Juodųjų dėmių žemėlapyje – dar 30 pavojingų Kauno vietų

Per didelės sankryžos

Eismo saugumo komisijoje pristatytos naujos pavojingiausios vietos miesto gatvėse. Atnaujinus duomenis paaiškėjo, kad atsirado 30 naujų vietų, kuriose susidūrė transporto priemonės, nukentėjo pėstieji ar dviratininkai. Šiemet į juodųjų dėmių žemėlapį iš viso įtrauktos 66 vietos. Gatvė į juodųjų dėmių žemėlapį patenka, jei per pastaruosius ketverius metus čia įvyko ne mažiau kaip keturi įskaitiniai įvykiai.

"Statistika negailestinga, ir eismo įvykiai vis įvyksta. Juodosios dėmės atsiranda vis kitose Kauno vietose, tad nuolat reikia ieškoti sprendimų", – sakė Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis.

Kelių ir transporto tyrimo instituto (KTTI) specialistai išskyrė dešimt vietų, kurios reikalauja didesnių investicijų. Anot jų, dažniausiai sankryžose įvyksta eismo įvykiai, nes vairuotojai nesupranta, kur jiems reikia važiuoti, glumina per daug laisva erdvė.

Pasak KTTI Saugaus eismo skyriaus projektų vadovo Andriaus Gužio, P.Lukšio ir V.Lansbergio-Žemkalnio gatvių sankryža yra per didelė, tad laisva erdvė suteikia vairuotojams galimybę netvarkingai važiuoti, o dėl to įvyksta eismo įvykiai.

"Čia pėsčiųjų perėjos turėtų būti perkeltos arčiau važiuojamųjų dalių susikirtimo ir pratęstos saugumo salelės, taip būtų padaryta kompaktiškesnė sankryžos zona. Kitas siūlymas – perkelti V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės autobuso stotelę prieš kitoje gatvės pusėje esančią stotelę. Taip būtų galima panaikinti vieną perėją, o dar kelias sujungti į vieną", – Eismo saugumo komisijoje projektą pristatė A.Gužys.

Dar viena sankryža, kurioje trūksta aiškios tvarkos, yra Vilijampolėje. Neries krantinės ir Varnių gatvės sankryžoje taip pat yra paliktas didelis laisvas plotas, tad vairuotojai iš Neries krantinės į kairę suka iš skirtingų eismo juostų. KTTI siūlo dalį laisvo ploto apriboti saugumo salelėmis. Brangesnis siūlymas – įrengti šviesoforinę sankryžą su aiškiu kelio ženklinimu. Šiuo atveju būtų užtikrinamas ir pėsčiųjų saugumas.

Nemažai painiavos vairuotojams sukelia Baltų prospekto ir Prūsų gatvės sankryža, esanti Šilainiuose. Čia vairuotojams sudėtinga suprasti, kam yra pirmumas, kur galima važiuoti. Ši sankryža ir taip iš dalies primena žiedinę, bet eismas čia vyksta pagal savas taisykles. Siūloma šioje sankirtoje eismą organizuoti taip, kaip įprastame žiede.

Skirtumas būtų tik tas, kad šių gatvių sankryža nebūtų įprasto žiedo formos, nes viduryje įsiterpusi degalinė, pati sankryža netaisyklingos formos. Vis dėlto specialistai įsitikinę, kad eismas ratu būtų labiau suprantamas. Kitas siūlymas, kaip sumažinti avaringumą, – įrengti greitąją žiedinę sankryžą. Tokio tipo sankryža jau yra Šilainiuose.

Viena gatvė – kelios problemos

Kalniečių gatvėje specialistai siūlo patobulinti dvi sankryžas. Ties susikirtimu su Žeimenos gatve siūloma įrengti žiedinę sankryžą. A.Gužys tikino, kad šiuo metu abi sankryžos turi po dvi eismo juostas, pati sankirta yra didelė, tad norint čia padaryti žiedą nereikėtų papildomai platinti erdvės.

"Tokio tipo sankryža yra pralaidesnė. Be to, čia ir pėstiesiems eiti per perėjas yra nesaugu, nes jiems daug reikia eiti", – siūlymą pateikė specialistas.

Juodosios dėmės atsiranda vis kitose Kauno vietose, tad nuolat reikia ieškoti sprendimų.

Eismo komisijos posėdyje dalyvavę Kelių policijos atstovai atkreipė dėmesį, kad įrengus šioje Kauno vietoje žiedinę sankryžą, reikėtų iš karto spręsti ir automobilių statymo Kalniečių gatvėje klausimą. Šiuo metu visai netoli sankryžos leidžiama statyti automobilius, todėl parkavimo vietos turėtų būti perkeltos giliau.

Kita Kalniečių gatvėje esanti juodoji skylė – sankryžoje su Kampo gatve. Eismo specialistai aiškino, kad šioje vietoje greitis ribojamas iki 30 km/val., tačiau vairuotojai vis tiek linkę sankryžą kirsti didesniu greičiu. Siūloma šioje sankirtoje įrengti naujovę – sferinį kalnelį.

Jis galėtų apimti beveik visą sankryžą. Tokios greičio tramdymo priemonės paplitusios kitose Europos šalyse. Sferinis kalnelis gali būti įrengiamas iš trinkelių, taip sukuriant visai kitokį estetinį sankryžos vaizdą. Žinoma, galima naudoti ir kitas medžiagas, svarbu, kad jos sudarytų kalnelį, prie kurio vairuotojai turėtų stabtelėti.

"Jie įrengiami neliečiant šaligatvių ir gatvės kraštų, todėl laisvai gali pratekėti vanduo ir nereikia pertvarkyti lietaus surinkimo sistemos. Tai gana nebrangi priemonė", – apie Kaune nematytą kalnelį kalbėjo A.Gužys.

Permainos prie stoties

KTTI eismo stebėtojai pažymėjo, kad netoli Kauno geležinkelio stoties šiuo metu yra dvi pavojingos vietos. Tunelio gatvėje esantis pėsčiųjų viadukas per geležinkelį kelia pavojų pėstiesiems.

Miesto tvarkymo skyrius kaip tik rengia techninį viaduko rekonstrukcijos projektą. Jame bus numatyta įrengti laiptus abiejose Tunelio gatvės pusėse, nes šiuo metu yra tik vienoje, tad norint kirsti gatvę, reikia eiti per nesaugią pėsčiųjų perėją. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą, pritarta laikinai patobulinti pačią perėją, o vėliau problemą spręsti kartu su viaduko rekonstrukcija.

"Perėja turi būti apšviesta dar iki tamsiojo sezono pradžios", – pažymėjo R.Mikaitis.

Kita vieta geležinkelio stoties prieigose – M.K.Čiurlionio gatvė. Sankryžoje ties Vytauto prospektu susidūrimai įvyksta dėl to, kad, atvažiavus nuo K.Baršausko gatvės, prieš pat stotį leidžiama apsisukti. Čia siūloma formuoti kairiojo posūkio kišenę. Taip norintieji apsisukti pasitrauktų iš bendro eismo ir turėtų tam atskirą juostą. Specialistai tokią kišenę siūlo padaryti vietoj skiriamosios juostos.

Siūlo įrengti kalnelius

Pastebima, kad Pašilės gatvėje, važiuojant nuo Taikos prospekto, eismo įvykiai įvyksta įvairiose šios atkarpos vietose. Priežastis – vairuotojai linkę viršyti greitį, tad keliamas pavojus ne tik pėstiesiems, bet ir į Pašilės gatvę įsukantiems automobiliams.

Eismo ekspertai siūlo sujungti kelias pėsčiųjų perėjas ir jas padaryti iškilias. Perėjų kalniukai pasitarnautų kaip greičio mažinimo priemonės.

Pačiame miesto centre, Kęstučio ir Gedimino gatvių sankryžoje, avarijos susijusios su pėsčiaisiais ir dviratininkais. Šioje vietoje eismas jau šiek tiek pakoreguotas, anksčiau panaikinta viena perėja. Vis dėto, kai iš Kęstučio gatvės vairuotojai suka į dešinę ar į kairę, tuo pat metu leidžiama eiti ir pėstiesiems, tad vairuotojai ne visada juos pamato.

Eismo specialistai šioje sankryžoje pasiūlė taip pat įrengti kalnelius. Komisijos nariai siūlė padaryti atskirą šviesoforo fazę vien pėstiesiems, tačiau šiuo atveju automobiliams tektų ilgiau laukti. KTTI atstovai tikino, kad reikia žiūrėti automobilių pralaidumą ir pagal tai nuspręsti, kuri priemonė labiausiai tiktų šiai juodajai dėmei pašalinti.

Dar viena avaringa vieta – R.Kalantos gatvė. Eismo komisijos posėdyje pristatyta, kad šioje vietoje yra labai daug pramonės objektų, tad vairuotojams labai dažnai tenka sukti į kairę. Taip stabdomas bendras automobilių srautas ir sudaromos avarinės situacijos. Specialistai siūlė kompleksiškai pasižiūrėti į šią atkarpą. Svarstoma dabar esamas keturias eismo juostas pertvarkyti ir padaryti kairiųjų posūkių kišenes.

"Čia dar nėra modeliuoti srautai, tačiau jei vietomis susiaurėtų eismas iki vienos eismo juostos, spūstys neturėtų susidaryti, nes kai kur ir taip stovi palikti automobiliai arba stotelėje sustoja autobusas, kuris taip pat užkerta visą eismo juostą, tačiau eismas nesustoja. Padarius kairiuosius posūkius, tikėtina, kad spūstys taip pat nesusidarys, tačiau viską reikia skaičiuoti", – kabėjo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.