Amfiteatre – skėčiai, vainikai ir dainos

„Draugė pasiūlė važiuoti čia paklausyti koncerto ir atšvęsti Jonines neišvykstant iš miesto. Su mažu vaiku tokiu oru toli nenuvažiuosi“, – apsisprendimą pažymėti ilgiausios dienos šventę antradienio vakare Kauno Senosios prieplaukos amfiteatre paaiškino kaunietė Rūta.

Rūtos mažylis tuo metu linksmai trypė po balas. Vyrukui to nedraudė nei prieš tai mažametį tinkamai aprengusi ir apavusi mama, nei kartkartėmis aptaškomi aplinkiniai, kurių buvo ne itin daug, o ir apsirengę bei apsiavę jie buvo taip pat tinkamai oro sąlygoms.

Dauguma iš kiek daugiau nei poros šimtų miestiečių, šventusių Rasas amfiteatre šalia Nemuno, susirinko čia dėl to, kad nesurado galimybės išvykti toliau. Dalis buvo atbaidyti tradiciško Joninių oro – merkiančio įkyraus lietaus.

Kai kuriuos susirinkusius prie Senosios prieplaukos priviliojo folkroko koncertas. Grupių „Marga muzika“, „Ūkanose“, „Ugniavijas“, moterų ansamblio „Šerkšnas“ atliekamos dainos išjudino ne tik šios muzikos mylėtojus, bet ir keletą firminius sportinius kostiumus vilkinčių jaunuolių, akivaizdžiai per ilgai vartojusių alkoholinius gėrimus. Tiesa, pastarasis faktorius, matyt, gana greitai juos išvargino ir įkaušę treninguoti vaikinukai netruko išsivaikščioti.

Gana anksti, apie pusę devintos, buvo uždegtas didžiulis Joninių laužas, iki tol dengtas brezentiniais maišais. Pagrindiniai laužą apsupusių šventės dalyvių atributai – skėčiai (dėl bene kasmet šios šventės metu pilančio lietaus tampantys naujuoju Joninių simboliu) ir tradiciniai Kupolės šventės vainikai.

Dar iki įsiplieskiant laužo liepsnoms, merginoms ir moterims renginio organizatoriai padovanojo gėlių... sustatytuose priešais sceną kibiruose. Keletas damų noriai įsijungė į neformalų šventinio vainiko pynimo konkursą ir po valandėlės renginio vedėjas Vilius Kaminskas pakvietė vainikais pasipuošusias Joninių dalyves susirinkti prie scenos.

„Aš šįvakar pirmoji pradėjau pinti vainiką ir kitas paraginau. Jei nebūčiau to padarius, kažin ar kas būtų apskritai pynęs“, – gavusi mikrofoną, paaiškino bene vyriausia šių improvizuotų varžybų dalyvė Irena Buivydienė.

Klausimas, ar pirmą kartą pynė gėlių vainiką, vieną iš neformalaus konkurso dalyvių Evą šiek tiek suglumino. „Atleiskite, aš dar ne viską suprantu ir galiu pasakyti lietuviškai. Mano draugas lietuvis, todėl dabar mokausi lietuvių kalbos, – paprastai bet taisyklingai lietuviškais žodžiais paaiškino Eva, į Kauną atvykusi iš Kanados.

Kanadietė Lietuvoje lankosi jau trečią kartą, o Jonines mūsų šalyje švenčia pirmąsyk. „Kanadoje mes taip pat švenčiame šią dieną. Labai gaila, kad toks oras pasitaikė. Būtų žymiai linksmiau, jeigu šviestų saulė ir būtų šilta. Turbūt būtų gerokai daugiau ir žmonių“, – lietuvių kalba mintis dėstė viešnia.

Miesto centre paparčio žiedo nelabai yra kur ieškoti, tad jau vienuoliktą vakaro renginio organizatoriai padėkojo negausiam būriui ryžtingų miestiečių ir paskelbė apie šventės pabaigą. V. Kaminskas skirstytis pasiūlė lyriškai: „Pats laikas keliauti link savo gimtųjų kraštų, ten rasite kokią nors girią, kurioje auga paparčiai ir ten sulauksite jo žiedo pražystant“.

Daugelis atlaikiusiųjų Joninių lietų skirstytis neskubėjo, nemaža dalis žmonių iš scenos prieigų persikėlė pasišildyti prie laužo. Kai kurie patraukė namo. Kauno pilies stotelėje šventės dalyvių laukė keliolika troleibusų ir autobusų, paskutinis iš senamiesčio pajudėjo iki vidurnakčio likus daugiau nei pusvalandžiui. Daugumai teko vežti vos po kelis naktinėtojus.