- Tadas Širvinskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies valdžia niekaip negali pasispręsti, ką daryti su dešimtmetį skolos kuprą velkančia Giraitės ginkluotės gamykla (GGG): parduoti ar pasilikti?
Slegia skolos našta
Pakaunėje veikianti vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse praėjusiais metais pagaliau valstybei uždirbo maždaug 2 mln. litų dydžio pelną. Pelningi metai gali turėti įtakos gamyklos likimui, tačiau įmonės ateitį buriantys specialistai sutaria, kad pokyčiai būtini.
"Pernykštis pelnas rodo, kad gamykla gali veikti pelningai, tačiau ir toliau svarstytini visi galimi gamyklos ateities variantai", – dienraščiui sakė GGG valdybos pirmininkas Marius Busilas.
Pats gamyklos vadovas Raimondas Monkevičius yra pripažinęs, kad pernai buvo išsemti visi šiandien prieinami resursai. Net ir tuo atveju, jei gamykla toliau veiks maksimaliu pajėgumu, jai neužteks kelių dešimtmečių, kad atiduotų maždaug 47 mln. litų dydžio skolą Finansų ministerijai.
Būtinos investicijos
R.Monkevičiaus teigimu, gamyklai reikalingos investicijos nuo 15 iki 60 mln. litų. Neva tai metinę GGG apyvartą galėtų išauginti mažiausiai keletą kartų.
Potencialios pajamos vilioja, tačiau sprendimą turinčius priimti žmones spaudžia nepasiteisinusių vilčių šleifas. Gamyklos statyba kainavo 70 mln. litų, dar apie 150 mln. litų suplota prancūzams už šaudmenų gamybos įrangą. Tokių investicijų nepakako. Kalbėta, kad gamyklą už ausų tempia Lietuvos kariuomenė. Kiek gelbėjimo ratų jai dar teks mesti?
Praplėtė eksporto geografiją
Teigiama, kad besidominčių potencialių investuotojų užsieniečių nestinga. Tereikia uždegti žalią šviesą privatizavimui ir pradėti derybas. Tiesa, prieš tai dar reikėtų apsispręsti, ar Lietuva pasiliktų bent dalį gamyklos akcijų.
Privatizacijos šalininkai aiškina, kad užsieniečiai investuotojai būtų parankūs ne tik dėl investuojamų milijonų, bet ir produkciją galinčių padėti platinti pažinčių. Specialistai teigia, kad pažintys ir povandeninių srovių išmanymas specifinėje šaudmenų prekybos rinkoje turi labai daug įtakos.
Beje, teigiama, kad GGG pernai rekordinę 20,5 mln. litų dydžio apyvartą pasiekė, nes atrado naujas rinkas Artimuosiuose Rytuose. Kam ir kiek šaudmenų parduota, neatskleidžiama. Neva šaudmenų gamyba ir prekyba reikalauja neeilinio slaptumo.
Beveik visa GGG produkcija yra eksportuojama. Lietuviškiems šoviniams sunku konkuruoti kaina, tačiau teigiama, kad Giraitėje gaminami šaudmenys yra vieni kokybiškiausių pasaulyje. Iki praėjusių metų tik dviejų kalibrų šovinius gaminusi gamykla pernai pristatė šovinius medžiotojams ir sportinio šaudymo entuziastams.
M.Busilas pasakojo, kad pirmasis šių metų pusmetis gamyklai buvo ne ką prastesnis nei pernykštis, tačiau antroji metų pusė prognozuojama ne tokia sėkminga.
Valdybos pirmininkas mano, kad dėl GGG likimo bus apsispręsta rudenį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?6
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms4
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų29
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose23
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa27
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...