Tamsioji reformos pusė: prieš mažamečių gaujas bejėgiai ir pareigūnai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

"Žiurke, mes dabar tave tikrai apvogsim!" –  iš globos namų į butus perkelti vaikai Kaune terorizuoja ne tik kioskų darbuotojas. Kenčia ir praeiviai. Į nusikaltimus įtraukiami net aštuonmečiai.

Kita reformos pusė

Prieš mėnesį plačiai nuskambėjo žinia, kad Kaune nebeliko vaikų globos namų, o visi jų gyventojai perkelti į atskirus butus. Daugelis džiaugėsi šia reforma, tačiau "Kauno dienos" atliktas tyrimas atskleidė, kad globos namų reforma sukėlė nemažai rūpesčių ne tik teisėsaugininkams.

Globos namuose gyvenę vaikai, patekę į kitokią aplinką, tapo sunkiai suvaldomi. Nors atsakingų už juos institucijų atstovai sako, kad vaikai ir anksčiau ne visada elgdavosi tinkamai, tačiau į "Kauno dieną" kreipęsi gyventojai teigia, kad pabėgę iš naujųjų butų mažamečiai ir paaugliai daro vis sunkesnius nusikaltimus.

Kaune yra trylika butų, kuriuose apgyvendinti vaikai iš uždarytų globos namų.

"Jie grupuojasi gaujomis po penkis ar net dešimt. Jų amžius tesiekia dvylika metų ar net mažiau. Naktimis ar ankstų rytą galima pamatyti šias grupuotes, o nusikaltimų skalė plečiasi žaibiškai. Anksčiau buvo tik lengvos vagystės, tačiau dabar jie gatvėse puola žmones, juos apiplėšia ir net smurtauja", – dienraščiui pasakojo šalia minėtų butų įsikūrę verslininkai ir kaimynai.

Pirmieji gyventojai Kaune į tris butus su visais patogumais įsikėlė dar 2016 m. gruodį, o pernai kovą visiškai ištuštėjo ir buvo uždaryti "Atžalyno" globos namai Partizanų gatvėje. Galiausiai šių metų rugpjūtį nebeliko vaikų ir Panemunėje veikusiuose Kauno savivaldybės globos namuose.

Pernai kovą visiškai ištuštėjo ir buvo uždaryti "Atžalyno" globos namai Partizanų gatvėje.

Baigus vadinamąjį deinstitucionalizacijos procesą, dabar trylikoje butų, išsidėsčiusių visame Kauno mieste, gyvena 78 vaikai.

Problema labai didelė

Šimtas ikiteisminių tyrimų per šiuos metus dėl vaikų, kurie pabėgo iš globos įstaigų Kauno mieste, – tokius skaičius pateikia Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė.

"Problema labai didelė, skaičiai labai dideli. Dažnai pradedamas naujas ikiteisminis tyrimas dėl to paties vaiko. Turime vieną vaiką, kuris vien tik per 2018 m. iš buto pabėgo penkiolika kartų. Vadinasi, pradėta penkiolika naujų ikiteisminių tyrimų", – vardija prokurorė.

Pasak D.Brudnienės, šie skaičiai nenusako realios padėties, kadangi būna atvejų, kai pradėjus ikiteisminį tyrimą – jo metu aiškinamasi, ar vaikas nenukentėjo, ar nepadarė nusikalstamų veikų – jis pabėga dar kartą. Tuomet skelbiama jo paieška tame pačiame ikiteisminiame tyrime. Suprasti tikruosius šios situacijos mastus sunku ir dėl to, kad neretai tyrimai nepradedamami.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą tik nuo šešiolikos metų asmuo atsako už visas nusikalstamas veikas. Nuo keturiolikos metų atsako už labai nedaug nusikalstamų veikų, o iki šio amžiaus nėra baudžiamas.

"Jei įstatymų numatyta tvarka vaikas negali būti baudžiamas, mes surinktą medžiagą persiunčiame Vaiko teisių apsaugos skyriams. Taip pat galime kreiptis į tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių dėl priežiūros taikymo", – pasakojo pašnekovė

Ji užsimena, kad pradėtuose tyrimuose dominuoja 16–18 metų paaugliai, tačiau pasitaiko ir jaunesnių nei keturiolikos.

Policininkai skundėsi: "Mes su jais nesusitvarkome. Pagauname, nusivežame į komisariatą, palaikome, bet tada turime vežti atgal, nes labai dažnai jie neturi net keturiolikos.

Vaikai, kurie pabėgę daro nusikaltimus, pareigūnams ir prokurorams yra žinomi.

"Dažniausiai jie daro nesunkias ar apysunkes nusikalstamas veikas, baudžiamuosius nusižengimus – vagystes, plėšimus, kūno sužalojimus, viešosios tvarkos sutrikdymus, tačiau pasitaiko ir sunkių nusikaltimų. Nerimą kelia, kad jie dažnai elgiasi neprognozuojamai – nusikaltimai daromi atvirai dienos metu, naktį dažniausiai vykdomos vagystės, gainamas turtas", – žodžių nesirenka D.Brudnienė.

Pareigūnė neslepia, kad keletas vaikų, kurie buvo globojami butuose, šiuo metu yra suimti, nors tokia kardomoji priemonė skiriama tik išimtiniais atvejais.

"Ar padaugėjo nusikalstamų veikų vaikus perkėlus į butus, tiksliai pasakyti negaliu. Tačiau tie, kurie jau buvo linkę nusikalsti, bėgti iš globos įstaigos, tą patį tęsia ir gyvendami butuose. Pasikeitė tik teritorija. Tiek Santakos policijos komisariate (PK), tiek Žaliakalnio PK yra po kelis butus, kurių vaikai linkę dažniau bėgti ir nusikalsti, tačiau yra butų, dėl kurių gyventojų jokių ikiteisminių tyrimų nepradėta", – detalizuoja prokurorė.

Duomenys apie šiuo vaikus yra kaupiami. Tai leidžia daryti tam tikras išvadas: būna dienų, kai nepabėga nė vienas vaikas, nepradedamas nė vienas ikiteisminis tyrimas, o būna, kad per parą pradedama 4–6 vaikų paieška.

"Bėga ne vien tik vaikinai, turime ir merginų. Viena jų šiuo metu suimta. Byla perduota teismui dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams ir kitų veikų. Vis dėlto dominuoja vaikinai", – teigė pašnekovė.

Ji pastebi, kad pabėgęs vaikas neretai pats atsiduria nesaugioje aplinkoje. Tokie vaikai kartais būna sužalojami, apiplėšiami, patiria seksualinę prievartą.

Vagilei – vos aštuoneri

Prokurorės pasakojimą puikiai iliustruoja su "Kauno dienos" žurnaliste bendravę P.Lukšio gatvėje esančių kioskų darbuotojai. Jie kaip vienas tvirtina – vagystes ir plėšimus vyresnieji siunčia atlikti pačius mažiausius.

Vieno čia esančio kiosko darbuotojos pasakojimas atima žadą. Ši prekybos vieta užkliuvo dviem paaugliams, o atlikti nusikaltimą jie net kelis kartus pavedė aštuonmetei mergaitei.

"Mažiau nei prieš mėnesį, sekmadienio paryčiais, du jaunuoliai sulaužė apsaugines žaliuzes ir iškėlė langelį. Pro jį įkėlė mergaitę su kuprine į vidų. Pastaroji rinko viską, kas papuolė po ranka – ir šokoladus, ir cigaretes, ir dar daug visko. Gretimame daugiabutyje gyvenantys žmonės pasakoja, kad vėliau juos visus matė parke. Mažoji ilgapirštė nuo vyresniųjų gavo barti, esą per mažai visko išnešė", – taip pirmą rimtą apiplėšimą prisimena vos keletą mėnesių čia dirbanti moteris.

Kioskų darbuotojos pakraupusios nuo siautėjančių paauglių.

Jos teigimu, nuostolis už pavogtas prekes nebuvo didelis – apie 120 eurų, tačiau daugiausia žalos padaryta apgadinant žaliuzes ir išimant langelį. Jau kitą dieną, pirmadienį, vadovai viską tuoj pat sutvarkė. Tačiau nenuoramos, nepraėjus nei parai, sugrįžo.

"Eidama į darbą pamačiau apsaugos tarnybos automobilį. Paaiškėjo, kad, nepavykus antrą kartą išimti langelio, jie stiklą išmušė netoliese rasta plyta. Tai padarė tie patys vaikai, tačiau, išdaužus stiklą, pabiro daug šukių ir mažoji vagilė susipjaustė ranką. Visur buvo daug kraujo, atvykę pareigūnai surinko įkalčius ir juos pagavo. Tuomet paaiškėjo, kad vyriausiam vaikinui buvo apie šešiolika, dar vienas – šiek tiek jaunesnis, o mergaitei – vos aštuoneri. Visi jie yra būtent iš buto, į kurį atsikraustė vaikai iš globos namų. Taip sakė pareigūnai", – pasakojo kioske dirbanti moteris.

Bėga ne vien tik vaikinai, turime ir merginų. Viena jų šiuo metu suimta. Byla perduota teismui dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams ir kitų veikų.

Baimė verčia ginkluotis

"Pas mus vyksta tikrų tikriausias cirkas. Plėšimų ir vagysčių jau nesuskaičiuoju", – pamačiusi žurnalistus, tokius žodžius beria kito P.Lukšio gatvėje esančio kiosko darbuotoja.

Moteris pasakojo, kad paskutinę rugpjūčio dieną į kioską užėjo pirkėja, kuri rankoje laikė 35 eurus, nes ketino papildyti elektroninį bilietą. Tuo metu čia užėjo keli paaugliai, pradėjo dairytis.

"Iš matymo jie visi man jau žinomi. Žinojau, kad pinigų tikrai neturi. Praeidami pro pirkėją, paaugliai iš jos rankų išplėšė pinigus ir staigiai nėrė pro duris. Iškvietėme policiją. Pareigūnai atvyko labai greitai. Policininkai skundėsi: "Mes su jais nesusitvarkome. Pagauname, nusivežame į komisariatą, palaikome, bet tada turime vežti atgal, nes labai dažnai jie neturi net keturiolikos", – apie situacijos absurdiškumą pasakojo pardavėja.

Iš po prekystalio ištraukusi lapelį, kiosko darbuotoja vardija: "Rugpjūčio 27 d. pavogti keli pakeliai cigarečių, tokia pati vagystė įvykdyta ir 30 d. O kitą dieną, rugpjūčio 31 d., apiplėšta jau minėta moteris – iš rankų išplėšti 35 eurai."

Ji teigia, kad aplink jos darbovietę visuomet vaikšto beveik tie patys jaunuoliai, dažniausiai – grupėmis po septynis aštuonis.

"Visi aplinkiniai žino, kad vieni jų gyvena netoliese, P.Plechavičiaus g. 21 esančiame vaikų gerovės centre "Pastogė", o kiti – tuose butuose, į kuriuos perkelti iš globos namų", – patvirtina ji.

Kaip šiandien moteris prisimena antrąjį rugsėjo savaitgalį įvykusį incidentą.

"Sekmadienio rytą, apie 7 val., aštuoni jaunuoliai atėjo prie kiosko. Aš juos pamačiusi, iškart nuleidau apsaugines žaliuzes, o jie priėję kumščiais iš visų pusių jas daužė: "Mes valgyt norim!" Rodo man per langą kelis centus ir sako: "Įleisk, mes pirksime." Aš jiems nenusileidau: "Kol neatnešite grąžinti cigarečių, jūsų čia neįleisiu." Juk jų padarytus nuostolius mes turime dengti iš savo algų", – lyg epizodą iš filmo pasakoja pardavėja.

Pokalbio metu paaiškėja, kad baimintis tikrai yra dėl ko. Toliau pasakodama apie neseniai įvykusią akistatą su paaugliais, ji atskleidžia ir daugiau bauginančių detalių.

"Tos gaujos sekmadienį aš taip ir neįleidau, o tada prasidėjo keiksmų lavina: "Žiurke, mes dabar tave tikrai apvogsim, jei tu šitaip, – prisimena kiosko darbuotoja ir iš stalčiaus ištraukia dujų balionėlį. – Tai padeda jaustis kažkiek saugiau. Turėjau ir ginklą, kurį buvo atvežę darbdaviai."

Ir po incidento atvykusiems pareigūnams, ir žurnalistams pokalbio metu moteris kategoriškai teigė, kad šiuos nevaldomus vaikus reikia izoliuoti. Užsiminus, kad dažnai to padaryti neleidžia įstatymai, ketverius metus šioje vietoje dirbanti pašnekovė neatlyžta: "Tuomet keiskime įstatymus."

Siūlo labiau mylėti

Išgirdus šiuos pasakojimus peršasi klausimas, kaip ir kas prižiūri šiuos vaikus? Į šį klausimą "Kauno dienai" sutiko atsakyti Kauno savivaldybės vaikų globos namų direktorė Elena Trimonienė.

Norėčiau paprašyti visuomenės, kad labiau mylėtų šiuos vaikus, būtų tolerantiškesni ir keistų požiūrį į juos.

"Kiekviename bute dirba po šešis darbuotojus: du socialiniai darbuotojai, du socialinio darbuotojo padėjėjai (dienai) ir du socialinio darbuotojo padėjėjai (nakčiai). Darbuotojai dirba ištisą parą slenkančiu grafiku. Dieną viename bute būna socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas, o naktį vienas socialinio darbuotojo padėjėjas", – vardija direktorė.

Be jau minėtų specialistų, į butus konsultuoti vyksta psichologai, teisininkas, Socialinių paslaugų ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų tarnybų atstovai. Atrodytų, darbuotojų netrūksta, tačiau nusikaltimų mastas verčia stvertis už galvų.

– Direktore, kaip reaguojama į vaikų daromus nusikaltimus?

– Jei pasitaiko tokių teisės aktų pažeidimų, juos tiria policijos pareigūnai ir jei tai pasitvirtina, vaikai atsako įstatymų nustatyta tvarka, taip, kaip ir kiti šeimose gyvenantys vaikai.

– Ar vaikai dažnai bėga iš šių būstų? Kaip manote, kodėl?

– Tokių atvejų pasitaiko. Aš manau, kad taip yra, kadangi dauguma mūsų vaikų yra paaugliško, nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, o paauglystė būna pilna nuotykių ieškojimo, naujų potyrių, o kartais tai ir pirmų jausmų pažinimo pradžia, prieštaravimo ir maištavimo tarpsnis.

E.Trimonienė tikina, kad nusikalsta ir šeimose gyvenantys vaikai.

– Ar esate gavę nusiskundimų iš gyventojų apie netinkamą šių vaikų elgesį?

– Keletas pastabų vaikams buvo, o aš sulaukiau poros skambučių dėl jų netinkamo elgesio. Į gautus nusiskundimus stengiamės reaguoti operatyviai, padedame spręsti iškilusias problemas, reikalui esant, pasitelkiame pagalbą iš išorės. Vargu ar šiandien sutiksime daug tėvų, kurie kalbėtų apie savo vaikų blogus poelgius, o ne gerus. O problemas, susijusias su vaikais, šeimos aptaria ir sprendžia pačios padedant specialistams, o ne viešai.

– Jūsų akimis, kaip sekasi įgyvendinti šios naujos reformos tikslus?

– Pagrindinis reformos tikslas buvo perėjimas iš institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų, apgyvendinant vaikus šeimyniniu principu butuose, integruojant juos į visuomenę, organizuojant kokybiškas socialines paslaugas bendruomenėje, suteikiant jiems galimybę lankyti jų individualius poreikius atitinkančias ir pagal gyvenamąją vietą priklausančiais mokyklas, darželius ir kitas ugdymo įstaigas. Vaikai su darbuotojais perkasi parduotuvėse maistą, aptaria meniu, prisideda gaminant maistą. Taip jie įgyja socialinių įgūdžių ir rengiami savarankiškam gyvenimui. Apgyvendinus vaikus butuose, siekiama, kad jie jaustųsi visaverčiai ir orūs visuomenės nariai. Norėčiau paprašyti visuomenės, kad labiau mylėtų šiuos vaikus, būtų tolerantiškesni ir keistų požiūrį į juos.


Komentaras

Jolanta Baltaduonytė

Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja

Reikėtų nepamiršti, kad iš namų bėga ir nusikalstamas veikas vykdo ne tik vaikai iš šių būstų, bet, deja, ir iš labai tvarkingų šeimų. Nėra ko slėpti – globojami vaikai ir bėga iš namų, ir vagiliauja, visko būna, tačiau reikėtų nepamiršti, kad šie būstai nėra kalėjimas. Jie eina į mokyklą, būrelius. Tiesa ta, kad jie nuolat prižiūrimi socialinių darbuotojų, tačiau surakintų antrankiais jų niekas nelaiko. Būna, kad jie pabėga ir eidami į mokyklą ar iš jos. Taip pat, pasiprašę nueiti iki draugo, gyvenančio kitame aukšte.

Norėčiau akcentuoti, kad jų perkėlimas į butus yra tik pirmasis vykdomos reformos etapas. Šalia to yra kitų paslaugų paketas, kurį stengiamasi įgyvendinti palaipsniui. Tikrai problema yra, bet dirbama ir ieškoma sprendimų.

Turime nepamiršti, kad jei šis vaikas pateko į globos namus, tai tik labai retais atvejais jis netekęs abiejų tėvų. Dažniau būna taip, kad jis čia atsidūrė iš tam tikros šeimos ir atsinešė prastus įgūdžius. Todėl tikslas, jei yra bėdų, – išsiaiškinti, kodėl jos kyla. Tuomet imamasi priemonių joms spręsti, o tam pasitelkiami įvairiausi specialistai.

Pagrindiniu vaikų prevencijos dalyku galėčiau įvardyti užimtumą. Kuo daugiau įvairiausios veiklos vaikas turės, tuo mažiau ras laiko kažkur nubėgti. Prie šių tikslų įgyvendinimo prisideda ir nevyriausybinės organizacijos, įvairių stovyklų organizatoriai.

Kad šie vaikai taptų visaverčiais visuomenės nariai, turime daug ir tikslingai dirbti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To>>>>VYTAUTAS Prieš 7 dienas

To>>>>VYTAUTAS Prieš 7 dienas portretas
,,už vaiknamio vaikus turi atsakyti valstybė ir sumokėti nukentėjusiems,, o kuo kalti vėl mokesčių mokėtojai, kad už padarytus vaikų nusikaltimus privalo apmokėti mokesčių mokėtojai???????? Savivaldybės ir valdžia nesukuria jokios pridetinės vertės produkto, jie tik skirsto ir švaisto mokesčių mokėtojų pinigus..... Vaikų teisės- bausti vaikus negalima, suaugusių nubausti irgi negalima: pinigų plovimus iš biudžeto, darbo brokas valdžiažmogių irgi nepakaltinami, teismai išteisina, neranda nusikaltimo sudėties, kaltų nėra , pinigų nėra, jie stebuklingai išgaruoja ....... KAS PANAIKINO VAIKŲ NAMUS , TEGU AR PRISIIMA ATSAKOMYBĘ IR APMOKA IŠ SAVO KIŠENĖS, NE VERČIA KALTĘ MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS APMOKĖTI.

tarp kitko

tarp kitko portretas
Brazilijoje policija tokius saudo ir jiems tai normalu.

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
aš žvejodamas vaikystėje iš mažamečių vaikų namų auklėtinių gavau su plyta į galvą... todėl galvoju, kad tik kūdikiai gali būti įvaikinami... o vyresni, jei prasižengia, turi būti griežtai paauklėjami kolonijose, aptvertose gera tvora...
VISI KOMENTARAI 78
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių