Įvertinimas skatins labiau prižiūrėti pastatus

Europos Komisija Kauno tarpukario modernizmo architektūrai suteikė Europos paveldo ženklą. Teigiama, šis sprendimas į miestą privilios daugiau turistų, skatins išskirtiniais pripažintų namų savininkus labiau saugoti autentiką.

Atkūrė istorinį teisingumą

"Kaunas atsidurs Europos paveldo ženklo žemėlapyje su išskirtine tarpukario architektūra, kuri mums primena aukso amžiumi vadintą Laikinosios sostinės laikotarpį. Tai į miestą pritrauks daugiau turistų, besidominčių šia unikalia materija", – džiaugėsi Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė.

Europos paveldo ženklas Kauno modernizmo architektūrai suteiktas pripažinus jos išskirtinumą. Paraišką šiam ženklui gauti Kauno miesto savivaldybė pateikė prieš metus. Pasitelkus architektūros istorikus, buvo parengtas Kauno modernizmo architektūros aprašas, įvardijantis išskirtines pirmosios nepriklausomybės metais miesto centre ir Žaliakalnyje iškilusių šio stiliaus pastatų savybes.

Apie Kaunui suteiktą Europos paveldo ženklą iš "Kauno dienos" žurnalistų sužinojęs Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus neslėpė gerų emocijų. "Fantastika, man malonus šokas. Pagaliau atkuriamas istorinis teisingumas. Pripažįstama, kad Kaunas turi architektūros deimantą. Jis nušlifuotas, tik truputėlį išsipurvinęs, apsinešęs. Jį nuvalius, atsiskleistų visas grožis, – tikino paveldosaugininkas. – Juk niekur kitur Europoje nėra tokios didelės tokio aukšto lygio modernizmo pastatų koncentracijos kaip Kaune." Pašnekovo žodžiais, net šios architektūros srovės gimtajame Berlyne modernizmo, dar vadinamo bauhauzu, pastatai yra labiau išsisklaidę, taip nesukoncentruoti vienoje vietoje kaip Kaune.

Pastatus saugos labiau?

Pasak S.Stoškaus, šis ženklas – tai ir moralinis įpareigojimas. "Galbūt jis padės išskirtinių modernizmo pastatų savininkams suvokti, kokią vertybę jie turi. Dažnai jie nori keisti medinius langų rėmus, kitas medines detales plastiku, autentišką, kartais net architektūriniais apdovanojimais įvertinto namo fasadą apklijuoti putplasčiu. Tai tas pats, kas senovinį mersedesą pritaikyti važiuoti dujomis, keisti autentišką variklį ar visą automobilį apklijuoti mūsų laikams būdingois detalėmis", – sakė S.Stoškus. Jis tikino, kad Europos paveldo ženklas leis paveldosaugininkams dar griežčiau vertinti tokius projektus ir atsilaikyti prieš savininkų spaudimą, vykdomą net pasitelkiant teismus. "Tikiuosi, šis ženklas stabdys ir architektus, kurie tokius autentiką naikinančius projektus dabar parengia", – vylėsi pašnekovas.

Architektūriniai modernizmo bruožai ryškūs Laisvės al., V.Putvinskio, K.Donelaičio g. namų fasaduose, tačiau dažnai tie fasadai apsilupinėję, aptriušę. "Tikiuosi, kad dabar Kauno miesto savivaldybė fasadams tvarkyti skirs ne 30 tūkst. eurų, o daugiau. Vilniaus, Birštono savivaldybės šia linkme dirba rimčiau – yra finansuojamos paveldosaugos programos, nesitvarkantiesiems skiriamos baudos", – užsiminė S.Stoškus.

Kitas žingsnis – UNESCO

Pasak vienos iš modernizmo architektūros aprašą parengusios architektūros istorikės Jolitos Kančienės, Europos paveldo ženklo suteikimas – tik darbų pradžia: "Dabar reikės nuspręsti, kaip mes tą Kauno modernizmą išskirsime: ar teritoriškai, pagal atskiras zonas, ar įvardysime vertingiausius pastatus – sudarysime 20, o gal 100 pastatų." Modernizmo žinovė įsitikinusi, kad vien valdininkai tokių darbų atlikti nepajėgs – tuo turėtų užsiimti speciali darbo grupė.

Kitas miesto žingsnis, pasak pašnekovės, turėtų būti siekis įtraukti Kauno modernizmo architektūrą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. "Tačiau šis sąrašas yra aukštesnė kategorija ir vietos jame siekti sunkiau. Bet tam tikram objektui suteikus Europos paveldo ženklą, padidėja ir UNESCO institucijų dėmesys jam. Taigi, dabar Kauno modernizmas turi daugiau šansų", – užsiminė architektūros istorikė.

Šis architektūrinis stilius Kaune susiformavo trečiajame–ketvirtajame XX a. dešimtmečiais. Tai antras architektūros periodas (po baroko), kai Lietuvos architektūra žengė koja kojon su visa Europa. Tarpukariu joje plitusias modernizmo idėjas į Lietuvą parsivežė užsienyje studijavę lietuvių architektai. Kauno tarpukario modernizmo pastatuose tarptautinės bauhauzo stiliaus tendencijos susipina su išskirtine tautiškumo, lietuviškumo stilistika. Tai išskiria šią architektūrą iš bendro Europos konteksto.

Į Kauną atveš lentą

Svarbūs Kauno modernizmo objektai – Karininkų ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kiti. Šiuos pastatus bus galima ženklinti lentele su Europos paveldo ženklo logotipu, jie bus įtraukti į ES viešinimo ir skatinimo strategiją, skirtą Europos paveldo ženklo žinomumui didinti.

Balandžio viduryje Briuselyje įvyks Europos paveldo ženklo įteikimo ceremonija. Po jos į Kauną turėtų atkeliauti lenta, kurioje dviem kalbomis – anglų ir lietuvių – bus įrašyta, kad Kauno modernizmui suteiktas Europos paveldo ženklas, kokią teritoriją tai apima. "Mūsų užduotis yra parinkti tinkamiausią vietą šiai lentai. Norėsime ją įrengti ten, kur ji būtų pastebima, kur praeina didžiausi žmonių, turistų srautai", – pasak A.Filinaitės, lenta greičiausiai iškils prie modernizmo pastato Laisvės al. ar netoli jos.

Europos paveldo ženklą Briuselis šią savaitę skyrė šešiolikai objektų, tarp jų ir 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijai, skelbia BNS. Ją įtraukti į sąrašą pasiūlė Lenkija.
Į Europos paveldo ženklo sąrašą Senojo žemyno valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes ir reikšmingus istorinius įvykius.