Kaip A. Dumčius „fundatoriumi“ tapo

Garbės niekada nebus per daug, o noras įsiamžinti – senas kaip pasaulis. Jei paprasti žmonės gali sau leisti tik granito paminklą ant kapo, politikai griebiasi gerokai rimtesnių projektų – Seimo nario Arimanto Dumčiaus pavardė iškalta granite Čečėnijos aikštėje.

Įrašas granite

Jei nebuvote Čečėnijos aikštėje, tai apsilankykite – didžiulė erdvė, fontanai, kaskados ir moderni skulptūra, amfiteatras, kuriame renginių metu gali tilpti ir pora tūkstančių žmonių. Aikštėje taip pat yra ir atminimo lenta iki Antrojo pasaulinio karo veikusioms ir šiandien vėl gyvuojančioms patriotinėms Lietuvos organizacijoms.

Ten iškaltas ir toks užrašas: "Fundatorius prof. Arimantas Dumčius".

Savivaldybės duomenimis, Čečėnijos aikštei rekonstruoti iš viso panaudota apie 850 tūkst. eurų. Tai Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės skirti pinigai bei skolintos lėšos. Apie asmenines Seimo nario lėšas iki šiol nebuvo kalbėta.

Sunku suprasti

Kauno vicemeras Simonas Kairys apie fundatoriaus užrašą išgirdo iš "Kauno dienos", ir tai jį gerokai nustebino. "Kas yra fundatorius? Tai žmogus, kuris svariai prisideda savo lėšomis. Šiam objektui buvo skirti valstybės ir savivaldybės pinigai", – aiškino vicemeras.

Profesorius, Seimo narys nuolat skelbė apie savo indėlį užtikrinant finansavimą stringantiems rekonstrukcijos darbams, tačiau paprastai tai vadinama lobizmu.

"Nesu girdėjęs apie A.Dumčiaus asmeninių pinigų panaudojimą Čečėnijos aikštėje. Taip, ten jis gal buvo aktyvus, bet toks sveiku protu sunkiai suvokiamas noras įsiamžinti bet kokia kaina net tik kelia nuostabą, bet ir tampa juokingas. Būdamas žymiai jaunesnis, keistai jaučiuosi moralizuodamas gerbiamam profesoriui, bet tokio perdėto noro įsiamžinti aš nesuprantu", – kalbėjo S.Kairys.

Čečėnijos aikštę ir šiuos du politikus sieja sena istorija. Toje pačioje rinkimų apygardoje į Seimą 2011 m. kandidatavę politikai nepasidalijo vietos aikštėje. Tiksliau, S.Kairiui nebuvo leista ten agituoti ir bendrauti su rinkėjais, nes aikštėje stovėjo A.Dumčiaus rinkimų agitacijos vagonėlis.

Paklaustas, ar aikštė netampa A.Dumčiaus valdomis, kur politikas daro ką nori, S. Kairys tik šyptelėjo. "Galėjo šalia išsikalti ir užrašą "apmokėta iš rinkiminės kampanijos lėšų", – sakė vicemeras.

Leidžia įstatymai?

Paklaustas apie asmeninių lėšų skyrimą aikštei rekonstruoti, A.Dumčius tikino tikrai finansavęs kai kuriuos darbus.

"Vieninteles lėšas skyriau įrengti tai vadinamajai atminimo sienelei, kur granite lazeriu įrašytos 39 patriotinės organizacijos, kadangi tam lėšų nebuvo numatyta. Buvo gautas savivaldybės leidimas, vienintelę šitą vietą finansavau. Ir ten užrašyta "Fundatorius Arimantas Dumčius", – su pasididžiavimu aiškino politikas. Jis sakė taip norėjęs padidinti aikštės reikšmingumą, o organizacijas, kurios įrašytos sienelėje, padėjo atrinkti kultūros ekspertai.

"Ten man kainavo be kelių šimtų apie 10 tūkst. litų (apie 2,9 tūkst. eurų – aut. pastaba). Oficialiai turiu dokumentus, viską, nes nebuvo savivaldybės skirta. Jūs gi žinote, kaip sunkiai mes tą aikštę užbaigėme, sunkiai panaudojome pinigus, daug posėdžių papildomai reikėjo, bet šiaip taip padarėme. Dabar labai gražiai atrodo", – gyrėsi Seimo narys.

Užsiminus, jog užrašas apie jį, kaip fundatorių, stebina žmones, A.Dumčius nė kiek nesutriko. "Todėl, kad aš esu fundatorius. Jums atrodo, gal kitiems atrodo, bet įrašyta būtent toje vietoje, kur ta granito sienelė. Daugiau niekur kitur šito nėra. Čečėnams pagerbti vieta yra, o kalbant apie tą užbaigimą, prie mano pavardės – fundatorius. Tas tikrai leidžiama įstatymų, aš tikslinausi labai rimtai", – pareiškė A.Dumčius.

Kalbininkų siūlymai

Terminų žodynas nurodo, kad fundatorius – (lot. fundator - įkūrėjas) yra kokios nors visuomenei naudingos instancijos, pvz., bažnyčios, prieglaudos, senelių namų, įsteigėjas savo lėšomis. Šnekamojoje kalboje tai asmuo, apmokantis kokios nors pramogos ar vaišių išlaidas.

Kalbininkai aiškina, kad fundatorius (fundatorė) – senoji svetimybė, ir siūlo vartoti žodžius: įsteigėjas, įsteigėja, įkūrėjas, įkūrėja, dovanotojas, dovanotoja. Senosios tarmėse vartotos svetimybės neteiktinos viešojoje kalboje, įmonių pavadinimuose, prekių ženkluose. Jos įmanomos meninio ar publicistinio stiliaus tekstuose kaip motyvuota stilistinė priemonė.