- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vis dažniau apeliuojama į piliečių sąžinę: padėkite uždaryti vaikų namus – pasirūpinkite čia gyvenančiais vaikais. Panorusieji tai padaryti, gali rinktis iš trijų variantų: tapti globėjais, steigti šeimynas arba įsivaikinti.
Tenka ilgai laukti
Įsivaikinantieji prisiima visą atsakomybę už vaiką ir negauna jokios finansinės paramos iš valstybės. Globėjams ir šeimynoms finansinė parama skiriama. Nuo šiemet ji didėja.
Kačerginėje įsikūrusi jauna šeima – Jurgita ir Kazimieras Grinkevičiai – augina devynmetę Rusnę ir penkiametį Titą. Tačiau jų namuose šiuo metu krykštauja penki vaikai. Trims iš jų – trimečiam ir septynių mėnesių berniukams bei vienų mergaitei – Grinkevičiai yra tik laikinieji globėjai. Vadinasi, šie mažyliai jų namuose bus tol, kol jų tėvai pasitaisys ir teismas nuspręs mažuosius grąžinti į šeimą, arba visam laikui apribos tėvų teises ir atsiras kiti suaugusieji, panorę juos įsivaikinti ar tapti nuolatiniais globėjais.
"Norint paskatinti įvaikinimą, reikėtų šį procesą sutrumpinti. Dabar dėl įstatymų netobulumo, ilgai trunkančių teismo procesų reikia labai ilgai laukti, kol vaikui, kuriuo tėvai nesirūpina ir net skriaudžia, gali būti nustatyta nuolatinė globa. Ji gali būti nustatoma tik tada, kai tėvystės ar motinystės teisės apribojamos neterminuotai. Iki tol gali būti skiriama tik laikinoji globa. Taigi, pas mus atvykstantiems vaikučiams mes pirmiausia tampame laikinaisiais globėjais, paskui paprastai – ir nuolatiniais. Tada jie patenka į įvaikinamų ar teikiamų nuolatinei globai vaikų sąrašus, ir po kiek laiko išvažiuoja į kitą šeimą – pas savo įtėvius ar globėjus", – pasakojo J.Grinkevičienė. Šis procesas paprastai užtrunka nuo pusės metų iki metų. Moteris prisimena keletą atvejų, kai vaikai iš jų sugrįžo pas savo tikruosius tėvus. Vienas jų – šiuo metu jų šeimoje gyvenantis trimetis. Tačiau iš tiesų berniuko tėvai nepasikeitė: metus pabuvęs savo tikrojoje šeimoje berniukas vėl grįžo pas Grinkevičius. "Berniukas sugrįžo apgailėtinos būklės: dantys – išgedę, jis nieko nevalgė, išskyrus bulvių traškučius ir panašų nesveiką maistą. Nepripažino šakutės – valgė rankomis, teko ilgai kovoti dėl higienos įgūdžių: iš naujo turėjome mokyti praustis, valytis dantis", – pasakojo globėja.
"Mes dar nebuvome susituokę, kai pasikalbėdavome: galėtume globoti vaikus. Pagalvojome, kad padarysime gerą darbą ir tiems vaikams, ir visuomenei, kurioje patys gyvename", – sakė K.Grinkevičius.
Vaikams ir visuomenei
Ji pastebi, kad daugelis mažylių pas juos atkeliauja pradėjusiais gesti arba jau sugedusiais dantukais, sumažėjusiu hemoglobinu. Mažiausias pas juos patekęs kūdikis – dešimties dienų mažylė. "Stengiamės greitai susiimti: medikai, higienos įgūdžiai, mityba. Po truputį atsigauna tie vaikai. O prisiriša jie labai greitai. Pasijunta saugūs, mylimi. Mūsų Rusnė su Titu daug naudos duoda adaptuojantis: įtraukia tuos vaikučius į vaikiškus žaidimus, pasidalija savo šiluma. Taigi, globotiniai atsigauna ne tik mūsų, suaugusiųjų, bet ir mūsų vaikų pastangomis", – sako J.Grinkevičienė. Ji prisipažįsta: skirtis su pas juos kurį laiką gyvenusiais mažyliais skaudu, bet šeima tiki: vaikai patenka į geras rankas. "Juo labiau kad po kelių dienų paprastai būna naujas skambutis su prašymu priimti kitą vaiką, ir prasideda rūpestis kitu mažu žmogumi. Antras dalykas, kad praktiškai su visais pas mus gyvenusių vaikų įtėviais ar nuolatiniais globėjais mes palaikome ryšius", – sakė pašnekovė.
Tėvų meilės nepatiriančius mažylius Grinkevičiai pradėjo globoti prieš septynerius metus. Per tą laiką jie globojo šešiolika vaikų, daugiausia – ikimokyklinio amžiaus mažylių. "Mes dar nebuvome susituokę, kai pasikalbėdavome: galėtume globoti vaikus. Pagalvojome, kad padarysime gerą darbą ir tiems vaikams, ir visuomenei, kurioje patys gyvename", – sakė K.Grinkevičius.
Pradėję globoti panašaus amžiaus kaip jų biologinės atžalos vaikus, kačerginiečiai ir liko, kaip patys sako, mažų vaikų globėjais. Jei tektų priimti paauglį, pasak J.Grinkevičienės, ji pirmiausia pasidomėtų, ar jis – ne probleminis. "Nenorėtume, kad globotiniai darytų neigiamą įtaką mūsų pačių vaikams. Priimdami naują vaiką į šeimą mes visuomet atsiklausiame savo vaikų. Dar nebuvo, kad jie prieštarautų. Matau, kad mūsų Rusnė yra linkusi globoti. Rūpindamasi kitais mūsų šeimoje augančiais mažyliais, ji ugdosi socialinę atsakomybę. Jai vis dažniau kyla klausimų, kodėl tuos vaikus palieka jų tėčiai ir mamos, kas su jais bus toliau", – pasak J.Grinkevičienės, dukra norėtų, kad jų šeimoje atsirastų ir vyresnė, jos amžiaus, mergaitė.
Grinkevičiai žino, kad, įsteigę šeimyną, gautų didesnę valstybės finansinę paramą. Tačiau tuomet šeimynos steigėja negalėtų dirbti kito darbo, ne šeimynoje. O J.Grinkevičienei atrodo svarbu kelias valandas per savaitę išeiti į kitokį, ne globėjos, darbą. "Esu neformaliojo vaikų švietimo pedagogė – vedu kūrybines dirbtuves", – savo veiklą trumpai pristatė J.Grinkevičienė.
Darbas kiaurą parą
Šeima įsitikinusi, kad valstybė turėtų teikti daugiau paslaugų globėjams, pavyzdžiui, trumpalaikės vaiko priežiūros dieną. "Aš dabar prižiūriu tris mažus vaikus. Ir jei su vienu man reikia pas gydytoją, kur dėti kitus? Yra moteris, kuri gali ateiti mums pagelbėti po pietų, tačiau būna situacijų, kai reikia pas gydytoją nuvažiuoti iš ryto", – užsiminė jauna moteris. Reikalui esant, į pagalbą šeimai ateina ir artimieji.
Iki šiol Grinkevičiams, kaip ir kitiems globėjams, būdavo skiriamos 152 eurų išmokos už globojamą vaiką per mėnesį. Nuo sausio ši išmoka išauga dvigubai – bus mokama po 304 eurus. Valstybės sprendimą padidinti išmokas pašnekovai vadina teisingu, nes iki šiol mokėtų lėšų visoms mažųjų reikmėms neužtekdavo.
Paklausta, kas globojant vaikus sunkiausia, J.Grinkevičienė purto galvą – to ji neprisimenanti: "Globėjų darbas tęsiasi kiaurą parą – čia poilsio valandų tu neturi. Turėjome ir sunkaus charakterio vaikų, su kuriais buvo sudėtingiau rasti bendrą kalbą. Būna sunkių dienų: vaikai būna neramūs, ir pats fiziškai pavargsti. Tačiau mes turime patirties – žinome, kad po blogos dienos ateina gera. Negalėčiau pasakyti, kad kažkas buvo labai blogai. Jei esi pozityvus, mėgaujiesi tuo, ką darai, – nėra labai sunku."
Moteris mieliau vardija tai, kas jai teikia džiaugsmą. "Vien tai, kad mūsų šeima dabar yra didelė, man teikia didžiulį malonumą. Nepaisant to, kad kai kurie vaikučiai mūsų šeimoje yra pakeleiviai. Džiaugiuosi, kad globodami vaikus mes turime galimybę būti didele šeima. Aš labai pozityviai į viską žiūriu: tiesiog mėgaujuosi paprasta buitimi, vaikų auginimu. Gera, kai matai, kad vaikai į šeimas, kur jie gyvens nuolatos, išvažiuoja atsigavę", – pasak jaunos moters, tuomet ji matanti ir savo darbo prasmę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?3
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai atvažiavę ryklių pasižiūr...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė4
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug3
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos96
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...