Gyvenimas bendrabutyje – ir su erzinančiomis taisyklėmis

Kai kurie studentai gyvenimą bendrabutyje renkasi ne tik todėl, kad siekia sutaupyti, bet ir geidžia pajusti studentiško gyvenimo dvasią. Tiesa, pagyvenę bendrabučiuose atskleidžia, kad juose tenka susitaikyti ir su nepatogumais, nemaloniomis taisyklėmis.

Šalta, bet patogu

Paklausta apie dažniausiai bendrabutyje kylančias problemas, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) studijuojanti vilnietė Uršulė teigė, kad didžiausia bėda – seni langai.

"Nors ir bandėme apšiltinti langus patys, ne kartą teko sėdėti su vilnonėmis kojinėmis, užtemptomis iki kelių, apsivilkti porą megztinių, kad nesušalčiau", – sakė Dainavos g. esančiame bendrabutyje gyvenanti studentė.

Tame pačiame universitete studijuojantis Jevgenijus savo bendrabučiui svarių priekaištų neturėjo ir pasakojo, jog gyventi jame nusprendė net dėl kelių priežasčių: patogaus susisiekimo, mažesnės kainos ir noro paragauti studentiško gyvenimo.

Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) besimokanti Samanta gyvenimo bendrabutyje taip pat neišsigando ir teigė nenusivylusi. "Mūsų universiteto bendrabučiai yra palyginti geros kokybės, tačiau keletą jų reikėtų paremontuoti", – teigė studentė.

Suviliojo avalyne

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijuojanti Ingrida kaip pagrindinę problemą nurodė netvarkingą virtuvę.

"Bendrabutyje yra taisyklė, kad pagal grafiką kiekvienas kambarys tam tikrą savaitę turi prižiūrėti virtuvę. Deja, ne visų kambarių gyventojai savo pareigos laikosi", – pasakojo Taikos pr. esančiame bendrabutyje gyvenanti mergina. Bendrabutį Ingrida pasirinko, nes jame gyventi pigiau nei nuomojamame bute. Anot jos, didžiausias pranašumas – nemokamai išduodama švari patalynė ir pastate esančios skalbyklės, drabužių džiovyklos.

Kauno kolegijoje studijuojanti Patricija skundėsi, kad tam tikromis valandomis bendrabutyje yra uždaromi dušas ir virtuvė. Bendrabučio vedėjas Valerijus Ščedrovas aiškino, kad dušai uždaromi sanitariniais sumetimais, o virtuvė – dėl triukšmaujančių studentų.

"Studentai grįžta į bendrabutį išgėrę po vakarėlio ir virtuvėje rengia pratęsimus – todėl ją ir rakiname", – sakė vedėjas. Jis ir kitų kalbintų švietimo įstaigų atstovai sakė, kad dažniausiai konfliktai bendrabučiuose kyla dėl nedrausmingo studentų elgesio.

Už tvarką atsako studentai

Kauno kolegijos bendrabučių valdytoja Albina Prišmantienė aiškino, kad patys studentai išrenka pirmininką, kuris prižiūri, kad nebūtų triukšmaujama ir rūkoma netinkamose vietose. "Administracinius reikalus tvarko pastato valdytojas, o tvarka yra studentų atsakomybė", – teigė valdytoja.

Pasak VDU Studentų reikalų tarnybos vadovo Manto Simanavičiaus, studentai atsakingi už tvarką ir kambariuose, ir bendro naudojimo patalpose.

"Gyventojai kambarius turi palikti tokios būklės, kokios rado", – elementarią gyvenimo bendrabutyje taisyklę atskleidė M.Simanavičius.

Priėmimo tvarka

Visose apklaustose Kauno aukštosiose mokyklose pirmenybė bendrabučiui gauti teikiama atsižvelgiant į sveikatos būklę, socialinę ir šeiminę padėtį. Anot M.Simanavičiaus, yra skaičiuojamos šeimos pajamos, tenkančios vienam žmogui – kuo jos mažesnės, tuo didesnė tikimybė, kad studentas gaus kambarį.

Kauno technologijos universitetas (KTU) pirmumo teisę suteikia sportininkams ir tarptautiniams studentams. "Visi kiti KTU studentai naudojasi visiems prieinama, prieš metus įdiegta, bendrabučių rezervacijos sistema, kurioje savarankiškai, pagal savo poreikius gali užsisakyti arba keisti vietą bendrabutyje", – paaiškino KTU bendrabučių grupės vadovė Viktorija Rasickaitė.

Ji teigė, kad studentams skirtų apgyvendinimo vietų KTU įrengia vis daugiau, tačiau paklausa vis tiek didesnė nei pasiūla.

Per atostogas neištuštėja

M.Simanavičius pasakojo, kad vasaromis bendrabučiuose gyventi pasilieka apie 14 proc. studentų. "Kadangi mes turime tris bendrabučius, vasarą vieno iš jų neeksploatuojame. O jame gyvenantys studentai persikrausto į kitus du", – pasakojo jis.

LSMU Apgyvendinimo paslaugų tarnybos administracijos vadovas Vytautas Kaučikas sakė, kad gyventi bendrabutyje lieka apie 10 proc. besimokančiųjų, nors už vietas moka visi – nesvarbu, ar tuo metu gyvena kambaryje, ar ne.

Kauno kolegijos bendrabučiuose gyventojų pasilieka dvigubai daugiau – net 30 proc. "Kai kurie studentai yra įsidarbinę, taigi pasilieka mieste", – teigė kolegijos bendrabučio valdytoja Albina Prišmantienė.

Kai kurie universitetai vasarą savo bendrabučiuose priglaudžia studentus iš kitų mokymo įstaigų. Kaip "Kauno dienai" sakė ASU bendrabučių administracijos atstovas Vaidas Bartuševičius, kitų universitetų studentai gali apsigyventi tuo atveju, jeigu bendrabučiuose yra laisvų vietų. Pavyzdžiui, LSMU tokios galimybės nesuteikia.