J. Murka – mokytojas iš pašaukimo

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje šią savaitę vyko atsiminimų popietė, skirta žymiam pedagogui, vadovėlių mokykloms autoriui, publicistui, visuomenės ir kultūros veikėjui Jonui Murkai. Šiemet minimos 125-osios jo gimimo metinės.

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje šią savaitę vyko atsiminimų popietė, skirta žymiam pedagogui, vadovėlių mokykloms autoriui, publicistui, visuomenės ir kultūros veikėjui Jonui Murkai. Šiemet minimos 125-osios jo gimimo metinės.

Anūkams perduota dvasia

"Tokie renginiai tikrai paglosto širdį, juk tiek daug Lietuvos pedagogikai ir švietimui, lietuvių kalbai nuveikęs J.Murka buvo pamirštas ir sovietmečiu, ir atkūrus nepriklausomybę. Jo didžiuliai darbai išlikę archyvuose, tačiau dėl ligos J.Murka beveik nedalyvavo renginiuose, vakarėliuose, nebuvo matomas, todėl greitai ir pamirštas", – svarstė J.Murkos anūkas Arvydas Garbaravičius.

Jis pasidžiaugė, kad šiemet minint J.Murkos 125-ųjų gimimo metinių sukaktį Šiauliuose, šios asmenybės pristatyti nereikėjo – mieste, kur J.Murka bene daugiausia dirbo, jis tebėra gyvas atmintyje.

"Ta lietuvybės dvasia, kurią taip kruopščiai puoselėjo ir skleidė senelis, močiutė Elena Murkienė auklėjo ir mus. Skaitėme tokias knygas, apie kurias gūdžiais sovietiniais metais daug kas net nežinojo", – prisiminimais į vaikystę sugrįžo A.Garbaravičius. Jis prasitarė, kad ilgokai apie senelį ir jo darbus net šeimos rate buvo kalbama patyliukais – baimintasi, kad anūkai neplepėtų apie tai, kas sovietinei valdžiai tikrai būtų nepatikę.

Darbštumu stebinanti asmenybė

"Jis nepailsdamas dirbo Lietuvos žmonėms ir buvo mokytojas iš pašaukimo", – taip J.Murką apibūdino Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė Jūratė Jagminienė, prisiminimų popietei parengusi pagrindinį pranešimą apie šios iškilios asmenybės gyvenimą ir nuveiktus darbus.

Meilė lietuvių kalbai, įkvėpta mylimo mokytojo Jono Jablonskio, nelengva mokytojo duona siekiant ugdyti jaunąją kartą ir prusinti suaugusiuosius, gausybė straipsnių, vadovėliai mokykloms, visą gyvenimą tobulinta pedagogikos metodika. O kur dar paties nepasotinamas noras tobulėti ir šviestis, mokyklų kūrimas, klojimo teatro, choro, jaunųjų ūkininkų ratelio subūrimas, vakaruškos jaunimui. Kaip pastebėjo muziejininkė J.Jagminienė, už tai, ką J.Murka darė, grėsė kalėjimas, kratos pažįstamų namuose ar net tremtis į Rusijos rytus. "Tai jo negąsdino ir nesustabdė. Nors ir silpnos sveikatos, J.Murka buvo stiprios valios ir be galo darbštus žmogus", – priminė J.Jagminienė.

Popietėje viešėjęs Šiaulių J.Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis prisipažino besididžiuojąs, kad gali dirbti mokykloje, prie kurios įkūrimo daug prisidėjo J.Murka. "Taip norėtųsi, kad šiandien būtų daugiau tokių žmonių, koks buvo J.Murka, – galėtume išauginti asmenybių, kurių taip reikia Lietuvos ateičiai. J.Murka skatino kurti sąmoningą, pedagogiškai susipratusią visuomenę", – kalbėjo svečias iš Šiaulių. Prisiminimais apie J.Murkos žmoną Eleną Murkienę, taip pat dirbusią mokytoja, pasidalijo garbaus amžiaus jau sulaukę jos buvę mokiniai.

Dovanos muziejui

Pasidalijus prisiminimais apie J.Murkos gyvenimą, šeimą ir nuveiktus darbus, popietės svečiai buvo pakviesti "prie J.Murkos stalo" – minint šios iškilios asmenybės 125-erių metų sukaktį, jo anūkai nusprendė Lietuvos švietimo istorijos muziejui padovanoti keletą garsaus savo senelio daiktų: restauruotą rašomąjį stalą, lagaminą, barometrą.

Kaip sakė J.Murkos anūkas Linas Bulota, tas stalas buvo neatsiejama vaikystės dalis. "Po juo, dengtu balta staltiese, Kalėdų naktį slėpėmės tikėdamiesi, kad pavyks pamatyti, kaip Kalėdų Senelis atneša dovanų. Ten ir užmigome, paslapties taip ir nepamatę savo akimis", – akimirka iš savo ir sesers Giedrės vaikystės pasidalijo J.Murkos anūkas. Muziejui padovanotas lagaminas buvo J.Murkos bendrakeleivis į gydyklas Prancūzijoje ir Šveicarijoje siekiant sustiprinti jėgas ir silpną sveikatą.

"Smagu, kad tuos daiktus, išsaugotus daugybę metų, galime padovanoti muziejui. Jie turi būti matomi ir žinomi, nes tai istorija. Laikas bėga, kartos tolsta, ir dar po kelių dešimčių metų gyvensiančioms kartoms tie daiktai bus tik tolima praeitis", – džiaugėsi J.Murkos anūkė Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje bus ir jos tapytas senelio, matyto tik iš nuotraukų, portretas. Ta proga muziejuje atidaryta G.Bulotaitės-Jurkūnienės personalinė akvarelių paroda.

G.Bulotaitė-Jurkūnienė buvo idėjos autorė ir iniciatorė, sumaniusi prikelti iš užmaršties iškilaus savo senelio J.Murkos gyvenimo akimirkas, priminti visuomenei apie solidžius nuveiktus darbus ir uolumą dirbant savo Tėvynei ir jos žmonėms. 125-ųjų gimimo metinių renginius finansavo J.Murkos anūkai Arvydas ir Ramūnas Garbaravičiai ir proanūkis Jonas Garbaravičius.
"Kitų metų Vasario 16-ąją Šiauliuose planuojame atidengti paminklą J.Murkai. Tai nebus biustas. Paminklas bus kaip švyturys, simboliškai pagerbiantis ir primenantis ne vien J.Murką, bet ir visus švietėjus. Atiduodame skolą savo kilmei", – atvirai prisipažino A.Garbaravičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...,

..., portretas
Homo sovietikus nerimsta.Vis dar.

mizantropas

mizantropas portretas
puiku, kad prisimenamas įstabus pedagogas, tačiau jo pėdomis tikrai nenupėdino A.Garbaravičius. Jei senelis - iškilus pedagogas, tai A.Garbaravičius - tikrai neiškilus meras. Argi nėra Lietuvoje buvusių puikių inteligentų ar eilinių puikių žmonių, argi nėra nuveikta nuostabių darbų, argi niekas neprisimena savo giminėje buvusių iškilių lietuvių, argi niekas gūdžiais sovietiniais laikais neskaitė slaptų knygų, nešventė lietuviškų švenčių? Bet žmonės kuklūs, neviešina ir nesigiria savo giminėmis, o reikėtų. Vieni taptų dar labiau matomi, gal net senelių nuopelnais pasidabintų. Pasikartosiu, gražu, kai prisimenami garbūs žmonės, bet tame prisiminime tiesiog tvyro potekstė, gal klystu? Būtina prikelti iš užmaršties visus lietuvius, dirbusius Lietuvai ir žmonėms, nepaisant anūkų turtinės padėties. Tai - mano nuomonė.

:)

:) portretas
Gražu, kai žmonės didžiuojasi savo kilme ir jaučiasi jai skolingi.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių