JAV istorikas: didžiausią įtaką man padarė lietuvių kalba

„Lithuania In My Life“ („Lietuva mano gyvenime“) – taip pavadinta autobiografinė žymaus istoriko, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro profesoriaus Alfredo Ericho Senno knyga. Pirmadienį universitete ji iškilmingai pristatyta skaitytojams.

„Žinojau keletą lietuvių kartų – Amerikos emigrantus, anapilin išėjusius šviesuolius. Praėjusį pavasarį pradėjau galvoti rašyti knygą. Didžiausią įtaką padarė lietuvių kalba. Mano tėvai susipažino kino teatre. Kai tėvas mamą pradėjo kalbinti įvairiomis kalbomis, ji tylėjo, o paskui nusijuokė ir atsakė lietuviškai. Jei jie būtų pradėję kalbėti kita kalba, aš čia šiandien nestovėčiau“, – į klausimą, kodėl parašė knygą apie save, atsakė profesorius A. E. Sennas, kuriam teko tapti įvykių mūsų šalyje 1988–1991 m. liudininku.

Renginyje dalyvavo akademinės bendruomenės nariai, užsienio ambasadų atstovai.

Knygoje vienas garsiausių mūsų šalies XX a. istorijos tyrinėtojų pasakoja apie tai, kaip Lietuva atsirado jo tėvo, šveicarų kalbininko Alfredo Senno, ir vėliau jo paties gyvenime. Penkis vokiečių-lietuvių kalbų žodyno tomus išleidęs kalbininkas A. Sennas Kaune susipažino su lietuve Marija Eva, būsima žmona ir A. E. Senno motina. Šveicaro ir amerikiečio pilietybę turintis A. E. Sennas dar jaunystėje susidomėjo Lietuvos istorija ir savo tyrinėjimais prisidėjo prie jos gilesnio supratimo anglakalbiame pasaulyje.

„Istorijos studijas pasirinkau magistrantūroje, o Lietuvos istorijos ėmiausi visų pirma todėl, kad supratau, jog lietuvių kalbos išmanymas ir tai, kad jau buvau studijavęs vokiečių bei rusų kalbas, man suteikia pranašumą – galėjau rasti unikalios medžiagos. Nutaręs nedirbti valdžios struktūrose, gana natūraliai pasukau link universitetinio darbo istorijos srityje“, – jaunystės karjeros planus prisiminė A. E. Sennas.

Paklaustas apie ilgus gyvenimo metus tyrinėtos disciplinos, istorijos, reikšmę, A. E. Sennas patikino, kad ją žinoti būtina. „Istorija – tai socialinė atmintis. Praeities vertinimų ir veiksmų žinojimas bei supratimas yra gyvybiškai svarbūs planuojant ateitį, nepaisant nuomonių skirtumų“, – pasakojo A. E. Sennas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
paskubek atnaujinti zinias.... labai daug nauju zodziu musu protinga kalbos komisija prigalvoja... Uzsienieti spėk kas yra ,,kelynas,, Aš tai nežinau....

uzsienietis

uzsienietis portretas
man tai didziausia ispudi padare rusu kalba. joje tie daug keiksmazodziu kurias tiksliai gali "nurodyti ka daryti" ir "kur eiti".. :)

sigitas

sigitas portretas
Juk istorikai turi stengtis atstatyti sufalšyvintus miestų pavadinimus Leningradas ir daugelis kitų Rusijos miestų atkrikštijama į San-Peterburgą O Kaliningradas turėtų vadintis Karaliaučiumi K.Donelaičio,Mažvidoir kitų ižimiu pasaulio šviesuolių klasikų tėvyne Gražus civilizuoto pasaulio žestas būtų jei galingos pasaulio šalys atsiprašytų mažų tautų už padarytą žalą ir skriaudas Telaimina juos Visagalis Dievas
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių