Istorinėje prezidentūroje – duoklė moterims

Siekiant pagerbti Lietuvos valstybei daug nusipelniusias moteris, daugiau kaip prieš 90 metų iškovojusias pilietines teises (įtvirtintas nuolatinėje 1922 m. Konstitucijoje), šių metų liepos 4-ąją Istorinėje prezidentūroje Kaune bus atidaryta paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“. Parodos lankytojai išvys, kokia įvairiapusė ir toliaregiška buvo Pirmosios Lietuvos Respublikos moterų veikla, nukreipta į žmogų – valstybės pagrindą.

Moterys, visą pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpį (1918 — 1940 m.) dirbusios petys petin su vyrais, bet vėliau patyrusios skaudžią neteisybę – beveik ištrintos iš istorijos vadovėlių, teigia parodos organizatoriai.

Parodos tikslas – apžvelgti moterų veiklą pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpiu ir tinkamai įvertinti jų indėlį į modernios valstybės kūrimo procesą.

Taip pat šioje parodoje yra bandoma atsikratyti kai kurių stereotipų ir praplėsti valstybės veikėjo sampratą. Kalbėdami apie valstybinę veiklą ar mąstymą, daugelis vis dar deda lygybės ženklą tarp politikos ir valstybės, todėl tik moterys politikės turi galimybę būti vadinamos valstybės veikėjomis, t.y., įgauti solidų, pripažintą statusą. Išskyrus politiką, visa kita moterų veikla priskiriama visuomeninei veiklai, taip lyg ir sumenkinant jų indėlį valstybei.

Paroda rengiama siekiant atkreipti dėmesį, kad rūpinimasis artimu yra taip pat svarbu kaip ir politinių vizijų ar strategijų kūrimas. Todėl parodoje „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ kalbama ne tik apie politikes, bet ir moteris, aktyviai dirbusias kitose valstybei svarbiose srityse. Ši paroda atskleis, kad aktyvios visuomenininkės taip pat buvo valstybės veikėjos, aiškiai supratusios, kad Tėvynė prasideda nuo žmogaus.

Dar XIX a. pabaigoje supratusios, jog tik vienybėje glūdi stiprybė, Lietuvos moterys steigė draugijas ir įsitraukė į jų veiklą. Altruizmas ir meilė artimui — svarbiausios ir būdingiausios moterų, dirbusių socialinėje ir švietimo srityse, savybės. Norėdamos prisidėti prie Lietuvos kultūros ir mokslo plėtojimo, jos ryžtingai siekė išsilavinimo, rinkosi naujas profesijas, stengėsi priimti modernaus gyvenimo iššūkius.

1919 m pabaigoje Lietuvos moterys, gavusios balsavimo teisę, tapo pilnavertėmis pilietėmis. Ši teisė po kelių metų buvo patvirtinta nuolatinėje 1922 m. Lietuvos konstitucijoje. Pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpiu šalyje veikė kelios dešimtys moterų organizacijų, turėjusių daugiau nei 120  tūkst. narių. Garsiausios iš jų –„Lietuvių moterų katalikių draugija“, „Lietuvos moterų taryba“ ir kitos. Moterys stengėsi neatsilikti nuo vyrų visose srityse, net ir sporte bei kariniame pasirengime. Tūkstančiai moterų priklausė Lietuvos šaulių ir skautų organizacijoms, aktyviai sportavo ir buvo pasiryžę drąsiai ginti savo šalį.

Prieš keletą metų Lietuvos moterys minėjo šimtmetį nuo pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo, o truputį daugiau nei prieš šimtą metų (1911 m.) Lietuvos moterų judėjimo pradininkė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė suformulavo pirmąjį Lietuvos moterų politinį siekį „Ieškome teisybės! Reikalaujame žmogaus teisių!“, kuris anuomet pažadino lietuves vieningam darbui ne tik už savo teises, šviesesnę buitį, bet ir už tautos interesus. 

Paroda rengiama dviejose Istorinės prezidentūros antrojo aukšto salėse. Joje atskleidžiamas įvairiapusis moterų veiklos paveikslas: tai aktyvi ir jautri pilietė, patriotė, kultūros puoselėtoja, kūrėja, namų židinio sergėtoja. Pirmojoje salėje lankytojai susipažins su Lietuvos moterų emancipacijos istorija, moterų dalyvavimu svarbiausiuose šalies politiniuose bei kultūriniuose įvykiuose, įvairių draugijų veikla, išsilavinimo siekiu bei karjeros galimybėmis, moters vaidmeniu šeimoje, jos buitimi. Ekspoziciją papildo ir pagyvina moterų mintys, fotografijos, karikatūros, šaržai. Pristatomas ryškiausių asmenybių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Felicijos Bortkevičienės, Sofijos Čiurlionienės, Magdalenos Galdikienės, Liudos Purėnienės, Vincentos Lozoraitienės, Sofijos Smetonienės, Onos Mašiotienės, Emilijos Pūtvienės ir kitų indėlis vienijant moteris bendram darbui šalies ir piliečių labui. Eksponuojami rašytojos S.Čiurlionienės, žurnalistės Magdalenos Avietėnaitės bei kitų veikėjų asmeniniai daiktai ir dokumentai.

Antroji salė skirta moterų laisvalaikiui ir neformaliam bendravimui. Interjero detalės ir baldai padės pajusti ano meto moters salono – viešiausios privačios namų erdvės vietos – atmosferą. Saloną puošia menininkių – tapytojos Marcelės Katiliūtės, dailinikės-fotomenininkės Domicelės Tarabildienės – portretai, fotografijos darbai, eksponuojami įžymių moterų asmeniniai daiktai, papuošalai, kosmetikos priemonės, dovanos.