Istorinis žygis atkartotas: Napoleono kariuomenė persikėlė per Nemuną

Šeštadienį Nemuno saloje buvo pakartotas Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto persikėlimas per Nemuną prieš 200 metų, kuris, istorikų teigimu, daliai Lietuvos gyventojų buvo įkvėpęs viltį atsikratyti Rusijos priespaudos.

Nemuno saloje ir mūšio inscenizacijoje dalyvavo 42 žirgai, buvo planuota panaudoti 25 pabūklus. Iš viso per tris dienas iš artilerijos patrankų buvo paruošta iššaudyti apie 200 kilogramų juodojo parako. Dviejų šimtmečių senumo įvykius atkūrė istorijos klubų atstovai iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Čekijos bei lietuvių entuziastai.

Mero priėmimas

Napoleono festivalio proga Kauno meras Andrius Kupčinskas „Žalgirio“ arenoje surengė priėmimą. Kviestinius svečius A.Kupčinskas pasitiko apsirengęs XIX a. pradžios didiko apdarais.

Priėmime, kuriame dalyvavo ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau, svečiai buvo vaišinami baltu ir raudonu vynu, sumuštiniais. „Šiandien gal jau kai kam sunku suvokti, kad tuometis padalijimas skyrė mūsų valstybę į dvi atskiras dalis – dešinę ir kairę. Šis pabuvimas padės suvokti istorijos pamokas ir ateityje jų nekartoti“, – sveikinimo kalboje dėstė A.Kupčinskas.

Istorikų vertinimu, 1812 m. prancūzų kariuomenės atėjimas atnešė lietuviams realią apčiuopiamą viltį, kad pavyks nugalėti Rusijos imperiją. Tačiau Napoleono didybės sutriuškinimas ir jos atsitraukimas per Kauną taip ir išsinešė tą neišsipildžiusią viltį.

Kauno meras pakvietė svečius žiūrėti Napoleono I kariuomenės persikėlimo inscenizacijos į „Žalgirio“ arenos terasą.

Kėlėsi ir šaudė

Istoriškai prancūzų kariuomenės persikėlimas vyko ties Jiesios piliakalniu, kuris dabar vadinamas Napoleono, tačiau festivalio rengėjai nutarė perkelti vietą tam, kad tik persikėlę rekonstruotojai galėtų iš karto rikiuotis mūšiui. Todėl ir nebuvo siekiama identiškai atkartoti Deltuvos kovų, kurios prieš 200 metų vyko netoli Ukmergės.

Keturis kartus Lietuvos kariuomenės pantonu Napoleono I kariuomenei atstovaujantys rekonstruotojai kėlėsi iš kairio Nemuno kranto į dešinį. Saloje jie papuolė tiesiai žiūrovams į glėbį. Ėmė aidėti šūviai. „Į ką jie čia šaudo“, – dairėsi viena kaunietė, tačiau atsakymo nesulaukė. Šeštadienį buvęs stiprus vėjas dažnai nupūsdavo istorikų komentarus apie vykstančius procesus.

Istorikai mini, kad Jiesios apylinkėse prieš 200 metų persikėlimo laukė apie 600 tūkst. pėstininkų, kavaleristų ir artilerijos. Ši persikėlimo operacija minima kaip sėkmingiausia karybos istorijoje.

Per 4 dienas trukusį persikėlimą nežuvo nė vienas karys, į upę nenugarmėjo nė vienas vežimas. Napoleono kariuomenė judėjo toliau per Lietuvą Rusijos link.

Kaunas – laisvas

Ano meto uniformomis pasipuošę istorijos rekonstruotojai išsirikiavo Nemuno salos dauboje. Gausybė žiūrovų nusėdo daubos šlaitus. Šūviu buvo paskelbta mūšio pradžia. Maždaug 40 minučių trukęs reginys skendėjo parako dūmuose. Rekonstruotojai krito „negyvi“ – ir vėl kėlėsi.

Prancūzijos daliniui vadovavęs Sorbonos universiteto istorijos profesorius Olegas Sokolovas, dėvėjęs tamsiai mėlyną divizijos generolo uniformą, napoleoniškais mostais vadovavo mūšiui. Reginį komentuojantys istorikai negailėjo pagyrų profesoriui: „Be O.Sokolovo, mūšis tikrai būtų praradęs daug žavesio.“

„Tikiuosi, mūšis jums patiko. Kaunas – laisvas, – jodamas eikliu žirgu sušuko O.Sokolovas. – Ačiū kariams, o man duokit atsigerti ir išgerti.“ Profesorius mintinai žino beveik visas Napoleono Bonaparto kalbas, taikliai atkartoja šios istorinės asmenybės gestus. Kai kurias frazes O.Sokolovas tarė prancūzų kalba ir juokavo, kad dar truputį moka ir rusų kalbos.

„Neišdildomas įspūdis! Tos aprangos, kareivių gausa... Dėl paties mūšio svarbos nežinau, bet tai, kas įvyko, buvo įspūdinga“, – kaunietei Daliai Čiapienei pritarė aplinkiniai.

„Deltuvos mūšis mums labai tiko pagal jo baigtį, nes jame niekas nelaimėjo ir niekas nepralaimėjo. Taip, tąsyk lyg ir labiau pasisekė prancūzams, tačiau nei rusai, nei prancūzai nepasiekė jiems iškeltų tikslų. Taip baigę mūšį gražiai pereisime švęsti Joninių“, – šyptelėjo Rusijos pusei mūšyje atstovavęs Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas.


Šiame straipsnyje: Napoleonas

NAUJAUSI KOMENTARAI

andrius

andrius portretas
Man labiau rūpi kaip prancūzai bėgo atgal. Gal ir tą epizodą pavaižduos kauniečiai.

Istorizmasblin

Istorizmasblin portretas
:) Napoleono kariuomenė judėjo toliau per Lietuvą link Rusijos. Joo! "Nuo Vilniaus link Lietuvos"

istorikas

istorikas portretas
NAPALEONAS VOGE ,ŽUDE OKUPAVO ,O JUS ŠVENTE?
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių