Kačerginė ieškos jungčių su kitu Nemuno krantu

Išsaugojo tarpukario dvasią

Kačerginė tarpukariu buvo kur kas kuklesnis kurortas nei Kulautuva ir dešinėje Nemuno pusėje įsikūrusiame miestelyje išliko daug daugiau medinių tarpukario vilų, vis dėlto būtent Kačerginė dabar gali didžiuotis dviem autentiškai restauruotomis vilomis, kokių Kulautuvoje nėra. Tai gydytojo, brigados generolo Prano Vaiciuškos ir inžinieriaus, Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Rėklaičio vilos. Šie du ryškiausi tarpukario kurorto akcentai, kultūros paveldo objektai, atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus, atnaujinti pernai. P.Vaiciuškos viloje įsikūrusi viešosios įstaigos Kauno maratono klubo vadovo Algirdo Pukio šeima, medinę vilą restauravusi privačiomis lėšomis, žada rengti atvirų durų dienas, o seniūnija visada atvira lankytojams.

"Jaučiamės beveik kaip muziejuje", – apie išskirtinėje aplinkoje esančią darbo vietą užsimena L.Ūsienė.

Vaizdas pušų paunksnėje įsikūrusioje viloje nukelia į ankstesnio kurorto laikus. Restauruojant vilą čia išsaugotos ne tik senosios medinės grindys, lubos, langų konstrukcijos, pastato išplanavimas, išorinis jo vaizdas – atrodo, kad išsaugota ir anų laikų dvasia. "Autentiški vilos baldai neišliko, tačiau pastato restauravimo projektą parengęs architektas Saulius Gudas mus konsultavo perkant baldus, atitinkančius tarpukario dvasią. Jų ieškojome pigesnių – ir sendaikčių turguose, ir nebūtinai puikiai restauruotų", – prisiminė laikinoji seniūnė, žvelgdama į solidžius, laiko paženklintus medinius baldus.

Jaučiamės beveik kaip muziejuje, – apie išskirtinėje aplinkoje esančią darbo vietą užsimena L.Ūsienė.

Siaurais laiptais kylame į nedidelį aštuonkampį bokštelį, pro kurio langus tolumoje matyti Nemunas ir kitas upės krantas. Ateityje bokštelyje turėtų įsikurti nedidelis muziejus. "Pirmuosius eksponatus jau turime: tai senosios Kačerginės nuotraukos. Kadangi muziejui numatytos patalpos – labai mažos, pirmiausia reikia iki galo apsvarstyti muziejaus idėją. Tik tada kviesime gyventojus dovanoti muziejui eksponatus", – planais dalijosi pašnekovė.

Restauruojant vilą buvo išsaugotas atskiras įėjimas, vedantis į bokštelį. Planuojama, kad vasarą ši pastato dalis bus atvira ir savaitgaliais: bokštelyje galėtų vykti edukacijos, lankytis turistų grupės.

Suteiks miesteliui patrauklumo

L.Ūsienė įsitikinusi, kad dabar, kai Kačerginė ir dalis Zapyškio kartu su Kulautuva tapo kurortine teritorija, tai suteiks jai patrauklumo, tačiau didelių permainų čia nebus. Ar Kačerginė ir Kulautuva dabar taps konkurentės dėl turistų? "Turistų užteks ir Kačerginei, ir Kulautuvai, ir Zapyškiui. Dėl jų nesiruošiame konkuruoti, greičiau priešingai: kaip partneriai ruošiamės rengti bendrus projektus. Kačerginė kaip buvo, taip ir liks ramybės, žalumos oazė. Norisi, kad žmonės atvažiuotų, pailsėtų nuo triukšmo, pabūtų geroje, saugioje aplinkoje, kur puikus oras, žali pušynai, Nemunas", – užsiminė laikinoji seniūnė.

Panemune besidriekiantis populiarius dviračių takas, kuriuo Kačerginę galima pasiekti iš Kauno, per mišką vingiuojantis Šaltinių takas, kuriuo einant galima pasiekti Pyplių piliakalnį, pontoninė Nemuno prieplauka, kurioje gali švartuotis maži ir didesni laivai, jau dabar traukia turistus. "Viskas priklauso nuo to, ko žmogus Kačerginėje ieško: vienam galime pasiūlyti dviratį ar šiaurietiško ėjimo lazdas išsinuomoti, kitam – mėgėjišką žūklę, trečiam – ieškoti tarpukario pėdsakų ar pasivaikščiojus parke nueiti į kavinę, – pasak L.Ūsienės, tam tikra sveikatingumo, sporto infrastruktūra Kačerginėje sukurta, tačiau ją dar planuojama plėsti. – Jau šiandien Kačerginėje galima leisti laiką sveikai ir aktyviai." Vienas artimiausių seniūnės planuojamų darbų – galutinai sutvarkyti šią aikštę, kurioje šalia jau esančių treniruoklių ir tinklinio aikštelės dar reikėtų įrengti kitoms sporto šakoms pritaikytas aikšteles. Kita vieta sveikai leisti laiką – prie mokyklos įrengta aikštelė minkšta danga, pritaikyta žaisti krepšinį, tinklinį, mini futbolą.

Tomo Raginos nuotr.

Pratęs dviračių taką

Į miestelį atvyksta ir ieškančiųjų literatūrinės Kačerginės. Pagrindinėje Kačerginės J.Janonio gatvėje stūkso Mašiotų vasarnamis. Kažkada čia gyveno rašytojas Pranas Mašiotas, jo sūnus matematikas Jonas Mašiotas su šeima. Į pasakų namelį primenantį buvusį Mašiotų vasarnamį kviečia Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugija: čia vyksta edukacinės veiklos, vedamos ekskursijos. Literatūros mylėtojus traukia ir rašytojui Jonui Biliūnui skirtas koplytstulpis J.Biliūno gatvėje – šalia namelio, kuriame rašytojas vasarojęs, ir rašytojo, poeto Vinco Mykolaičio-Putino namelis jo vardu pavadintoje gatvėje. Netoliese esančiame parkelyje kasmet vyksta Poezijos žydėjimo šventės, tapusios tarptautinio festivalio "Poezijos pavasaris" dalimi.

Ringaudų ir Kačerginės seniūnijų paribyje stūkso Pyplių piliakalnis. Šį paveldo objektą planuojama sutvarkyti, kad būtų patogu į jį užlipti ir nuo Nemuno pusės. Pagal parengtą Nemuno kraštovaizdžio sutvarkymo projektą šiemet turėtų būti pradėtos tvarkyti upės pakrantės, prie dviračių tako įrengtos poilsio aikštelės.

Dar šiemet dviračių takas turėtų sujungti Kačerginę ir Zapyškį. Tikimasi, kad turistų čia padaugės ir atnaujinus vienintelę Lietuvoje žiedinių lenktynių trasą "Nemuno žiedas".

Paslaugas ketina plėsti ir vaikų sanatorija "Žibutė". Į šį Respublikinės klinikinės ligoninės padalinį ketinama perkelti vaikų reabilitacijos skyrių iš Panemunės.

Du žvejų kaimai

"Kurorto pradžia šioje Nemuno pusėje buvo du žvejų kaimai: Palankiai ir Kačerginė. Palankiai baigdavosi už trijų namų į Kauno pusę nuo vadinamosios Mašiotynės. Čia prasidėdavo Kačerginė, – pasakoja buvusių Palankių pusės gyventoja Ramutė Jakienė. – Kiekvienoje sodyboje keliems mėnesiams apsistodavo vasarotojai. Vasarą kačerginiečiai ir Palankių gyventojai išeidavo į kluonus ar medines lauko virtuvėles gyventi, o savo trobas užleisdavo poilsiautojams."

Jei tarpukario Kulautuvą buvo pamėgę poilsiautojai žydai, tai Kačerginę daugiausia rinkdavosi lietuviai. Kurhauze, kuris stovėjo netoli dabartinės Kačerginės koplyčios, vakarais skambėdavo muzika, savaitgaliais aikštelėje prie stovyklos grodavo dūdų orkestras, sekmadieniais atplaukdavo garlaivis. Poilsiautojus į Kačerginę, pasak pašnekovės, traukė ir labai geras pliažas.

Tarpukario kurorte veikė trys parduotuvės, vienos kurių savininkai buvo R.E.Jakienės tėvai. "Vietos gyventojai daugiausia pirkdavo druskos ir žibalo, dar degtukų, cukraus. Vasarą prekyba smarkiai išsiplėsdavo, poilsiautojai pirkdavo ir pieno produktus, saldainius, rūkalus, alų", – prisiminė R.E.Jakienė.

87-erių metų moteris džiaugiasi, kad Kačerginei suteiktas kurortinės teritorijos statusas, tačiau netiki, kad panašus poilsiautojų srautas į čia galėtų plūsti ir dabar.

Svarstymai, ar bus važiuojančiųjų į Kačerginę su nakvyne, nesustabdė verslininko Stanislovo Pranckūno. Prieš pusmetį jis išplėtė savo verslą miestelyje: šalia parduotuvės įkūrė viešbutį. "Kambarių užimtumas – apie 40 proc. Tai visai neblogai. Pas mus apsistoja estai, latviai, švedai, suomiai, prancūzai, ukrainiečiai, rusai. Nemažai užsieniečių užsuka pas mus išsiruošę į turą po Baltijos šalis. Kambarius jie išsinuomoja internetu, per tarptautinę viešbučių rezervacijos sistemą, Kačerginę susiranda vedami navigacijos", – pasakojo S.Pranckūnas.

Kačerginei tapus kurortinės teritorijos dalimi, verslininko žodžiais, galimybės čia dar labiau išsiplečia. "Turistų tikrai padaugės – dabar ir lietuviai pas mus turėtų atvažiuoti", – užsiminė kačerginietis.