Kada medikai pradės rašyti kompiuteriu?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Medicinos paradoksai: gydytojai sugeba atlikti sudėtingiausius kompiuterinius tyrimus, stereotaksines operacijas, o išvadas apie tai ir vaistų receptus priversti pildyti ranka.

Medicinos paradoksai: gydytojai sugeba atlikti sudėtingiausius kompiuterinius tyrimus, stereotaksines operacijas, o išvadas apie tai ir vaistų receptus priversti pildyti ranka.

Rašė ketvirtį valandos

"Šeimos gydytoja, pas kurią užsiregistravus internetu vizito teko laukti dvi savaites, konsultacijai skyrė penkiolika minučių. Tiek laiko ji rašė kompensuojamųjų vaistų receptus", – pasakoja 60-metė kaunietė Viktorija Savukynienė.

Atrodė, tuoj pasipils priekaištų ir pretenzijų lavina. Tačiau moteris kalbėjo šypsodamasi ir nesiskundė netgi tuo, kad gydytoja viso labo tepamatavo jai kraujospūdį.

"Aš žinau savo ligas ir pas gydytoją atėjau vien vaistų. Man buvo gaila gydytojos ir kitų jos pacientų, kurie laukė koridoriuje, kad tiek daug reikia rašyti", – pretenzijas atskleidė V.Savukynienė.

Jai gydytoja išrašė vaistų receptus šešiems mėnesiams, kas dabar jau leidžiama, todėl darbas buvo dvigubas. O jeigu pacientai negali pirkti vaistų trims mėnesiams, tenka rašyti šešis vieno vaisto receptus?

V.Savukynienei po trijų mėnesių pas gydytoją eiti nebereikės ir taip jos abi sutaupys laiko.

Bet argi neįmanoma nieko padaryti, kad pakaktų spustelėti kompiuteryje vieną kitą mygtuką ir ligoniui būtų paskirti nuolat jo vartojami vaistai, užuot nuolat rašius tuos pačius jų pavadinimus, bendrinius ir firminius, kodus, kiekius, dozes, lipdyti lipdukus, dėti anspaudus, parašus ir panašiai.

"Turtą ir pajamas deklaruoti yra daug paprasčiau ir tai galima padaryti kompiuteryje, o gydytojai teberašo vaistų receptus ranka", – nusistebėjo filologė V.Savukynienė.

Esame labai atsilikę

Pasaulyje elektroninė sveikata nėra naujiena – sistema veikia daugelyje šalių, suteikdama vis naujesnes galimybes medicinai. Pasitelkę telemedicinos priemones gydytojai gali susisiekti su namuose esančiu pacientu ir per nuotolį gauti informaciją apie sveiktos būklę, ligos eigą ir kitus svarbius faktus.

Lietuvoje kol kas tegalima internetu tik užsiregistruoti pas gydytoją. Tai ligoniams labai patogu, ši forma sparčiai išpopuliarėjo.

"Pagrindinis šios sistemos elementas – elektroninis sveikatos įrašas, kuris turi prasidėti nuo minus devynių mėnesių, kada pacientas dar tik auga pas mamą įsčiose – kol kas yra įstrigęs", – teigia Elektroninės sveikatos strategijos ir duomenų bazės vienas iš kūrėjų Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicinos inžinerijos instituto direktorius Arūnas Lukoševičius.

Atgyvenusios popierinės kortelės

Gydytojai labai daug laiko sugaišta, ranka rašydami ne tik receptus, bet ir siuntimus, pildydami popierines ligos istorijos korteles.

Tai tikrai nesuderinama su dabartiniu kompiuterijos amžiumi. Negana to, popieriniai dokumentai neretai pasiklysta tarp kitų,  jie gali sudegti, suplyšti. Gydytojai rašo skubėdami, todėl neretai – neįskaitomai kitiems.

Daug laiko ir darbo sugaištama poliklinikose, kai, pacientui atėjus pas gydytoją, registratūroje reikia tą kortelę surasti ir nunešti į reikiamą kabinetą gydytojui. Įklijuoti naują lapą, liudijantį paciento apsilankymą, o vėliau kortelę vėl grąžinti į registratūrą.

"Tačiau pats didžiausias popierinių istorijų ir kortelių trūkumas yra tas, kad informacija gydytojui nėra prieinama akimirksniu", – apibendrina A.Lukoševičius.

Informacija "popierinėje laikmenoje" saugoma tik toje poliklinikoje, kurioje ligonis lankosi. Tačiau niekas nėra tikras, kad jis netikėtai neatsidurs bet kurioje kitoje šalies gydymo įstaigoje staiga susirgęs ar susižalojęs.

"Kai žmogus be sąmonės bus nuvežtas į kito miesto ligoninę, joje nebus jokių duomenų apie jo sveikatos būklę", – žino KTU mokslininkas A.Lukoševičius.

Elektroninėje kortelėje būtų nuosekliai kaupiama visa informacija apie žmogaus sveikatos būklę, persirgtas ligas, paveldimumą, paskirtus vaistus, atliktus tyrimus.

Neateina, vadinasi, sveikas

E. sveikatos sistema, sėkmingai veikianti daugelyje šalių, automatiškai kaupia informaciją ne tik apie persirgtas ligas, bet ir apie rizikos faktorius, rekomenduoja pasitikrinti.

"Žmogus nežino, kokie kompensuojami tyrimai galimi, kas kiek laiko juos reikia atlikti, ir nesikreipia į gydymo įstaigą. Šios medikai savo pacientų neieško, nes neturi bendros informacijos, ir mano, kad jis yra sveikas", – teigia KTU Biomedicinos inžinerijos instituto direktorius.

Jis tvirtina, kad prevencija ir ankstyva ligų diagnostika ne tik gelbsti sveikatą, bet ir sutaupo nemažai pinigų valstybei. Pagrindinis e. sveikatos uždavinys šiandien – sukaupti informaciją ir ją padaryti prieinamą visoms gydymo įstaigoms.

Pranašumai yra akivaizdūs

"Lietuva elektroninės sveikatos įdiegimui yra pasirengusi. Netrūksta technologijų nei kompetencijos, pradedamos kurti e. sveikatai reikalingos programos, rengiamos bendro naudojimo duomenų saugyklos. Tiesiog reikia pradėti viską sisteminti", – pasakoja A.Lukoševičius.

Tačiau, pasak mokslininko, susiduriama su informacijos apsikeitimo tarp skirtingų gydymo įtaigų sunkumais, konfidencialumu. Įprasta galvoti, kad tyrimų rezultatai, gauti tiriant pacientą tam tikroje ligoninėje, ar jam nustatytos diagnozės yra ligoninės intelektinė nuosavybė, tačiau, pabrėžia A.Lukoševičius, taip nėra. Anot jo, visa informacija, susijusi su ligonio istorija, yra asmens nuosavybė, nes jis už atliktus tyrimus ir suteiktas konsultacijas sumokėjo per mokesčius, sveikatos draudimą.

Lietuvoje dirba dar daug vyresnio amžiaus gydytojų, kurie priešinasi kompiuterizacijai.

"Skaitmenizavimui medicinoje diegti trūksta ne pinigų, o daugiausia elektroninės sveikatos naudos supratimo, reikšmės ir ryžtingumo viską pabaigti iki galo, paruošti teisinio reguliavimo dokumentus ir imti naudotis e. sveikatos privalumais, kurie yra akivaizdūs", – pabrėžia A.Lukoševičius.


Pokyčiai vyksta

Lietuvoje jau yra sukurtos didžiųjų gydymo įstaigų – Santariškių ir Kauno klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės ir kelių stambiausių poliklinikų – informacinės sistemos.

Veikia ir Telekardiologijos paslaugų informacinė sistema, kuri leidžia mažesnių gydymo įstaigų specialistams gauti aukšto lygio specialistų kardiologines konsultacijas nuotoliniu būdu.

Planuojama, kad Lietuvoje e. sveikata atsiras per artimiausią penkmetį. Ji turi veikti nacionaliniu mastu, apimti visus regionus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

samotOksfordui

samotOksfordui portretas
Nustebinot.Sakot rasot ranka i kortele.Tai ka ,kiti raso kojomis,gal kirilica.Laukiu paaiskinimo

samot

samot portretas
Straipsnije nepamineta, zioplumas! Kiek prie recepto reikia geleziniu N 100 sasageliu kvitui prisegti

keista

keista portretas
jaunimas sėdi be darbo o pakeisti nusenusius medikus nėra kam TAI kur žiūri p.Andriukaitis? aukščiau medikų kišenės žvilgsnis nepakyla
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių