- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Ne visi medikai žino, kas yra hospisas, bet tokių įstaigų sergantiesiems labai reikia", – sako žolininkė Žana Jankovskaja, įkūrusi viešąją įstaigą Kauno hospiso namai.
"Ne visi medikai žino, kas yra hospisas, bet tokių įstaigų sergantiesiems labai reikia", – sako žolininkė Žana Jankovskaja, įkūrusi viešąją įstaigą Kauno hospiso namai.
– "Hospis" – nelietuviškas žodis, galbūt todėl sunku suvokti jo prasmę?
– Lietuvoje jau pagaliau suprantama, kas yra paliatyvioji pagalba. Tačiau ji teikiama ne visiems. Pavyzdžiui, žmogui, sergančiam ketvirtąja vėžio stadija, pritaikomi visi įmanomi gydymo metodai, bet jis nepasveiksta. Tuomet iš ligoninės išleidžiamas į namus ir jį prižiūri artimieji. Jokios slaugos, jokios pagalbos. Ir šiame etape atsiranda paliatyvioji slauga. Valdžios atstovai klausia: tai – senelių namai? Atsakau – ne, labai daug jaunų žmonių serga vėžiu. Labai daug ligonių kol kas nepagydomi dėl genetinių, smegenų ligų. Jiems labai reikia pagalbos, nes jie pamiršti.
Kiek tėvai, artimieji sugeba padėti, tiek tos pagalbos ir yra. Bet jie – ne medikai. Net ir medikai, prižiūrėdami savo sergančius artimuosius, negali padėti tiek, kiek paliatyviosios pagalbos specialistai. Be to, dažniausiai tie ligoniai paskutines savo gyvenimo dienas leidžia ant išgulėtų sofų, net nesiskųsdami, nes nenori varginti artimųjų. Teko matyti ligonių su giliausiomis pragulomis, žaizdomis kaip dubuo. Kauno hospiso namai – tai ir ne slaugos namai, kaip dažnai galvojama. Kiekvienas pacientas gauna personalinę pagalbą, atsižvelgiant į fizinius, psichologinius, dvasinius poreikius, socialinę aplinką. Aplinka turi ypatingą reikšmę, ji priartinama prie namų, čia nėra nei reanimacijos, nei intensyviosios terapijos.
– Tai kas bus daroma Kauno hospiso namuose?
– Mes slaugysime, lengvinsime kančias, skaidrinsime paskutines gyvenimo dienas, kad žmogus į amžinybę išeitų ne skausmo kupinu veidu, o su šypsena lūpose.
– Esate žinoma žolininkė be jokios reklamos, pas kurią patekti naujiems pacientams neįmanoma. Kodėl jums prireikė steigti tokius namus?
– Labai sunkiai išgyvenu, kai į mane, žolininkę, kreipiasi ligoniai, niekur kitur negaunantys pagalbos. Išgyvenu dėl kiekvieno kenčiančio žmogaus. Esu tikinti. Prieš pustrečių metų įkūrėme maldos grupę ir meldžiamės už tuos žmones. Jų problemos, nelaimės dar labiau įjautrino mano sielą. Dėl to daug meldžiuosi, ne kartą po dvi tris savaites esu gyvenusi Izraelio vienuolynuose. Prieš pusantrų metų iš ten skrisdama namo patekau į teroro aktą. Po to patyriau dar keletą sukrečiančių įvykių ir pradėjau abejoti Dievu, jo gailestingumu ir meile. Pirmą kartą per 25 mano tikėjimo metus patekau į dvasinę duobę. Tris mėnesius mano šeima buvo įsitempusi (turiu tris vaikus ir keturis anūkus), nes nustojau melstis. Nutariau gyventi ir padėti žmonėms savo jėgomis, be Dievo.
Tačiau mistinis išgyvenimas padėjo man suprasti Kristaus kančios mastą, ir man pasidarė gėda dėl savo elgesio prieš Kūrėją. Tuomet pirmą kartą išgirdau žodį "hospis". Pradėjau domėtis, kas tai, patyriau įdomių sutapimų ir atradimų. Daug svarsčiau, ar tikrai būtent aš turiu kurti namus patiems sunkiausiems ligoniams? Priėmus sprendimą viskas sekėsi puikiai.
– Vilniuje veikia Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos slaugos namai, prilygstantys jūsiškiams. Perėmėte jų patirtį?
– Taip, semiamės patirties iš Vilniaus slaugos namų, Alytaus "Tėviškės namų". Neseniai gavome licenciją. Komanda jau seniai surinkta. Jos nariai – žinomas gydytojas onkologas mamologas Vytautas Tiknius, jo dukra Dovilė Tikniūtė, turinti tris aukštojo mokslo diplomus – aktyvi savanorė talkininkė. Turime prityrusių slaugytojų, socialinę darbuotoją, onkopsichologę. Savanoriai – įvairiausių profesijų žmonės: architektai, pedagogai, meno terapeutai, baigę paliatyviosios slaugos kursus. Savanorių amžius – nuo 35 iki 65 metų. Jie pasirengę slaugyti, būti prie ligonio – skaityti jam knygas, laikraščius, kartu žiūrėti televizijos laidas, tvarkyti namus – valyti langus, plauti grindis. Ir kartu su juo praleisti paskutines jo gyvenimo dienas, padėti išlydėti. Savanoris žino, kad mirštantis žmogus išeis po dviejų trijų dienų, savaičių ar mėnesių, ir jam teks būti paskutinių jo gyvenimo akimirkų dalyviu, matyti agoniją ir mirtį. Ligoniai tokiais momentais labai jautrūs ir jiems reikia dvasinės ramybės, kuri ateina pokalbio su savanoriu metu.
– Tai psichologiškai labai sunki misija.
– Bet ji labai reikalinga. Tai patvirtina faktas, kaip lengvai sekėsi viską organizuoti. Nuėjau į Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Ten vedėja pokalbiui su manimi skyrė visą valandą, patarė, ką daryti. Sako, eikite pas advokatą ir įforminkit VšĮ. Sutrikau: kas ta VšĮ? Kur rasti advokatą? Prisiminiau, kažkada su vyru buvome pas notarę. Nuvažiavau pas ją, sakau, noriu įkurti VšĮ. Notarė nukreipė mane pas advokatą. Šis savo paslaugos kainai padarė didelę nuolaidą, vėliau konsultavo nemokamai. Visi labai daug padėjo, aukojo. Pagrindiniai pagalbininkai – mano bičiuliai, pažįstami, pacientai. Kai VšĮ Kauno hospiso namai jau buvo užregistruoti, susitikome su profesoriumi Arvydu Šeškevičimi. Jis yra paliatyviosios pagalbos organizavimo Lietuvoje pradininkas. Mums suteikė daug informacijos, bet netikėjo, kad įstaigos pavadinime bus leista vartoti žodį "hospisas". O man jau leido!
Bijojau vyro reakcijos į mano sumanymą, bet, pasirodo, klydau. Kai pasakiau jam apie savo idėją, pats priminė, kaip globojome jo mamą, nors giminės vaidijosi ir nenoriai leido tai daryti. Būtent aš, kai giminaičių nebuvo namie, ją nuprausiau, perrengiau, sušukavau, papuošiau. Ir tą naktį ji mirė.
Aš jau tada supratau, kad, jei turėčiau laiko ir galimybių, galėčiau tai daryti visiems, kurie apleisti, giminaičiai nesutaria dėl priežiūros, dalijasi turtą, gyviems esant.
– Dažnai sprendimus priimame remdamiesi asmeniniais išgyvenimais, pasimokę iš klaidų. Pagalvojau, kad jaučiate skolą savo tėvams?
– Mano tėvai gyvi. Gyvena Estijoje, taigi – jokių asmeninių paskatų. Lietuvoje esu svetimtautė, gimiau Estijoje. Mama – baltarusė, tėtis – suomis. Tartu universitete baigiau kineziterapiją. Ištekėjau už kauniečio, todėl esu čia.
– Dirbote kineziterapeute Kauno klinikose. Kaip tapote žolininke?
– Atsitiktinai, nes dirbau su meile, išgyvenau dėl ligonių. Pamenu, mūsų skyriuje su gydytoju neuropatologu Ariu Esertu taikėme ir netradicinės medicinos metodus. Vienas jų – paralyžiuotų nervų atpalaidavimas ebonitinėmis plokštelėmis. Paprašiau uošvio, dirbusio staklių gamykloje, kad jų pagamintų. Po to išbandėme akupunktūrą ir akupresūrą. Žmonės pradėjo vertinti: sako, buvau susuktas, o jūs su A.Esertu išgydėte. Kai išėjau motinystės atostogų, žmonės pradėjo plaukti į namus. Įforminau individualią įmonę ir parašiau prašymą išeiti iš darbo Klinikose. Po savaitės susivokiau: ką aš padariau? Nubėgau atsiimti prašymo, bet mano darbo vieta buvo jau užimta. Tai buvo prieš 25 metus. Kaip tik tuomet "Kauno dienoje" radau skelbimą, kviečiantį į naujaus kursus. Jie brangūs, mūsų pajamos – kuklios, bet su vyru nutarėme, kad man tie kursai reikalingi. Taip tobulėjau, ligonių prašoma padėti, pradėjau ieškoti vaistažolių gydomųjų savybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė65
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas6
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių1
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Kaunas – upių miestas: kokios pramogos laukia?6
Marių ir upių apsuptyje įsikūręs Kaunas šį laivybos sezoną ne tik siūlo paplaukioti laiveliais, bet ir kitokiomis veiklomis pajausti vandens teikiamus laisvalaikio malonumus. ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?35
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste4
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms14
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų74
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose33
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa39
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...