Kaip kauniečiai gimtadienio ieškojo

Su kuo sieti Kauno miesto dieną – su pirmuoju Kauno paminėjimu rašytiniuose šaltiniuose ar garsiąja Vytauto privilegija? Kada ją švęsti: žiemą, vasarą ar pavasarį? Tokius klausimus svarstė Kauno patriotai, nusprendę, kad miestui reikia didelės šventės.

Diskutavo dvejus metus

Idėja švęsti miesto dieną beveik prieš dvidešimt metų gimė miesto ceremonimeistrui Kęstučiui Ignatavičiui, tuomečiam Kauno deputatų klubo prezidentui. Kadangi istoriniai šaltiniai nenurodo tikslios Kauno įkūrimo datos, žinomas kaunietis 1996–1998 m. subūrė miesto istorijai neabejingus asmenis, klubas ėmė kviestis istorikus, organizuoti apskritojo stalo diskusijas, kuriose svarstyta, kuri istorinė data galėtų tapti pretekstu švęsti miesto dieną. "Tokių datų istorikai pateikė daugybę. Rimčiausiai svarstytos penkios", – prisiminė K.Ignatavičius.

Kai kurie žinomi kauniečiai miesto dieną siūlė sieti su pseudoistorine Kauno įkūrimo legenda, teigiančia, esą 1030 m. miestą įkūrė romėno Palemono sūnus Kunas. Prisiminta, kad, siejant Kauno kilmę su šia legenda, 1930 m. Lietuvoje iškilmingai paminėtos 900-osios Kauno miesto įkūrimo metinės.

Architektūrologas Jonas Minkevičius Kauno įkūrimo data siūlė laikyti 1154 m. Jis rėmėsi ankstyvųjų viduramžių arabų keliautojo Al Idriso žemėlapiais ir komentarais, kuriuose šis mini kraštą Šiaurės Europoje. Kraštą, per kurį keliavo (nežinoma, ar tai tikrai buvo Lietuva), keliautojas apibūdino kaip ugnies garbintojų žemę. Savo užrašuose jis mini vietovardį Kaniju. Vietovė detaliau necharakterizuojama, tačiau rašoma, kad ji yra netoli kitų gyvenviečių: Med – etimologai aiškina, esą tai – Medininkai, Nemunec – Nemunaičiai.

Miesto pradžia – privilegija

Istorikai Zigmantas Kiaupa, Antanas Tyla ir Edvardas Gudavičius miesto metus rekomendavo skaičiuoti ir švęsti atskaitos tašku pasirenkant 1361 m., kai Kaunas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgietis tuomet rašė apie iškilusią Kauno pilį, kurią kryžiuočiai ruošėsi pulti. Rašoma, kad ordinas siųs žvalgus mūrinės pilies sienų storiui patikrinti. Z.Kiaupa pasiūlė ir kitą datą – miesto Rotušės, kaip savivaldos ir suklestėjimo simbolio, statybos pradžią. Tuo labiau kad išlikusiame autentiškame istoriniame dokumente įrašyta tiksli data, kai padėtas rotušės kertinis akmuo – 1542 m. liepos 28 d.

Istorikai sutaria: miestiškasis Kauno istorijos laikotarpis prasidėjo 1408 m., kai Magdeburgo teisės pagrindu Vytautas suteikė Kaunui privilegiją. Taip buvo įteisinta asmeniškai laisvų ir ekonomiškai savarankiškų pirklių ir amatininkų bendruomenė, tiesiogiai atsakinga valdovui. Privilegija Vytautas suteikė Kaunui svarstykles, vaškinę ir karpyklą. Svarstyklėmis buvo svarstomos į miestą atgabenamos prekės, čia parengtos prekių siuntos; vaškinėje – tikrinama vaško kokybė ir jis ruošiamas eksportui, lydomas į nustatyto dydžio gabalus; karpykloje užbaigiami apdoroti audiniai.

Dėl šios privilegijos 1408 m. laikomi Kauno savivaldos pradžia. Remiantis šia data, 2008 m. minėta Kauno miesto savivaldos 600 metų sukaktis.

Nemažai istorikų ir miesto gimtadienį siūlė sieti su šia privilegija, tačiau, pasak K.Ignatavičiaus, šia prasme Vytauto privilegija turėjo vieną trūkumą – buvo pasirašyta vasario mėnesį, kaip rašyta dokumente, "per šventą Valentiną".

"Vytauto privilegija atmesta kaip netinkama data, nes švęsti reikėtų žiemą, kai šalta, be to, nenorėjome įsimylėjėlių šventės sieti su miesto diena. Vytauto privilegijoje buvo rašoma: per Žolinę miestui leidžiama rengti jomarkus. Svarstėme, galbūt miesto šventę rengti per Žolinę. Tačiau tai – katalikiška Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė. Nesinorėjo jos maišyti su miesto diena", – prisiminė ceremonimeistras.

Bažnyčios hierarachai, atsižvelgdami į tai, kad svarbiausios Kauno bažnyčios, Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, vienas globėjų yra šventas Petras, miesto gimtadienį siūlė švęsti per Petrines – birželio 29 d. Istorikai tokiam pasiūlymui nepritarė.

Siūlė rinktis pragmatiškai

"Mes, Kauno deputatų klubo nariai, datą miesto šventei siūlėme rinktis pragmatiškai ir švęsti tokiu laiku, kai jau šilta, bet miestas dar pilnakraujis, pilnas studentų, moksleivių, gyventojai neišvažinėję atostogauti. Konkrečiai pasiūlėme gegužės mėnesį, kai viskas žydi, – pasakojo miesto dienos iniciatorius. – Tačiau reikėjo istorikų pagrindimo."
Kauno deputatų klubo narių prašymu pragmatiškai į istoriją pasižiūrėjo ir istorikai – prisiminė Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio privilegiją, suteiktą Kaunui 1463 m. gegužės 20 d. "Tai anksčiausia išlikusi privilegija", – pasirinkimą švęsti miesto dieną, siejant tai ne su pirma suteikta privilegija, motyvavo K.Ignatavičius ir nukabino nuo savo kabineto Rotušėje sienos istorinio dokumento kopiją.

"Pasinaudodamas ryšiais, per Deputatų klubą, Bajorų sąjungą gavau ją iš Sankt Peterburgo istorijos archyvų. Originalas ten, ir kažin ar kada atgausime", – užsiminė K.Ignatavičius.

Senąja rusėnų kalba smulkia rašysena gausiai priraitytame lape rašoma apie Kaunui suteikiamas ir išplečiamas privilegijas. "Prisiminkime, kokiomis aplinkybėmis ši privilegija buvo suteikta. Ji suteikė teises ir laisves, mokesčių lengvatas tam, kad Kaunas po jį nusiaubusio gaisro pakiltų iš pelenų", – priminė ceremonimeistras. Apie šios privilegijos tekstą Z.Kiaupa knygoje "Kauno istorija. I tomas" rašo: "Teigiama, kad ankstesnės privilegijos sudegė per miesto gaisrą ir valdovas, atsižvelgdamas į miestiečių prašymus ir tikėdamas, kad valdiniai atsikratys skurdo, kad miestas galės sparčiau augti ir turtėti, atnaujino ankstesnėmis privilegijomis suteiktas teises ir praplėtė jas."

Plaukė iliuminuoti laivai

Po dvejus metus trukusių diskusijų, 1998 m. pabaigoje miesto taryba, vadovaujama tuomečio Kauno mero Henriko Tamulio, gegužės 20 d. paskelbė miesto diena ir pasirašė simbolinį Kauno miesto dienos paskelbimo aktą. Remiantis šiais sprendimais, nuo 1999 m. švenčiama Kauno miesto diena.

Pirmoji miesto šventė tęsėsi keturias dienas, jos scenos kilo nuo Ąžuolyno iki Santakos. Prisimenant tarpukario šventes, kai Nemunu plaukdavo šimtai iliuminuotų valčių, buvo surengtas iliuminuotų laivų paradas.

Prieš keletą metų Kauno miesto diena pradėta švęsti kartu su Hanzos dienomis. K.Ignatavičiaus įsitikinimu, šių dviejų švenčių nereikėtų suplakti: "Tiesa, prieš šias šventes sujungiant, miesto dienos buvo truputį prigesusios, organizatoriai gal buvo kiek nusisukę nuo istorijos. Dabar į ją vėl atsigręžiama. Bet nereikėtų pamiršti, kad Kauno istorija – tai ne vien Hanza."

Ne kartą miesto šventę yra sugadinęs lietus, kai pasiklausyti koncertuojančiųjų didžiulėse scenose ateidavo vos vienas kitas žmogus, arba dar blogiau – nepasirodydavo nė gyvos dvasios. "Su gamta nepasiginčysi. Antra vertus, tai turbūt susiję su mūsų istorija. Tie lietūs turbūt vis dar gesina gaisrą, kurio padariniams panaikinti ir buvo skirta Kazimiero Jogailaičio privilegija", – šyptelėjo šventės iniciatorius.

Komentaras
Zigmantas Kiaupa
Istorikas, VDU profesorius

Švenčiant Kauno miesto dieną atramos tašku pasirinkta  privilegija, kuri  Kaunui nebuvo pirmoji. Svarbiausia savivaldos privilegija yra, žinoma, pirmoji, Vytauto suteikta 1408 m. Tada atsirado Kauno miestas kaip socialinis kūnas. Tačiau kai svarstėme, kurią datą pasirinkti, miesto valdžios atstovai pageidavo švęsti pavasarį. Tai radome ir pavasarį suteiktą privilegiją, ir tai – labai gerai, reikia švęsti ir džiaugtis. Kauno miesto diena – sutartinė data, kaip ir Mindaugo karūnavimo diena. Nėra išlikę jokių dokumentų, kuriuose būtų įrašyta tiksli data, kada Mindaugas buvo karūnuotas. Ta data buvo tiesiog matematiškai apskaičiuota, žinant, kiek savaičių reikėjo nuvykti karūnos į Romą ir ją parsivežti. Bet tiksliai negalima pasakyti – juk ne traukiniais ar lėktuvais, kurie tiksliai pagal tvarkaraščius vyksta, o arkliais važiavo. Tačiau labai gerai, kad ta data apskritai pasirinkta ir švenčiama – tokių švenčių reikia.

O dėl Kazimiero Jogailaičio privilegijos ir kitų Lietuvai svarbių dokumentų, esančių Rusijoje, grąžinimo Lietuvai – laikas, kada tai buvo galima padaryti, seniai praėjo. Tai buvo galima padaryti po 1990 m., bet tuometė Lietuvos valdžia tą laiką pražiopsojo. Paskui Rusija priėmė įstatymą, draudžiantį iš šalies išvežti istorinius dokumentus ir kitokias vertybes. Dabar jokių galimybių susigrąžinti tas vertybes nematyti.