Ką slepia Laisvės alėjos kiemai?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Restauruojami Laisvės alėjos namų fasadai – įrodymas apie gražėjantį Kauną. "Kauno diena" pabandė įsitikinti, ar tai nėra  tik išorinis blizgesys ir pasižvalgė po pagrindinės alėjos kiemus.

Pastatų anatomijos pamokos

Pirmas įspūdis – įlįsti į Laisvės alėjos kiemus ne taip jau paprasta. Dažną įeigą į kiemą saugo autentiški tarpukario vartai, o juos puošia spyna. Tik iš tolo gali įvertinti – automobilių stovėjimo aikštele ar ramiu užutėkiu iš šurmulio paverstas kiemas, kvepia rožynai ar kitos gėlės, o gal gąsdina šabakštynai.

Čia tik pirmas įspūdis. Pakliuvęs į Laisvės alėjos kiemų labirintą, gali pasinerti į, urbanistų terminais, lengvą architektūrinį šiukšlynėlį: menkaverčius garažėlius, dirbtuves, kioskelius, daržus, gėlynus. Kai kurie jų tokie nušiurę, neprižiūrėti, be aiškios paskirties, tačiau kuriantys kažkokią mistišką ir savotiškai patrauklią atmosferą.

Pastatų išgražintais fasadais kiemuose atsiskleidžia dažno statinio anatomija: kokios yra vėdinimo sistemos, kur koks šildymo kaminas išlenda, matosi netinkuota siena, medžiagos, iš ko sumūrytas pastatas. Šiek tiek Italijos, šiek tiek Ispanijos, dar kažkiek Kroatijos.

Centro seniūnas Marius Šveikauskas šiek tiek nustebo paklaustas apie Laisvės alėjos kiemų tvarkymo kryptį. "Kad visiems būtų gerai, kad būtų vaikų žaidimų aiktelės, automobilių stovėjimo aikštelės, nebūtų duobių", – susigriebė seniūnas.

Pokyčiai į gera

"Kauno diena" paklaidžiojo kiemais, į kuriuos pavyko patekti, nuo miesto savivaldybės iki Šv.arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios.

Tokių jau labai, atleiskite, bomžynus primenančių vietų nepavyko aptikti. Kai kurių kiemuose stovinčių pastatų sienas slėpė statybininkų pastoliai.

Į vidinius kiemus išeinančių gyventojų balkonų dažais nuteptos sienos leido spėlioti, kad turėdami ilgesnes kopėčias, jie ir aplink langus būtų nusidažę. Kone visuotiniu virusu plintanti gražinimosi idėja lenda ir gilyn į atokesnius užkampius. Nereikia toli ieškoti. Individualių namų kiemus žmonės puikiai tvarkosi. Akivaizdu, kad besikeičiantis požiūris – Kaunas – mano miestas, daro įtaką ir Centro daugiabučių senbuviams.

Kontrastų pynė

Gal ir neišdabinti, tačiau daugelis kiemų pritaikyti automobiliams parkuoti. Jau ne vienus metus keiksnojamas kelias per kiemus nuo Maironio iki S.Daukanto gatvės, pro Kauno regioninio valstybės archyvo pastatą: užkardai, grandinėmis apjuosti metaliniai stulpeliai, bylojantys, kad teisę į šią neliečiamą vietą žino tik tas, kurio rankos užkabino grandinę ir prirakino ją spyna.

Tokie susiklostę ypatumai tapo kliūtimis ne tik nemokamo parkavimo ieškantiems Centro svečiams, bet ir pėstiesiems. Tačiau prašalaičiai iš Laisvės alėjos neturi čia ko užsukti, o vietiniai žino savo takelius. "Duobės kaip kaime", – mestelėjo praeidamas viename Laisvės alėjos kiemo dviaukštyje gyvenantis kaunietis.

Prie įeigos į tą patį namą neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs Viktoras Auksutis tik šyptelėjo: "Gyvenu čia nuo 1971 m. Niekas čia nesikeičia – kaip buvo apšepę, taip ir liko." Prie įėjimo į namą linguojančios gėlės išpuoselėtame darželyje priminė dažnam lietuviui būdingą pomėgį pabambėti. Kiek tolėliau prie sovietmečiu pastatyto daugiabučio pūpsojo žydintys krūmai, gausi vijoklių lapija saugojo gyventojų balkonus nuo saulės arba lietaus.

Iš kiemų žingsniuojant liepomis kvepiančios alėjos link sustabdė išties grėsmingas vidinės pastato dalies vaizdas. Būtų galima filmuoti siaubo filmą. Tik išėjus į pagrindinę gatvę susidėliojo mozaika, kad tai labiausiai apgailėtinas pastatas Laisvės alėjoje.

Gyvenu čia nuo 1971 m. Niekas čia nesikeičia – kaip buvo apšepę, taip ir liko.

70-uoju numeriu pažymėtas pastatas kaip šašas gražėjančioje miesto gatvėje. "Pernai keitėsi šio pastato savininkai. Buvę savininkai dėl saugumo nuėmė balkonėlius, kiti balkonai apdengti. Tai Kultūros paveldo saugomas pastatas. Naujieji savininkai galės pretenduoti į savivaldybės teikiamą paramą pastato fasado remontui", – vylėsi Centro seniūnas M.Šveikauskas.

Sentimentali oazė

Persiritome į kitą Laisvės alėjos dalį. Pro "Romuvos" kino teatrą ir remontuojamus pastatus patekome į egzotiškuosius Laisvės alėjos kiemus. Nuodėgulių, griuvenų, senų padangų prikimšti, bet dar stovintys sandėliukai. Medžiais apaugęs, tačiau baltu  numeriu pažymėtas vos gyvas medinukas. Einantys kiemu žmonės trūkčiojo pečiais ir tikino esantys ne vietos gyventojai. Vos už kelių žingsnių tvora teskyrė nepriekaištingai sutvarkytą, nuošalia žalia oaze paverstą kiemą.

Dar keli žingsniai ir atsivėrė graudžia romantika alsuojantis vaizdelis. Netoli Laisvės alėjos kiemams būdingos architektūros šedevrų – sandėliukų, tarp didelių ir dosnų šešėlį metančių medžių stovėjo staliukas, dengtas ryškia margaspalve staltiese, kelios, ne pirmos jaunystės, skirtingų ilgių kojomis kėdės, o prie sandėliuko sienos pritvirtintas didžiulis rėmas, kuriame V.Mykolaičio-Putino eilėraščio apie tėvynę ištrauka.

Vos už vienos eilės pastatų, už kurių XXI a. šurmulys, kepyklėlės bandelių ir kavos kvapas, žalioji juosta dviratininkams. Čia kažkada sustojo laikas. "Šeimininkas gyvena kažkur antrame aukšte", – pro pravirą langą iš avalynės taisyklos dirbtuvių pusrūsyje pasufleravo vyras. "Tai kur reikėtų pakabinti tas eiles, jei nebūtų tų sandėliukų"? – kirbėjo sentimentali mintis.

Viena juosta pastatų įprastą Laisvės alėjos gyvenimą skyrė nuo senbuvių, kurie nieku gyvu šiame kieme neįsivaizduoja automobilių stovėjimo aikštelės, kelio be duobių ir švytinčių pastatų sienų. Šio kiemo kaimynai – praeityje garsus "Laisvės" kino teatras, atlaikęs naktinių klubų lankytojų invaziją, dabar gi pamirštas ir apleistas.

"Buvusio "Laisvės" kino teatro pastato savininkai yra baudžiami. Jie moka didesnį nekilnojamojo turto mokestį. Kitos išeities nėra. Tik toks finansinis sprendimas yra motyvacija savininkams nepamiršti pastato ir su juo kažką daryti", – sankcijas griuvenomis virstančių pastatų savininkams vardijo M.Šveikauskas.

Įkvepiantys pavyzdžiai

Eidami Laisvės alėja matome reprezentacinę pastatų pusę, tačiau ne mažiau įdomi vidinė jų pusė. "Tai iš tiesų tokia atvira knyga, kurią gali skaityti ir skaityti", – Laisvės alėjos kiemus apibūdino prieš keletą metų vykusios kūrybinės architektų dirbtuvės "Next Door" kuratorius Paulius Vaitiekūnas.

Tąsyk keturiolika architektų pamėgino pažvelgti į Naujamiesčio kiemus kitaip. Iš anksto buvo priimta nuostata, kad architektūriniai konkursai Kaune baigiasi niekuo, tad kūrėjai atpalaidavo fantaziją ir pasitelkė šiek tiek sarkazmo.

Projektai su geru ironijos užtaisu siūlė kiemuose įrengti futbolo stadioną, tikrąją Kauno Veneciją su plaukiojančiomis gondolomis, pramogų zoną su baseinais ir restoranais. Projektai iš karto vadinti utopiniais. Tačiau, kad niūrių, apleistų, menkaverčių pastatėlių slėptuvėmis buvę kiemai gali tapti kažkuo ypatingu, įrodė jau išgarsėjusi dailininko Vytenio Jako "Kiemo galerija" E.Ožeškienės gatvėje.


Šiame straipsnyje: Laisvės alėjapagaminta-kd

NAUJAUSI KOMENTARAI

Aš portretas
O vargeli...

aa

aa portretas
retas kuris normalus kiemelis, daugiausiai lūženų prikimšta erdmė.

kiemas ir kaimynai

kiemas ir kaimynai portretas
Kalti ir patys gyventojai, gyvena tokioje vietoje, o susitvarkyt negali, kazko laukia, gal kas ateis ir sutvarkys.Susitvarkyt kiema, pasistatyt suoliuka, issisluoti, pabarstyti smeliuku takeli, apzeldint balkona, apsitvarkyt savo kameli g.alima.Matosi, kad kiti ta ir daro Galima pagrazinti savo gyvenama vieta ir patiems ir netik Laisves aliejs kiemuose.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių