, tada ir ateina šventė – rami, pakylėta, – vėl išpažįsta savo pozityvią nuostatą, o dovanų irgi nesureikšmina. – Ko paprašyčiau Kalėdų Senelio? Noro patirti, pamatyti kažką naujo, padaryti gerų darbų, sukurti kažką. Prašyčiau to paties entuziazmo, kuris iki šiol mane vedė į priekį."

Dosnūs įvykių metai

Praeinantieji metai G.Jankui buvo dosnūs įsimintinų potyrių. Itin brangina žaismingą apdovanojimą "Vieno lito premiją" už novelių rinkinį "Rytoj", "Man labai svarbus kolegų įvertinimas, tai didelė paskata ateičiai", – pripažįsta rašytojas, kurio plunksnai priklauso ir dar vienas šiemet sėkmingai į gyvenimą palydėtas kūrinys.

"Džiugina roko operos "Priesaika", sukurtos pagal mano libretą, kelionė per visą Lietuvą. Teko būti jos premjeroje ne tik Kaune, bet ir Alytuje, Panevėžyje. Visur – ovacijos ir ypatingos emocijos", – džiaugiasi G.Jankus, kuriam pavyko perteikti svarbią jaunimui žinią apie pokario partizanų ryžtą.

Itin vertina tautinio roko grupės "Thundertale" indėlį per modernią išraišką ir savitą traktuotę papasakoti tokią reikšmingą tautos istorijoje kovą. "Bandžiau tą pasiaukojimą, ryžtą ir auką už Tėvynės laisvę perteikti kuo suprantamiau, be moralizavimo ir dirbtinio patoso, norėjau, kad tai būtų suprantama mūsų dienų jaunimui", – dalijasi vienu svarbiausių sau iškeltų tikslų.

"Būta daug susitikimų su moksleivija, jaunaisiais šauliais", – širdį glosto dar viena žinomo visuomenės veikėjo veikla. Minint Lietuvos kariuomenės šimtmetį, pirmajam Šaulių sąjungos vadui G.Jankui šiemet įteiktas garbingas apdovanojimas – Jotvingių kryžiaus riterių ordino Vyčio kryžius už nuopelnus Lietuvai.

"Tokie keli akcentai, – kuklinasi pašnekovas, labiau linkęs ne gręžiotis atgal, o žvelgti į priekį. – Turiu planų. Yra ir naujų minčių, ir jau pradėtų kūrinių." Tačiau dabar pirmenybė – Kalėdučio darbams, kiekvieno širdyje įžiebiantiems džiaugsmo kibirkštėlę.