Panemunės šilu susirūpinęs emigrantas sulaukė ne padėkos, o keiksmažodžių

Jau 14 metų JAV gyvenantis ir trumpam į gimtąjį Kauną paviešėti sugrįžęs Darius Miškinis ėmėsi savo jėgomis tvarkyti Panemunės šilą, šalia kurio jis užaugo. Jauną vyrą imtis veiksmų paragino ne tik valdžios, bet ir kaimynų neveiklumas.

Jau 14 metų JAV gyvenantis ir trumpam į gimtąjį Kauną paviešėti sugrįžęs Darius Miškinis ėmėsi savo jėgomis tvarkyti Panemunės šilą, šalia kurio jis užaugo. Vyrą imtis veiksmų paragino ne tik valdžios, bet ir kaimynų neveiklumas.

“Ten yra parko teritorija, Panemunės paplūdimys, kauniečiai atvažiuoja pasivaikščioti, pailsėti. O čia škvalo išversti kelmai jau ketvirti metai guli“, – sakė 47 metų D. Miškinis.

Jis juokėsi, kad situacija jam priminė pasaką apie viršūnėles ir šakneles. Kamienai nupjauti, mediena paimta, o nereikalingi kelmai palikti.

Buvęs kaunietis stebėjosi, kad škvalo nusiaubtoje teritorijoje įsikūrę nemažai šeimų, tačiau nė viena nepasišovė D. Miškiniui padėti. Viena kaimynė, negailėdama keiksmažodžių, netgi burnojo: "grįžo ir pradėjo tvarką daryti". Kita, anot pašnekovo, dūsavo, jog tokie darbai daug kainuoja ir darbuotis visuomenės labui gali tik tie, kurie žarsto milijonus.

„Savo pavyzdžiu parodžiau, kad tam nereikia nei daug lėšų, nei laiko. Tik noro. Kelmams išvežti užteko poros valandų. Darbui samdžiau kelis studentus. Jiems sumokėjau 140 litų. Techniką pasiskolinau iš draugo“, – pasakojo D. Miškinis.

Išvalytoje teritorije jis pasodino 10 pušaičių. Jų sodinukai kainavo 150 litų.

Valdininkai teisinasi, jog visų 2010 metų vasarą praūžusio škvalo pasekmių per trejus metus sutvarkyti nesuspėjo, nes taupomos lėšos. Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė sakė, jog visuomeninės tvarkymo iniciatyvos sveikintinos, tačiau pabrėžė, jog visus darbus viešose erdvėse reikėtų suderinti su savivaldybe ar seniūnija.

Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Beliavičius emigranto saviveiklos taip pat nepuolė sveikinti.

„Gerai, jeigu vežant kelmus nepažeisti aplinkiniai medžiai. Kas bus, jei kiekvienas sugalvojęs pradės rauti, sodinti, ką ir kaip nori? Reikia atsiklausti. Vieni želdiniai su kitais gerai auga, o su kitais – vargsta. Netgi reikia žinoti, kaip taisyklingai parišti medelį, juk vėjas medelį gali greitai nulaužti", – kalbėjo specialistas. Jis nepatikslino, ar emigranto iniciatyva pasodintos pušaitės bus paliktos augti. 


Šiame straipsnyje: Panemunės šilaskelmaiŠkvalas

NAUJAUSI KOMENTARAI

wwwww

wwwww portretas
Taigi zmogus tuoj negales negaves leidimo is storsikniu valdziazmogiu nei pirstelti savo kieme, o cia kaip galejo nedaves atkatu visokiems biurokratams kurie savo uzpakaliu nuo prilipusiu kedziu nepakelia savo iniciatyva sutvarke sabakstyna. Tie gamtosaugininkai nezinia uz ka jie gauna algas, ar kad noredamas nusipjauti savo kieme supuvusi medi dar turiu lakstyti po ju kabinetus ir rinkti parasus. Ten jie veisiasi kaip tarakonai lietuviski veltedziai, supuvusio biurokratija.

vyti lauk

vyti lauk portretas
iš savivaldybės neveiklius kauno miesto nepuoselėtojus, jie tik apsimeta tvarkdariais, o dirba atmestinai ir net ačiū nepasako miesto patriotams. kas sutikrins jų atliekamą darbą, kuris, manau, puikuojasi tik popieriuje?

Kaip

Kaip  portretas
sunys ant sieno,nei patys eda ,nei kitiems duoda.
VISI KOMENTARAI 70
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių