I.Vaškelienė filmavo protestuojančius architektus

Ketvirtadienį Rotušės aikštėje pilietinę akciją surengę Kauno architektai reikalavo paveldo sergėtojų iš Vilniaus „nuimti nuo Kauno juodą antklodę“, neparalyžiuoti architektūros gyvasties Kaune.

Vieni protestavo, kiti - palaikė

Priešais Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio pastato langus į akciją susirinko apie du šimtai žmonių. Palaikantieji architektų poziciją prie nosies prisiklijavo juodus popierinius snapus, kurie simbolizavo biurokratus. Tiesa, akcijoje buvo atstovaujama ir kita stovykla – palaikanti KPD vadovybę. Tai buvo grupelė daugiausia vyresnio amžiaus žmonių su visuomenės veikėju Rimvydu Žiliuku priešakyje.

Išklausyti architektų pareiškimų laukan išėjo ne tik laikinasis KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus, bet ir iš Vilniaus atvykusi KPD direktorė Diana Varnaitė.

Beje, į pensiją išėjusi prieštaringai vertinama KPD Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė buvo užfiksuota kaip operatorė, iš Rotušės aikštės namo lango filmavusi protesto akciją. 

Architektai tikino nesiekiantys KPD personalijų kaitos, nors ši akcija surengta praėjus dviem savaitėms po to, kai laikinuoju KPD Kauno teritorinio padalinio vadovu buvo paskirtas teisininkas, architektūrinio išsilavinimo neturintis S.Stoškus. Protesto akcija po darbovietės langais S.Stoškui buvo dar ir gimtadienio dovana. Vis tik architektai neslėpė įsitikinimo, kad Kauno paveldo problemas gali puikiausiai spręsti Kauno specialistai.

„Pastaruoju metu tiek viešosiose erdvėse, tiek darbiniuose KPD atstovų bei architektų santykiuose vyrauja neracionali, destruktyvi įtampa. Tai neatneša jokios naudos nei kultūros paveldui, nei profesionalios architektūros kokybei. Manome, kad abi pusės siekia to paties tikslo – harmoningos, subalansuotos, kokybiškos aplinkos “, - akcentavo akcijai vadovavęs architektas Algimantas Kančas.

Ilgoje peticijoje, kuri įteikta KPD vadovybei, išguldyta eilė siūlymų, kaip galima būtų spręsti surumbėjusias problemas.

Įgriso įsakymai ir įstatymai

Nepasitenkinimas, paskatinęs architektus išeiti į gatvę, kaip teigė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis, yra pribrendęs iš labai seniai. Tačiau niekam ne paslaptis, kad įtampa dar labiau išaugo po vadinamojo stiklainio skandalo.

Bene paskutinis lašas buvo KPD direktorės D.Varnaitės beveik prieš metus pasirašytas įsakymas, kad norint Kaune didinti pastatų tūrius, griauti pastatus ar jų dalis, projektus būtina vežti į Vilnių, į KPD sudarytą komisiją. Pasak G.Prikockio, tai tapo itin stipriais biurokratiniais varžtais, juolab, kad ši komisija – ne nuolat dirbantis sprendimų priėmimo organas.

Kita architektų protesto priežastis – Kauno naujamiesčiui nustatytos vertingosios savybės. Pasak G.Prikockio, dokumentuose teigiama, kad Naujamiestyje turi būti saugomas pastatų užstatymo tūris ir pobūdis, autentiškos gatvės ir kiemų erdvės.  Kitaip tariant, yra saugomi net ir silikatinių plytų sandėliukai automobiliais apstatytuose kiemuose. „Visi supranta, kad sandėliai nėra vertingi, bet pagal įstatymo raidę ir procedūras – taip yra“, - akcentavo architektų organizacijos atstovas.

Be to, pasak G.Prikockio, yra daug nesuderinamumų tarp statybą ir kultūros paveldo saugojimą reglamentuojančių įstatymų, tai sėja daugybę problemų bandant tvarkyti istorinius pastatus arba projektuojant naujus objektus istorinėse erdvėse .

Architektūros istorikė Jolita Kančienė susirinkusiems pateikė ne vieną pavyzdį, kad ir tarpukariu Kaune buvo padaryta nemažai nuodėmių paveldo atžvilgiu. Kai kurie pastatai, protestuojant visuomenei, neiškilo, o kai kurie  - priešingai, buvo pastatyti ir šiandien labai vertinami. Antai dėl visuomenės nepritarimo Paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia į miesto centrą atsukta ne paradine savo puse, o nugara. Arba, kaip šaipėsi ano meto žmonės – „tai užpakaliu į miestą atsukta žąsis“.

 

Architektai pripažįsta, kad vieni jų kolegos suprojektuoja labai gerų ir pavyzdinių objektų, bet yra ir tokių, kuriems pritrūkus profesionalumo arba pataikaujant užsakovų skoniui, užmojams ar piniginei, suprojektuoja ir nepageidautinų objektų.  Akcijos dalyvių tikslas buvo paakinti KPD vadovybę, kad visais laikais buvo padaroma klaidų, bet dėl to proceso niekas nestabdė, lygiai taip pat, kaip dėl keliuose kylančių avarijų transporto eismas neuždraudžiamas.

Kauno centrą saugos ir Europa?

D.Varnaitė nesutiko, kad kone visi projektai turi būti derinami Vilniuje. Jos skaičiavimais, šių projektų skaičius nesudaro nė 1 proc. visų Kaune derintų projektų. KPD vadovė nežadėjo atšaukti savo įsakymo, kad galimi naujieji „stiklainiai“, turėtų būti papildomai peržiūrimi Vilniuje. Tačiau ji sutiko, kad taisyti, tarpusavyje derinti įstatymus yra reikalinga ir teigė laukianti architektų pastabų, iniciatyvos.

D.Varnaitė paviešino, pasak jos, mažai kam žinomą faktą, kad Kauno tarpukario architektūra pretenduoja būti įtraukta į Europos kultūros paveldo objektų sąrašą.

„Mūsų uždavinys bendraujant su visomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip įmanoma geriau išsaugoti ir parodyti šio laikotarpio architektūrą, kad ji būtų įrašyta į šį sąrašą“, - akcentavo KPD vadovė. Paklausta, ar įtraukimas į šį sąrašą neleis Naujamiestyje keisti pastatų tūrių, D.Varnaitė atsakė, kad reikės laikytis reglamentų.

„Plakatai, neva mes draudžiame griauti garažėlius ar sandėliukus - netiesa. Būtent teisingais, kryptingais tvarkybos, planavimo darbais turime išryškinti Kauno naujamiesčio savitumą, grožį. Be abejo, pageidautina šalinti nereikalingus intarpus. Be jokios abejonės, negali būti tokių atvejų, kaip nutiko su Laisvės al. 90 pastatu, nes į Europos paveldo sąrašą tikrai neturėsime ką įrašyti“,  - poziciją išreiškė D.Varnaitė.

KPD direktorė taip pat atsivežė pernai LAS Kauno skyriaus atsiųstą raštą, kuriame atsisakoma deleguoti atstovus į KPD patariamąją tarybą. Architektų „nenoras tartis“, pasak KPD vadovės, ją labai nustebino.

Po pusantros valandos trukusios akcijos grupelė architektų aktyvo priėmė D.Varnaitės kvietimą susėsti prie bendro stalo KPD Kauno teritoriniame padalinyje. Neplanuotame posėdyje nutarta ateityje rengti bendrus susitikimus susidariusioms problemoms spręsti.

Architektas Linas Tuleikis:

Bandymai argumentuotai išreikšti mūsų poziciją nepasiekė KPD vadovų ausų, todėl naudojame tokią formą, kurią, galvojame, kad supras.  Tai nėra protestas prieš pačias paveldo vertybes.  Ilgas istorinis kelias vienus pastatus pavertė griuvėsiais, kitus – išlaikė. Dabar į griuvėsius žiūrėti su pagarba labai sunku. Mes galvojame apie tai, kaip pratęsti šių objektų gyvavimą, kaip juos prikelti šiandieniniams poreikiams. Tik vykdydami visuomenės socialinius užsakymus galime padaryti, kad žmonės gerbtų savo miestą, kad gyventume geroje aplinkoje. Deja, KPD vienašališkai priimami įsakymai ir sprendimai labai riboja miesto vystymosi galimybes. Mes už tai, kad vyktų diskusija.

Architektas Rimvydas Palys:

Sąmoningai neprisiklijavau snapo, aš nesu nei vienoje, nei kitoje pusėje. Aš sunerimęs galvoju, tai kada gi mes pagaliau pradėsime bendrauti? Kiekviena pusė, išsiskirsčiusi į savo apkasus, kartais nepakankamai gerai išsprendžia, nepamato, nesuvokia. Iš nesusišnekėjimo, nebendravimo kyla klaidos. Klaidos yra iš abiejų pusių.

Architektas Audrys Karalius:

Tai, kad architektai išėjo į gatves ir tai, kad tai atsitiko Kaune, rodo, kad Kaunas yra labai kantrus, bet ne iki begalybės. Situacija, kuri prie šio mikrofono surinko tokius skirtingus architektus, kaip Algimantas Kančas, aš, kiti kolegos, rodo, jog mūsų požiūriai gali būti labai skirtingi, bet mes suprantame, kad padėtis yra tiesiog destruktyvi, ji į niekur neveda. Kaune padaryta daug architektūrinių klaidų, tačiau architektai nėra monolitas. Kolektyvinė atsakomybė už vieną ar kitą pastatą būtų didelė klaida. Kiekvienas atsakome už savo projektus. Tokia KPD laikysena, kad Kauno architektai vadinami mafija, stiklainių architektais ir pravardžiuojami visokiais kitokiais žodžiais, manau, nėra normali. Neturime gyventi pagal įkalintųjų zonoje taisykles, nesileisime, kad jos būtų taikomos labiausiai laisvę mylinčiame mieste. Tiesiog sėskime prie konstruktyvaus dialogo stalo. Puikiai žinome, kad kovojimas užmetant ant viso Kauno centro juodą nepermatomą antklodę, nieko neišsprendžia. Bus tiesiog suparalyžiuota miesto gyvastis.  KPD inkvizitoriški dokumentai Kaunui kenkia ne mažiau, negu „Akropolis“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NAGLOIDINIS GRĖBLIS

NAGLOIDINIS GRĖBLIS portretas
SIAUBINGAI IŠSIGANDĘ DĖL SAVO PADĖTIES IR SPECIALISTŲ REAKCIJOS Į PAVELDISTINĮ TERORĄ ,BERAŠČIŲ CHUNVEIBINŲ VADUKAI SUTŪPĘ ,PAVELDO DEPE, DAVĖ NURODYMĄ VISIEMS SAVO SATRAPAMS RAŠYTI KOMENTARUS - DERGIANČIUS ARCHTEKTUS IR JŲ INICIATYVAS.

depas

depas portretas
AR Kauno diena nebeturi kitų problemų , kaip sekti, stebėti, nagrinėti , netgi morališkai persekioti vienintelę Kauno gyventoją? Nesamonė, bet faktas. Jai ir visuomenei pasirodo rūpi vien tik tai ką veikė, svarbiausia, iškiliausia, žymiausia ir žinomiausia Kauno moteris. NORS JI YRA VISIŠKAI PRIVATUS ASMUO - PENSININKĖ IRENA VAŠKELIENĖ ? Ar tik ne ponios iš KPD geriausia draugė valdiškomis lėšomis iš informavimo ir reklamos fondo apmoka buvusios bendradarbės prasidėjusią rinkiminę kompaniją į seimo narius

Once

Once portretas
LAUKIU, NESULAUKIU VAKARINIO "KANADIENIO" PRANEŠIMO, KĄ PAVAKARIAMS VALGĖ IR KUO UŽGĖRĖ PONIA IRENA. NORĖČIAU BUTI TOKIA ŽINOMA PENSININKĖ KAIP JI.
VISI KOMENTARAI 29
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių