Kaip atrodo mokykla, sukurta vaikams | KaunoDiena.lt

Kaip atrodo mokykla, sukurta vaikams

  • Teksto dydis:

Prieš keliolika metų dauguma tėvų vedė savo atžalą į arčiausiai namų esančią mokyklą. Šiandien švietimo įstaigos vieta pasirinkimo kriterijų sąraše nėra svarbiausia. Vis daugiau dėmesio tėvai skiria rekomendacijoms, mokykloje taikomiems ugdymo metodams, kokybei bei darbo principams ir vertybėms.

Daug kas yra girdėjęs apie suomišką ugdymo modelį kaip apie švietimo stebuklą, tačiau ar gebame tinkamai taikyti šią gerąją patirtį Lietuvoje? Jau trejus metus skandinaviško ugdymo kryptį įgyvendinanti mokykla „Šiaurės licėjus“ puikiai pritaikė suomiško ugdymo elementus: individualų kiekvieno vaiko ugdymą, mokymąsi per turinio integraciją ir patirtinio mokymosi koncepciją. Apie tai kalbamės su „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadove Nadia Venskuviene.

Motyvacija mokytis per patirtinį ugdymą

Ugdant vaikus naudojamas patirtinio ugdymo metodas, kuris grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. „Šiaurės licėjaus“, jau trejus metus taikančio šią metodiką, mokytojai išskiria mokymosi per patirtį naudą. Kadangi kiekvienas mokinys suvokia pasaulį skirtingai, dalydamiesi savo patyrimais ir suvokimu vaikai mokosi vieni iš kitų, taip pat geba būti tolerantiški ir atviri įvairioms nuomonėms. Kita vertus, kiekvieno mokinio patyrimas ir suvokimas nuolat keičiasi jam augant, susiduriant su naujomis situacijomis, aplinka, todėl toks mokymasis, tarsi įprotis, tampa kasdienio gyvenimo dalimi ir tęsiasi už mokyklos ribų. Vaikams, kurie turi galimybę mokytis vieni iš kitų ir gali ieškoti svarbių išvadų, susijusių su jiems svarbiomis temomis, mokymasis tampa gilesnis bei prasmingesnis.

„Turėdami galimybių įvairius dalykus išbandyti praktiškai, atrasti sąsajas su realiu gyvenimu, vaikai lengviau priima naują medžiagą, geriau ją suvokia ir taiko praktiškai. Tačiau, naudojant šį metodą, itin svarbu kalbėtis su vaikais apie klaidas ir nesėkmingus bandymus. Tik suvokdami klaidas kaip neatsiejamą mokymo(si) dalį, žinodami, kaip jas panaudoti tikslui pasiekti, mokiniai išliks drąsūs, savimi pasitikintys ir motyvuoti toliau tyrinėti, išbandyti naujus dalykus, – pasakoja ugdymo vadovė.

Rungtyniauti su savimi, o ne lygintis su kitais

Labai svarbu, kad mokykloje mokymosi turinys sietųsi su vaiko interesais, jo artima aplinka. Toks mokymasis labiau įtraukia, yra gilesnis, ilgiau išliekantis atmintyje. Nuolat keliami probleminiai klausimai, o ne pateikiami faktai, skatina vaikų smalsumą ir domėjimąsi nagrinėjama tema bei gyvenimu mokykloje,– pasakoja edukologė. Tokiu būdu situacijos, kai vaikai suvokia, jog mokosi gerai, tampa mokinio kasdienybe. Juk visada malonu daryti tai, kas sekasi, ir nepriimtina tai, kas nesiseka. Sėkmės suvokimas kelia pasitikėjimą savo, jėgomis, formuoja savigarbą, teigiamą savęs vertinimą, skatina ir padeda geriau mokytis. Norėdami motyvuoti mokinius, būtinai atsižvelgiame į kiekvieno asmeninius gebėjimus ir galimybes siekti individualios pažangos.

Sėkmės suvokimas kelia pasitikėjimą savo, jėgomis, formuoja savigarbą, teigiamą savęs vertinimą, skatina ir padeda geriau mokytis.

Vaikas organizuoja mokymosi procesą

Licėjuje suteikiama ne tik privalomų žinių, bet ugdomi ir bendrieji gebėjimai, kurie vaikams bus reikalingi visą gyvenimą: išmokti mokytis savarankiškai, pamėgti skaityti, gebėti kelti asmeninius tikslus. Besimokantis licėjuje kiekvienas vaikas dalyvauja:

a. mokslinėje laboratorijoje, kurioje vaikai gali tyrinėti, atlikti eksperimentus ir mokytis praktiškai.

b. kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose skatiname vaikus kurti ir eksperimentuoti.

c. savaitiniuose projektuose, mokančiuose vaikus tirti, gilintis į temą ir siekti ilgalaikio rezultato.

Siekiama suteikti mokiniams kuo daugiau savarankiškumo ir galimybių valdyti mokymosi procesą patiems. Todėl taikomas unikalus metodas „Siekiamybių laboratorija“, kuris skatina vaikus kelti prasmingus tikslus ir uždavinius, planuoti veiklą, vertinti, dirbti bendradarbiaujant grupėse, komandoje, įsivertinti, reflektuoti savo mokymąsi.

Mokykla yra gyvenimas

Mokykla neturi būti ta vieta, kur mokiniai ruošiami kažkokiam patikrinimui ir egzaminui. Mokykla ir mokymasis joje yra pats gyvenimas. O jis – įvairiapusis, nenutrūkstamas, jame susipina kalbiniai, matematiniai, pažintiniai, meniniai, sportiniai potyriai. „Kiekvieną dieną stebime aplinką, susiduriame su fizikos dėsniais, naudojamės savo kalbiniais gebėjimais, sprendžiame matematines problemas, kaupiame muzikinius įspūdžius, atsipalaiduojame piešdami, gamindami, konstruodami, tobuliname savo kūną sportuodami“, – pasakoja N.Venskuvienė.

Šiuolaikiška, inovatyvi ir orientuota ugdyti stiprią asmenybę bei aktyviai taikyti integruoto ugdymo modelį, mokykla nesunkiai virsta tikruoju gyvenimu. Toks modelis mokinių mokymąsi ir gyvenimą mokykloje sujungia į darnią, tarp įvairių ugdymo sričių susijusią visumą ir sudaro sąlygas formuotis vientisam vaiko pasaulėvaizdžiui. „Mokiniai skatinami tyrinėti problemas ar situacijas (dažnai ir pačių pasirinktas), jie turi problemą nagrinėti įvairiais aspektais. Tada tampa aišku, kad neužtenka vienos srities žinių, reikalingi įvairių dalykų gebėjimai. Tokiu būdu ugdymas tampa integruotas – skirtingų dalykų žinios taikomos viename kontekste“, – aiškina edukologė, ugdymo vadovė.

Atvira dalytis patirtimi ir sėkme

Prie šio modelio mokyklos įgyvendinimo Lietuvoje buvo einama etapais. „Šiaurės licėjus“ – tai daug metų kauptos ilgametės leidyklos „Šviesa“ patirties ir kompetencijos edukacinių sprendimų rezultatas. Leidykla daug metų žinoma kaip mokomojo turinio leidėja, jau beveik dešimtmetį pažįstama bendruomenei kaip mokymo centro įkūrėja,  inovatyvių skaitmeninių sprendimų „Eduka“ kūrėja, daug metų laiminti prizines vietas Europos mokomosios literatūros konkursų nugalėtoja, žengė naują žingsnį vaikų edukacijoje. Tad mokykla, kuri remiasi geriausiomis praktikomis, ugdo ateities lyderius, yra nuoseklaus ir ilgo parengiamojo darbo sėkmės rezultatas. Visi rodikliai, pagal kuriuos yra vertinamas darbas, patvirtina, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Mokykla, ugdanti nuolat kintančio pasaulio gyventojus, atvira ne tik Vilniuje gyvenantiems vaikams, nuo šio rudens – ir Kauno miesto mažiesiems piliečiams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nėra

Nėra portretas
Nuotraukose atsispindi visas ugdymo unikalumas: vienas-du vaikai kažką veikia, o kiti, nuobodžiaudami ir žiovaudami, laukia patirties dalybų.

Ideja yra viena

Ideja yra viena portretas
O praktika ir realybe yra kita. Pažiūrėsime kaip seksis, kokie darbuotojai dirbs, nes zmones yra svarbiausia idejos igyvendinimui. Sekmes.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių