Kaip Kaunas Sausio 13-ąją tapo laikinąja sostine

1991 m. sausio įvykių dienomis ryšių specialistai veikė sutartinai, išradingai, bendradarbiavo su kolegomis užsienyje, o kauniečiai tuo metu budėjo prie radijo ir televizijos objektų.

Kauniečiai nesutriko

Kai "Alfa" desantininkai Vilniuje užėmė Televizijos bokštą ir nutildė Eglę Bučelytę, šį vaizdą mačiusieji Kauno miesto savivaldybės pirmojo aukšto lange pastatyto televizoriaus ekrane, nesutriko.

Įvaža į savivaldybės pastatą tomis sausio dienomis jau buvo apsaugota sukrautais vienas ant kito smėlio maišais, o pastato viduje buvo išvedžiotos gaisrinės žarnos, stipria srove turėjusios nublokšti į vidų besiveržiančius sovietinius karius. Be to, grupė žmonių savivaldybėje registruodavo gyventojų, taksi vairuotojų pranešimus telefonu apie karinės technikos judėjimą mieste.

Dalis vyrų ir moterų, tą baisiąją naktį buvusių prie savivaldybės, nusprendė veikti – nutarė važiuoti į Vaižganto gatvę, kur plakė Kauno televizijos ir radijo techninė širdis – relinės jungties stotis (dabar – Kauno regiono siuntimo tarnyba).

"Tuo metu pagalvojome, kad jei agresoriai ir Kaune užimtų šį tarpukarį menantį pastatą, Lietuva liktų be ryšio su savo gyventojais. Tačiau Kauno radijas ir televizija netruko pradėti transliacijas. Kaunas vėl tapo laikinąja Lietuvos sostine, skleidusią informaciją ne tik mūsų šalyje. Kauno TV signalus, kuriuos buvo galima perduoti ir į palydovą, užfiksavo Suomija, Estija, Latvija ir net JAV", – pasakojo restauratorius Kostas Bielys.

Sunaikino savo dokumentus

Kostas prisiminė, kad savanoriai gynėjai, atvažiavę į Vaižganto gatvėje veikusią stotį, čia rado, atrodo, keturis darbuotojus ir kelis apsaugos vyrus. Stoties darbuotojai palankiai priėmė gal 30 beginklių gynėjų.

"Mes su Sauliumi Greičiūnu ėmėmės iniciatyvos organizuoti budėjimą stotyje – parinkome 24 vyrus šiam svarbiam tuo metu ne tik Lietuvai objektui saugoti. Moterų ir kelių įtartinai atrodžiusių vyrų paprašėme grįžti namo, palikome sargybą lauke", – pasakojo pašnekovas.

K.Bielys neprisimena gydytojo chirurgo, gyvenusio netoli šio svarbaus objekto ir atėjusio jo saugoti, pavardės, tačiau gynėjai nedvejodami perdavė vadovavimą gynybai būtent jam.

"Vadas mums patarė sunaikinti visus turimus su savimi dokumentus, bet kokį popieriuką, pagal kurį okupantai galėtų nustatyti suimto ar nužudyto asmens tapatybę ir paskui keršyti jo artimiesiems. Aš sunaikinau savo karinį bilietą. Beje, dabar negaliu įrodyti, kad dvejus metus tarnavau sovietų armijoje, ir mano darbo stažas dėl to sutrumpėjo", – palingavo galva Kostas ir prisiminė, kad  vadas pažadėjo gynėjams, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, paslėpti juos Kauno klinikose, savo skyriaus palatose.

Padėjo "Caritas"

Pasak pašnekovo, tą naktį stotyje budėjęs jos darbuotojas Vytautas Valaitis gynėjams sakė, kad puolimo atveju jie privalo išlaikyti stotį neužimtą penkias minutes.

"Tiek laiko prireiktų perduoti į eterį paskutines žinias ir nutraukti visas relines jungtis taip, kad okupantai nesugebėtų skleisti pasauliui melo apie įvykius Lietuvoje", – teigė Kostas, budėjęs stotyje tris paras.

A. Kairio nuotr.

Pasak K.Bielio, namie jis buvo palikęs žmoną su septynerių metų sūneliu ir trejų metukų dukrele, tačiau ir antroji jo pusė tą Sausio naktį išvažiavo budėti į Juragius, patikėjusi vaikus prižiūrėti seneliams. Tuo tarpu stoties Vaižganto gatvėje gynėjai pakaitomis nusnūsdavo ant nežinia iš kur atsiradusių čiužinių, o dieną "Caritas" atstovės ir vienuolės atveždavo vyrams sumuštinių, kavos. Nors gynėjai nebadavo, tačiau patyrė didžiulį emocinį stresą. Jį apmalšino stotyje pasirodęs Šv.Antano bažnyčios kunigas.

"Jis mus palaimino, priėmė savanorio priesaiką, atleido nuodėmes ir suteikė Ligonio sakramentą, kurį įprastai vadiname Paskutiniu patepimu. Keista, bet tai mūsų neišgąsdino. Atvirkščiai – tai priėmėme kaip kunigo prašymą Viešpačiui sustiprinti dideliame pavojuje atsidūrusių stoties gynėjų dvasią", – prisiminė Kostas.

Prisimena Olegas

Kosto prisiminimus apie įvykius stotyje papildė interviu metu joje pasirodęs Olegas Kapitanovas, antenininkų grupės inžinierius. Jis stotyje dirbo ir 1991-ųjų sausio agresijos dienomis.

"Į darbą atėjau pirmadienį, sausio 14-ąją, grįžęs iš komandiruotės Tauragėje. Radau mūsų stoties teritorijoje daug žmonių – jie šildėsi prie daugybės laužų. Mūsų stoties teritorijos tvora iš išorės buvo apjuosta įvairiais automobiliais, o įvaža užblokuota statybiniais blokais. Mes su antenininkais mėginome sumontuoti savo teritorijoje rezervinę trumpųjų bangų anteną, važiavome į Juragius pakreipti ten anteną taip, kad Vilnius ir jo pakraščiai, netekę Televizijos bokšto, galėtų matyti televizijos transliacijas iš Kauno", – pasakojo Olegas.

Pražuvęs sąrašas

Dar po kelių dienų su antenininkų brigada Olegas išvažiavo kelti antenų ant gaisrininkų stebėjimo bokštelių Šalčininkų rajone, tiesė ten televizijos kabelius, kad visi Lietuvos pakraščiai matytų, kas vyksta šalyje.

"Gaila, kad tie pakraščiai nematė, kaip vienus beginklius vyrus, budėjusius mūsų stotyje, trečią dieną atėjo pakeisti tokie pat beginkliai Krašto apsaugos savanoriai – mane pribloškė šių žmonių, stojusių ginti laisvės, pasiaukojimas", – sakė Olegas.

Šiemet Kostas su Sauliumi Greičiūnu greičiausiai užsuks pas Olegą į stotį, o ne susitiks, kaip buvo įpratę per daugybę metų, prie jos. O kur renkasi kiti šio svarbaus objekto gynėjai?

Kostas nežino, nes neišliko jų sąrašo, buvusio pas seniai Amžinybėn iškeliavusį Sausio įvykių bendražygį. Vadinasi, šių vyrų pavardžių nėra Laisvės gynėjų, savanorių sąrašuose?

Trumpabangininkų patirtis

Vienu pirmųjų to laiko ryšių ministro Kosto Birulio įsakymu buvo organizuotas tiesioginis, aplenkiant Maskvą, palydovinis ryšys su pasauliu, pasitelkus norvegų IMRASAT sistemą. Norvegai atgabeno į Klaipėdą palydovinio ryšio terminalą "SATURN 3S-90", kurį mūsų specialistai paslėpė Uosto gatvės gyvenamojo namo palėpėje. Šis karinis ryšys veikė Sausio įvykių dienomis. Tačiau tai nebuvo vienintelis Lietuvos ryšio su pasauliu būdas.

Vienu pirmųjų to laiko ryšių ministro Kosto Birulio įsakymu buvo organizuotas tiesioginis, aplenkiant Maskvą, palydovinis ryšys su pasauliu, pasitelkus norvegų IMRASAT sistemą.

Kaunas nuo seno garsėjo radijo mėgėjų trumpabangininkų pasiekimais. Šios techninės sporto šakos klubui, veikusiam tuomečiame Kauno politechnikos institute (KPI, dabar Kauno technologijos universitetas – KTU), vadovavo Algis Kregždė – tarptautinės klasės radijo sporto meistras, treneris, daugkartinis pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionas, rekordininkas, įtrauktas į Pasaulio radijo sporto šlovės galeriją.

Kauniečiai trumpabangininkai jau turėjo didžiulę patirtį: būtent jie 1989 m. organizavo radijo ryšį su pirmojo trijų lietuviškų jachtų žygio per Atlantą dalyviais ir jį sėkmingai palaikė visos buriuotojų kelionės metu. Sausio agresijos dienomis politikai įvertino Kauno trumpabangininkų galimybes.

Talkino pasaulio radistai

"1991 m. sausį su mumis glaudžiai bendravo tuometis Kauno mero pavaduotojas Saulius Gricius, o mūsų klubo narys Juras Abromavičius, tapęs parlamente savanoriu, ragino mus būti pasirengusius palaikyti ryšį su visu pasauliu", – prisiminė A.Kregždė, organizavęs budėjimus KPI studentų bendrabutyje įrengtoje galingoje radijo stotyje. Joje budėję trumpabangininkai gaudavo žinių iš vilniečių kolegų, kurių technika nebuvo tokia moderni. Informaciją apie įvykius prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto kauniečiai per kelias minutes perduodavo pagrindinėms pasaulio informacijos agentūroms.

Tomis Sausio agresijos dienomis išryškėjo keliolika itin aktyvių pasaulio radistų mėgėjų, talkinusių kolegoms iš Kauno. Ypač išsiskyrė amerikietis Rodžeris Bartas. Jis perduodavo kauniečių siunčiamas į eterį žinias didžiosioms JAV žiniasklaidos priemonėms. Lietuva vėliau įvertino jo nuopelnus Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Klinikų kamino paslaptis

A.Kregždė prisiminė ir radijo stotį, įrengtą Kauno klinikose. Šios stoties siųstuvas buvo labai galingas – parengtas tam atvejui, jei mūsų šalis liktų be valstybinio radijo ir televizijos. Šią stotį įrengti padėjo KPI radijo klubo nariai, padedami kitų šios aukštosios mokyklos specialistų. Jie pagamino tokias antenas, kurias buvo galima per keliolika minučių iškelti ant itin aukšto Kauno klinikų kamino, ir transliacijos iš ten galėjo būti girdimos visame pasaulyje.

Šios stoties siųstuvas buvo labai galingas – parengtas tam atvejui, jei mūsų šalis liktų be valstybinio radijo ir televizijos.

Be to, tam atvejui, jei Lietuvoje būtų užimtos visos valstybinės radijo ir televizijos retransliavimo stotys, KTU radijo klubo nariai buvo sukūrę ir pagaminę 50 W galios radijo siųstuvus, skirtus sumontuoti automobiliuose. Tokiu siųstuvu – mobiliąja radijo stotimi, veikiančia vidurėmis bangomis, buvo galima teikti informaciją didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams.

Laisvė – didžiausias įvertinimas

Rengiantis galimam Kauno miesto savivaldybės pastato šturmui, KTU klubo trumpabangininkai ir čia įrengė radijo stotį, per kurią buvo galima palaikyti ryšį tiek su Aukščiausiąja Taryba Vilniuje, tiek su laisvuoju pasauliu. Beje, kruvinos agresijos akivaizdoje kauniečiai radistai buvo pasirengę ir elektroniniam karui su sovietų armija: jie ne tik klausydavosi okupantų kariškių pokalbių, bet ir buvo suplanavę bei parengę stabdyti radijo ryšį tarp sovietų tankų. Laimei, beveik visų tų priemonių panaudoti neprireikė.

Keista, kad visuose minėtuose postuose Kaune apie pusmetį dirbę ir budėję KTU radijo klubo nariai taip ir liko nepastebėti jokios valdžios, neįvertinti. Tačiau, A.Kregždės nuomone, didžiausias jiems įvertinimas – apginta Lietuvos laisvė!



NAUJAUSI KOMENTARAI

kostas,

kostas, portretas
kaunas , liko isdurtas, tai tiek......

Kaunas valdo

Kaunas valdo portretas
Kad dar karta taip atsitiktų ir kad Kaunas amžinai butu Lietuvos sostine

ar

ar portretas
jus akli ir nematot kad tie visi ziniasklaidos komentarai ir veda kad Kaunas taptu sostine ir tai skleidziama sistemingai griaunant musu valstybes/kolkas/ simbolius ir del ivaizdzio statant brangius ir pirmiausiai Kaune ir su busimo /prezidento/ inciatyva ar milicininko? ir ar tai nieko nepasako?.....
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių