Kaip Kaunas paminės Laisvės gynėjų dieną? (renginių sąrašas)

Laisvės gynėjų dienai – Sausio 13-ajai – skirti renginiai Kaune prasidės šį penktadienį ir tęsis iki sekmadienio. Pateikiame renginių programą.

Sausio 11 d., penktadienis

8 val. Miesto ugdymo įstaigos. Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija"

14 val. Kauno miesto muziejus (M. Valančiaus g. 6). Renginys, skirtas Sausio 13-ajai. Parodos „1991-ųjų sausis Kaune" pristatymas su įvykių liudininkais. Parodoje išgirsite, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną, pamatysite autentiškus, 1991-ųjų sausį menančius eksponatus: Kauno savivaldybės telefonų skambučių registracijos knygas, spaudinius, fotomenininko Romualdo Požerskio nuotraukas. Paroda veikia nuo sausio 8 d. iki vasario 28 d. Renginys nemokamas.

16 val. M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus (K. Petrausko g. 31). Koncertas, skirtas Sausio 13-ajai atminti. Dalyvauja ansamblis „Cantus Animae". Programoje skambės L. Cherubini, Ch. Forster, J. S. Bach, B.Marcello, G. F. Handel, T. Albinoni, P. Mascagni, E. Morricone,  A. L. Webber ir kitų autorių kūriniai. Įėjimas nemokamas

Sausio 12 d., šeštadienis

15 val. Kauno tautinės kultūros centras (A. Jakšto g. 18). Renginys, skirtas Sausio 13-ajai. Lektoriaus Aleksandro Žarskaus paskaita „Kelias į laisvę kančia nužymėtas„. Signataras Leonas Milčius pristatys savo poezijos knygas: ,,Sausio naktį“, „Žemės ir laiko spalvos".

17 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis. Pilietiškumo akcija „Sveika būk, Laisve!", skirta Laisvės gynėjams. Dalyvauja: Ovidijus Vyšniauskas, Eglė Baršauskaitė Petras Venslovas.

Sausio 13 d., sekmadienis

10 val. Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Šv. Mišios už žuvusius Laisvės gynėjus. Po mišių vyks Vaikų ir moksleivių laisvalaikio centro meno kolektyvų koncertas „Vardan Lietuvos„. Dalyvaus: mergaičių choras „Lyra“, Vaikinų ansamblis, Kanklių studija, šiuolaikinių šokių studija „Vėtra", Renginių organizatorių studija.

12 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis. Gėlių padėjimas prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo.

12.20 val. Vykimas į Petrašiūnų ir Romainių kapines pagerbti žuvusių Laisvės gynėjų Tito Masiulio ir Juozo Vaidoto atminimą. Autobusai lauks K. Donelaičio gatvėje, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

14val. Kino teatras Romuva (Laisvės al. 54). Kino filmas „Knygnešys". Įėjimas nemokamas.

16val. Kino teatras Romuva (Laisvės al. 54). Kino filmas „Nežinomi didvyriai". Įėjimas nemokamas.

KITI RENGINIAI

Sausio 2 - 30 d. Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos J. Gruodžio padalinys (Jonavos g. 182). Spaudinių paroda „Sausio 13-ąją prisiminus".

Sausio 7 - 30 d. Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Saulėtekio„ padalinys (K. Baršausko g. 92). Spaudinių paroda „Laisvės kelias“.

Sausio 7 - 30 d. Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Eigulių padalinys (Šiaurės pr. 95). Spaudinių paroda „Ir laisvė mūsų širdyse gyva".

Sausio 7 - 30 d. Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Demokratų„ padalinys (Kulvos 24). Spaudinių paroda „Laisvės kaina“.

Sausio 8 - 17 d. Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinys (Kovo 11-osios g. 22). Spaudinių paroda „Atmintis gyva, nes liudija".

Sausio 9 - 30 d. Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Vitebsko„ padalinys (P. Lukšio g. 60). Spaudinių paroda „Didžiausias tautos turtas - tai jos laisvė“.

Sausio 11 - 30 d. Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Dainavos padalinys (Savanorių pr. 380). Spaudinių paroda „Tegu meilė Lietuvos dega mūsų širdyse".



NAUJAUSI KOMENTARAI

Copy

Copy portretas
Pirmasis Aukščiausios Tarybos (AT) apsaugos vadovas Artūras Skučas išleido memuarų knyga kukliu pavadinimu - "Pėstininko užrašai" (2012 m., "Valstybės Žinios"). Iš memuarų aiškėja, kad besikuriant naujam režimui, jo kūrėjai plačiai naudojo kriminalinio pasaulio resursus. Prisimindamas 1990 m. pavasarį, A. Skučas rašo: "Tuomet tiesiogiai kreipiausiu į A. Butkevičių, kad atvežtų papildomų pajėgų iš Kauno savanorių. Kitos dienos rytą atyko pilnas autobusas treninguotų, trumpai kirptų su tatuiruotėmis vyrų. Tada paklausiau A. Butkevičiaus, ar jis pasitiki jais ir ar juos sukontroliuos. Atsakė, kad taip. /.../ Vėlai po piet gavau kelis nusiskundimus iš Aukščiausios Tarybos (AT) personalo moteriškių, kad jas užkabinėja treninguoti vyrai. Iš pradžių į tai reagavau ramiai, bet kai mano darbuotoja atbėgo su ašaromis ir pasakė, kad jai išėjus iš tualeto ją keli treninguoti vyrai tiesiog vėl stūmė atgal ir tik atsitiktinio praeivio dėka jai pavyko išsprukti, o tas tualetas buvo vos už kokių 30 metrų nuo mano kaineto, tada jau mano nervai neatlaikė ir nuėjau pas K. Motieką, kuriam buvau pavaldus AT rūmų apsaugos klausimais." (Artūras Skučas, "Pėstininko užrašai", 2012, "Valtstybės Žinios", psl. 93.) Apie šią periodą knygoje toliau rašo Rasa Jusionienė, AT Apsaugos skyriaus darbuotoja: "Žvalgiausi ant laiptų, ir staiga - rusiškų nešvankybių pliupsnis, kitos konstrukcijos veidai, priekabiavimas. Artūrui (Skučui) pasiskundžiau, kad AT iš kažkur atsirado banditai. Artūras sukėlė vėją. Tipai kažkur dingo. A. Butkevičius, iškviestas aiškintis, bandė neigti, gąsdinti, galop pareiškė permatąs, kad aš girta ir man vaidenasi. /.../ (Butkevičius) aiškino vardan švento reikalo pakvietęs tuos, kuriuos vadinu banditais, tikrus vyrus iš Kauno, nes inteligentėliai, kaip reikės, galvos nesuknežins, gerklės nerėš - negalės ribos peržengti, o šitie kausis kruvinai, jie įpratę." (Ten pat, psl. 94.)

       portretas
2012 m. gruodžio 11 d. Aukščiausias Teismas nagrinėjo SLF pirmininko Algirdo Paleckio bylą dėl jo nuomonės apie sausio 13-ąją. Po nagrinėjimo teismas paskelbė, kad jis skelbs galutinį verdiktą 2013 m. sausio 22 d. 13:30. Tai-aukščiausioji instancija Lietuvoje. Algirdas Paleckis taip pakomentavo situaciją: "Lietuvoje kai kas nori privatizuoti sausio 13-ąją. Primesti visuomenei vienintelę tų įvykių versiją. Nepavyks. Kiekvienas įvykis turi kelis aspektus. Mokslinis kelias yra juos visus ištirti. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į nuomonę. Ypač apie įvykius, kurie iki galo nėra ištirti. Ypač kai yra daug liudininkų, kurie matė šūvius nuo stogų. Ką tokioje situacijoje daro tam tikros valstybės institucijos? Jos ne tik nesiekia ištirti viską iki galo. Jos ima persekioti už nuomonę. Persekioja mūsų partija ir mane. Dabar ėmė persekioti ir du liudininkus. Ar įmanoma pasodinti į teisiamųjų suolą pusę Karoliniškių rajono gyventojų, kurie viską matė? Tai tik rodo šių valstybės institucijų silpnumą, baimę ir greitą jų pabaigą. Mes esame įsitikinę savo pergale. Europos žmogaus teisių teisme mes tikrai laimėsim." SLF Infocentras

otto

otto portretas
Svarbiausia kuo daugiau gedėti ir raudoti. Lietuvis negali džiaugtis (neben prisigerti). Visos šventės privalo būti su gedulo ženklu, nes "švenčia" lietuviai.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių