Išeitis šunų augintojams: išmatas dėti į kišenę ir neštis namo

Kaune užregistruota daugiau kaip 10 tūkst. šunų, dar nežinia kiek jų laikoma nelegaliai. Gyvūnų priežiūrą nusakančios taisyklės niekinės – nėra tam sukurtos infrastruktūros, beveik nėra ir kontrolės.

Specializuotų aikštelių neįrengia

Daug metų Kaune galiojančios Gyvūnų laikymo taisyklės ragina vedžioti gyvūnus jiems skirtose aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.

Be to, gyvūno savininkas ar kitas asmuo privalo nedelsiant išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštas vietas, surinkti ekskrementus. Išmatas draudžiama mesti į buitinių atliekų konteinerius – juos reikia mesti į specialias šiukšlines.

Net ir norėdamas laikytis šių priesakų šuns savininkas patenka į dviprasmišką situaciją. „Kaune nėra nė vienos aikštelės, įrengtos specialiai šunims vedžioti. Daug metų formuojant miesto biudžetą kreipiamės į miesto valdžią prašydami skirti lėšų joms įrengti, bet vis neskiriama“, – realybę atskleidė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Jis viliasi, kad tam pinigų bus numatyta 2012 m. miesto biudžete.

A.Pakalniškio vertinimu, tokių aikštelių labiausiai reikėtų miegamuosiuose rajonuose. Įrengti vieną aikštelę kainuotų apie 50 tūkst. litų, miestui reikėtų bent šešių tokių aikštelių. Mikrorajonuose, kur vyrauja individualūs namai, pasak savivaldybės atstovo, mažesnė problema, kur vedžioti šunis, – daugelis juos laiko savo valdose.

Nedraudžia parsinešti namo

Su ekskrementų konteineriais padėtis mieste irgi apgailėtina. Prieš kelerius metus jų mieste buvo įrengta 40, dabar jų likę vos keletas. Teigiama, kad gyventojai juos suniokojo.

Naujoms dėžėms įrengti lėšų miesto biudžete taip pat neatsiranda. Tai jau nebe šalies, o Kauno problema. Kai kurie kiti Lietuvos miestai turi ir šunims skirtas aikšteles, yra pasirūpinę konteineriais jų ekskrementams.

Visgi infrastruktūros nebuvimas neatleidžia Kaune šunis laikančių šeimininkų nuo pareigos surinkti ekskrementus. Tik kyla klausimas – kur juos dėti?

„Parsinešti namo ir nuleisti į kanalizaciją“, – išeitį pasiūlė A.Pakalniškis.

Gaudyti pažeidėjus nėra kam

Vis dėlto renkantį savo augintinių išmatas kaunietį išvysi retai. Taisyklių pažeidėjai ramūs, nes pajėgų, galinčių nubausti juos, miestas, pasirodo, neturi.

Kaip laikomasi Gyvūnų laikymo taisyklių kontroliuoja savivaldybės Viešosios tvarkos tarnyba. Jos vadovas Rimas Sidera neslėpė, kad dėl augintinių keliamo triukšmo butuose, dėl palaidų šunų, nerenkamų ekskrementų tarnyba sulaukia daugybės skambučių, tačiau tinkamai sureaguoti į pranešimą ne visada būna galimybių – tarnybos ekipažas išvykęs į kitą iškvietimą. Todėl dalis žmonių, nesulaukiantys operatyvaus reagavimo, pareiškimus rašo raštu ar elektroniniu paštu.

 

Tad kasdieniška situacija, kai bėgiojant stadione į kulnus kabinasi palaidas šuo be antsnukio, tėra bėgiojančiojo reikalas. Teisėsaugos reakcijos galima sulaukti nebent tada, kai keturkojis apkandžioja.

Tiesa, retsykiais yra organizuojami reidai, per kuriuos tikrinama, kaip laikomasi Gyvūnų laikymo taisyklių. Šiemet iki spalio mėnesio už tai tarnyba surašė 83 protokolus.

Skųstis Viešajai tvarkos tarnybai galima paskambinus tel. 222 530, tačiau ji dirba tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. „100 proc. pasakyti, kad paskambinus atvažiuosime, negaliu. Dirbame, kiek pajėgiame“, – teisinosi R.Sidera.

Po darbo valandų ir savaitgaliais dėl pažeidimų„ susijusių su gyvūnų priežiūra, R.Sidera patarė skambinti policijai. Ar pareigūnai atskubės į tokio pažeidimo vietą – kitas klausimas.

Ką turėtų žinoti laikantieji šunis

Gyvūnus rekomenduojama vedžioti tik tam skirtose aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose. Šunų vedžiojimo aikštelės gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, parkų, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose. Aikštelės turi būti aptvertos, turėti kietą arba žolės dangą. Jose turi būti šiukšlinės, suolai, šunų išmatų dėžės, gali būti įrengtas šunų dresūros inventorius.

Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą.

Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, pakabintas įspėjamasis ženklas.

Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą.

Už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.

Draudžiama vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimų aikštėse bei vietose, pažymėtose ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“. Taip pat draudžiama išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo.

Ekskrementų pavojus sveikatai

Viena dažniausiai registruojamų gyvūnų platinamų parazitinių ligų – toksokarozė. Tai apvaliųjų kirmėlių Toxocara canis ir Toxocara cati migruojančių lervų sukeliama liga. Susirgimas gal tęstis metus ir ilgiau. JAV ir Europos šalių duomenimis, toksokaromis yra užsikrėtę apie 80 proc. mažų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų.

Įvardijamos dvi šios ligos formos – akių ir vidaus organų. Akių toksokarozė išsivysto tuomet, kai mikroskopiškai maža lervutė pakliūva į akies tinklainę ir joje išsivysto stiprus uždegimas. Tokiu atveju tinklainėje formuojasi randas, blogėja rega, gali pradėti dvejintis akyse. Išsivysčius komplikacijoms, ligonis gali apakti. Susirgus vidaus organų toksokaroze, pakenkiami vidaus organai ir centrinė nervų sistema.

Sunkia ligos forma dažniausiai suserga nusilpusio imuniteto vaikai, kurie valgo neplautas, užterštas daržoves ir vaisius. Į akis ar vidaus organus toksokaros patenka su gyvūnų išmatomis, pavyzdžiui, jei pažaidęs su užkrėstu smėliu vaikas nenusiplovęs rankų jomis ėmė maistą.


Šiame straipsnyje: šunys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Auuu policija

Auuu policija portretas
Jeigu nusizengusiu keliu eismo taisyklems automobiliu nuotraukas galima siusti i policija ir ten issiaiskinus juos nubaus tai kodel tersiancius aplinka zmones ir ju gyvuliuku nuotraukas negalima siusti i policija kad juos nubaustu.

To 1

To 1 portretas
Atsakau tau tešlagalvi: jei mano kaimyno šuo šika ir aš jį nufotografuoju, tai pagal tave jis gaus baudą. Juk galiu ir nefotografuoti, kai po to kaimynas surenka ekstrementus :)))) Mąstyk galva, o ne užpakaliu.

Labai pasipiktinusi kaimynais

Labai pasipiktinusi kaimynais portretas
Labai noreciau, kad pagaliau sutramdytu tuos sunu "myletojus" kurie iseina su sunimis du kartus per diena i kiema kur zaidzia vaikai ir leidzia jiems tustintis kur papuola... Gyvenu Kauno centre, name yra desimt butu ir penkiuose is ju yra laikomi sunys. Namo pirmajame aukste yra kavines, gyventojai nesivargina sunis pavesti toliau nuo namo, o leidzia atlikti gamtos reikalus tiesiai ant kaviniu terasu. Kiemas pilnas ismatu, o jo niekas netvarko. Kaip jau minejau gyvenu miesto centre netoli fontano.
VISI KOMENTARAI 29
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių