„Iniciatyvos Kaunui“: lenktynės su laiku

Ne viskas pasisekė

"Nepilsiu labai daug pelenų sau ant galvos, nors gal ir vertėtų. Problemas matome. Nereikia manyti, kad tik sėdime ir galvojame, kaip čia viskas šauniai pasisekė. Ne, ne viskas pasisekė. Yra ką taisyti", – paprašyta įvertinti pirmąjį blyną, pripažino programos "Iniciatyvos Kaunui" iniciatorė Rasa Šnapštienė, miesto tarybos Valdymo ir bendruomenių komiteto pirmininkė.

Paraiškas šiemet Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamoms viešosioms paslaugoms buvo galima teikti šešiose srityse. Savivaldybė pripažįsta, kad kauniečių aktyvumas pranoko lūkesčius – sulaukta net 529 projektų, kurių vertė siekia 20,6 mln. eurų, o iš savivaldybės biudžeto prašoma lėšų suma viršijo 11 mln. eurų. Aktyviausiai kauniečiai norėjo plėtoti bendrosios gyventojų kultūros ugdymo sritį, kuriai pateiktos 155 paraiškos. Socialinių paslaugų sritis pasirodė mažiausiai patraukli, nes sulaukta tik 59 pasiūlymų.

Pirmiausia buvo skelbiami kvietimai organizacijoms siūlyti iniciatyvas ir teikti projektus. Vėliau ekspertai tikrino, ar paraiška teisingai užpildyta ir ar gali būti finansuojama. Lemiamą žodį tarė komisija, savivaldybės administracijos direktoriui teikusi rekomendacijas dėl lėšų skyrimo projektams, kuriuos atrinko ekspertai.

"Viena pagrindinių problemų buvo laiko trūkumas, nes kauniečiai iš tiesų parodė daug iniciatyvų – projektų gavome daug, didžiuliai krūviai kliuvo ekspertams, todėl ir to laiko trūko", – sakė R.Šnapštienė. Pasak jos, naujovė sulaukė įvairių vertinimų – vieniems tai labai patinka, kiti vertina kritiškai.

Kauniečiai labai aktyvūs

Praėjus terminams, kai jau turėjo paaiškėti projektų vertinimo rezultatai, viešojoje erdvėje, o ypač socialiniuose tinkluose, paraiškas teikę kauniečiai pagrįstai ėmė reikšti nepasitenkinimą bei nuogąstavimus, kada ir kaip bus galima padaryti tai, kas suplanuota, nes metai jau įpusėjo.

R.Šnapštienė pripažįsta, kad nebuvo įvertinta, kiek prireiks laiko viskam įgyvendinti. "Užtruko pasirengimas. Reikalingi aprašai, jie derinami su teisininkais, ir tos procedūros atima nemažai laiko. Kitas dalykas – prioritetų nustatymas. Savivaldybė turi strateginį miesto planą. Norėjome, kad jis mums taptų atspirties tašku ir realaus gyvenimo įrankiu. Vadinasi, iš strateginio plano reikėjo ištraukti labai abstrakčias kategorijas ir pasakyti, ko reikia ir kuria linkme miestas eina. Procesiniuose dalykuose pametėme laiką", – aiškino R.Šnapštienė.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas taip pat pripažino, kad tokio didžiulio projektų antplūdžio nesitikėta. "Aišku, darbą vertiname savikritiškai. Projektų buvo daug, prasidėjo vėlavimas. Kai vėluoji, pradedi skubėti, o kai skubi, pradedi klysti", – pastebėjo G.Petrauskas.

Pasak R.Šnapštienės, buvo galima nieko nekeisti, tiesiog išdalyti savivaldybės pinigus pagal anksčiau galiojusią tvarką ir į nieką nekreipti dėmesio, tačiau nuspręsta, kad pokyčiai reikalingi. "Trepsėti už durų ir sakyti, kaip viskas blogai, lengviausia, o daryti sunku. Kita vertus, neklysta tie, kurie nieko nedaro", – kritikams atkirto miesto tarybos narė.

Dairosi į viešuosius pirkimus

Anot R.Šnapštienės, projektas "Iniciatyvos Kaunui" jau parodė, ką būtina tobulinti. "Ne visas kasdienes paslaugas, kurios mums būtinos, gerai žinomos ir besikartojančios, tikslinga finansuoti per projektus. Pavyzdžiui, vaikų dienos centrai, dienos stovyklos, sporto ar laisvalaikio užsiėmimai. Juos būtų galima finansuoti per viešuosius pirkimus, kaip tai daroma visame pasaulyje", – būsimą naujovę atskleidė miesto tarybos narė.