Kalbos negalią turintys žmonės pagalbos neprisišaukia

Kaip, užklupus nelaimei, prisišaukti pagalbą kalbos negalią turinčiam Lietuvos piliečiui? Kreiptis telefonu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) beprasmiška: ši tarnyba technologijų amžiuje vis dar nesugeba priimti nei SMS, nei vaizdo pranešimų.

Viltis – kaimynai

Jau ketvirti metai, kai telefonu kalbėti negalintiems neįgaliesiems turėjo būti suteikta  galimybė BPC telefonu  išsiųsti trumpąją žinutę, tačiau šia paslauga neįmanoma pasinaudoti iki šiol. Kalbos negalią turintys žmonės policijos, medikų ar ugniagesių pagalbos greičiau sulauks parašę popierinį laišką, nei pasinaudoję telefonu 112.

„Tai turėjo būti padaryta dar 2008 m. Mes šį klausimą judiname kiek išgalėdami, bet vis tiek viskas vyksta vėžlio greičiu“, – atsiduso Respublikinio kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Roma Klečkovskaja.

Kalbos negalią turintys lietuviai yra sudarę artimųjų ratą, kurio nariams rašo nelaimės atveju, tačiau kartais nelaimės įvyksta, kai artimųjų nebūna šalia arba su jais neįmanoma susisiekti.

Tada belieka bet kokiomis priemonėmis bandyti sukelti triukšmą ir tikėtis, kad kažkas iš jį išgirdusiųjų supranta gestų kalbą.

Vilniuje užfiksuotas įvykis, kai chuliganai sumušė kurčius vaikinus. Šauktis pagalbos puolę jaunuoliai ilgai blaškėsi, kol jos sulaukė. Žmonės jų tiesiog nesuprato, o kai kurie net išsigando ir spruko šalin nuo neįprastu tembru savotiškus garsus leidžiančių kurčiųjų.

„Kai atsitinka nelaimė, kurtieji bėga per kaimynus ir beldžia į visas duris, kol kas nors pagaliau įsileidžia. O ką daryti, jei nelaimė įvyko sode ar kelyje?“ – klausė R.Klečkovskaja.

Duomenų bazė nepadėjo

Galimybė išsiųsti žinutę į BPC žadama kitais metais, tačiau kalbos negalią turintys žmonės nebežino, ar šiais pažadais tikėti. 

„Kurčiųjų draugija organizavo ne vieną įvairių ministerijų atstovų susirinkimą, buvome ir Seime, ir Vyriausybėje, bet taip ir liekame tarp dangaus ir žemės. Tai pinigų trūksta, tai duomenų bazės reikia“, – pasakojo R.Klečkovskaja.

„Kurčiųjų draugiją net apkaltino, kad ji nesudarė duomenų bazės, į kurią turėjo būti įtraukti trumpąsias žinutes galinčių rašyti žmonių numeriai. Kai mes tai padarėme, reikalas vis tiek nepajudėjo“, – tęsė Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Jūratė Pugačiauskienė.

Priims ne visas žinutes

Trumpąsias žinutes numeriu 112 galės siųsti tik tie, kurių telefonų numeriai bus įtraukti į specialią duomenų bazę.

Pasak BPC viršininko Artūro Kedavičiaus, tokia praktika įprasta ir kitose šalyse, baiminantis, kad žinutėmis ateinančio duomenų srauto neužkištų šiukšlėmis vadinamos žinutės.

„Įsivaizduokite, mes dar niekur nepranešėme, kad planuojame priimti trumpąsias žinutes, bet bandymui įjungę tokią paslaugą per mėnesį sulaukėme 5 tūkst. žinučių. Daugelis buvo tuščios, kai kuriose parašyta “Labas„, bet nė viena jų nebuvo susijusi su pagalbos šauksmu“, – teigė BPC viršininkas A.Kedavičius.

Kai trumpąsias žinutes priimanti sistema pradės veikti oficialiai, BPC pasieks tik iš duomenų bazėje esančių telefono numerių išsiųstos žinutės.

R.Klečkovskaja sakė, kad pradinė neįgaliųjų duomenų bazė jau sukurta, bet žmonės šiai bazei savo asmens duomenis kol kas patiki be didelio entuziazmo. Neabejojama, kad procesas įgaus pagreitį, kai sistema pradės veikti.

Pranešimai nesuprantami

BPC viršininkas A.Kedavičius teigė, kad žinutes leidžianti priimti sistema jau įdiegta, šiuo metu vyksta jos testavimas, parodęs, kad centro ateityje laukia ne tik techninės problemos.

„Ne visada pavyksta tas žinutes suprasti. Kurtiesiems sunku ir su linksniais, ir su laikais. Sudėtinga suprasti, kas ir kada atsitiko. Todėl trumposios žinutės – ne pats geriausias sprendimas. Pavyzdžiui, švedai juo nusivylė, nes kol išsiaiškinama, kur ir kokios pagalbos reikia, vidutiniškai praeina 15 minučių“, – pasakojo BPC vadovas.

Netrukus planuojama surengti ir BPC darbuotojų, ir neįgaliųjų mokymus. Tikimasi, kad po jų pareigūnai išmoks geriau suprasti trumpąsias žinutes, o kurtieji – aiškiau parašyti, kas ir kur atsitiko.

„Kurtiesiems lietuvių kalba nėra gimtoji. Ji jiems yra tokia, kaip jums anglų ar rusų. Gestų ir lietuvių kalbos gramatika skiriasi. Lietuvių kalbos gerai nemokančio kurčiojo parašytų žinučių niekada nematęs žmogus iš tiesų gali nesuprasti, apie ką rašoma“, – teigė Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė.

 

Ji pasakojo, kad streso ištiktų kurčiųjų parašytos žinutės gali būti sunkiai suprantamos net su jais kone kasdien bendraujantiems žmonėms.

Vaizdo skambučiai – ateitis

R.Leonavičienės nuomone, BPC eina ne ta kryptimi. Jau šiuo metu Kaune gestų kalbos vertimo paslaugos teikiamos vaizdo skambučiais 3G ryšiu. Neįgaliajam tereikia įsigyti vaizdo filmavimo kamerą turintį telefoną su 3G vaizdo perdavimo funkcija.

„Bendrajam pagalbos centrui užtektų įdarbinti 2–3 žmones, mokančius gestų kalbą. Mano nuomone, taip būtų ir paprasčiau, ir pigiau. Jeigu kas nors nutinka, net girdintis žmogus iš streso ne visada sugeba surinkti numerį 112, o čia dar teks rašyti žinutę“, – kalbėjo R.Leonavičienė.

A.Kedavičius aiškino, kad vaizdo skambučių galimybė buvo svarstoma, tačiau šiandien tai yra neįmanoma. Vaizdo skambučius leidžiantis ryšys aprėpia ne visą šalį, yra ir kitų techninių problemų. Nekalbant apie tai, kiek neįgaliųjų įsigytų tokiems skambučiams pritaikytus telefonus.

Be to, A.Kedavičiaus teigimu, BPC šiuo metu neturi finansinių galimybių, kurios leistų samdyti gestų kalbos žinovus. Neva jų darbo įkainiai yra gerokai didesni nei eilinių BPC darbuotojų.

 


 

Joana Šimanauskienė

Bendruomenės centro „Vilties pavasaris“ vadovė

Iki šiol sumažinta slaugos pašalpa visiškos negalios žmonėms, bet drįstama Seimo nariams išmokėti tūkstantines išeitines pašalpas. Tai parodo, koks yra valstybės požiūris į žmogų su negalia. Į silpnesnius už save žiūrima kaip į medžiagą projektams ar nereikalingą daiktą, kuris kaip nors išgyvens. Ne išimtis ir klausos negalią turintys žmonės. Jie ne tik negali gauti pakankamai informacijos, bet neturi galimybės sulaukti pagalbos skambindami telefonu 112. Europiniai projektai pirmiausia turėtų būti nukreipiami tokioms problemoms spręsti, o ne į privatų verslą. Dabar daug kalbama, bet mažai daroma. Kai kam derėtų mėnesiui užsikimšti ausis, tada suprastų, kas yra socialinė atskirtis. Dirbtinai kuriamos viešosios įstaigos ir visokie centrai, kurie dažniausiai neša naudą tik tiems, kurie ten dirba, o ne tiems, kurie turi gauti paslaugą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

siaip

siaip portretas
laikas kurcnebyliams paduoti valstybe i teisma uz teisiu pazeidimus ir geriau aisku i ES teismus.

pazystu kelis zmones be klauso

pazystu kelis zmones be klauso portretas
jie turi zmogu kuriam iskart raso zinute,kad skambint policijai arba greitajai,ant duru skambucio turi sviesos alerma namie,o vietoi zadintuvu ir pan naudoja vibro prietaisus su laikrodziu. wiskas jiem gerai ir maziau nusisnekekit.

Lenavičienei

Lenavičienei portretas
Atleiskit už smalsumą. Kur neįgalieji mokosi gestų kalbos, ir į kokio žemyno,(regijono), gestų kalba panašiausia? Labai norėčiau išmokti pyrdauti itališkai, ir riaugėti uzbekiškai. Iš anksto dėkingas, ir užuojauta patyrusiems sunkumus.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių