Gimtadienį švenčianti „Žalgirio“ arena dar plačiau atvėrė duris

Papildyta: Kauno „Žalgirio“ arena su kauniečiais ir miesto svečiais šeštadienį atšventė vienerių metų gimtadienį. Atvirų durų dieną areną aplankė tūkstančiai žmonių.

Pristatyta ženklo vizija

Vidurdienį iškilmingame šventės atidaryme dalyvavo Kauno valdžios, verslo, meno atstovai, kurie pasveikino arenos valdytojus. Svečiams buvo pristatyta vaizdo medžiaga apie arenos statybą, įdomiausius pirmųjų veiklos metų faktus.

Arenos direktorė Angelė Dementavičiūtė padėkojo areną valdančiam kolektyvui už kūrybingumą ir entuziazmą, taip pat visiems prisidėjusiems prie arenos iškilimo. „Norėčiau, kad šios dienos šventė, kai skamba dainos, daugybė žmonių gražiai leidžia laiką, pramogauja, būtų arenos kasdienybė“, – linkėjo A.Dementavičiūtė.

Arenos projekto autoriaus Eugenijaus Miliūno, kuris negalėjo dalyvauti renginyje dėl sveikatos bėdų, architektų studijos atstovas Aurimas Ramanauskas pranešė, kad jau sukurta arenos užrašo vizija. „Bandėme sujungti dvi priešybes: ieškoti santykio su statinio architektūra ir nauja energija, kurios miestiečiai labai laukia“, – sakė A.Ramanauskas.

Užrašo viziją buvo galima pamatyti E.Miliūno studijos parengtoje ekspozicijoje, kuri atspindėjo arenos projekto eigą nuo konkursinio varianto Kalniečių parke iki realizacijos Nemuno saloje. Iškilmingas arenos atidarymas įvyko 2011 m. rugpjūčio 18 d.

Geriausia Eurolygoje

Krepšinio klubo „Žalgiris“ savininkas Vladimiras Romanovas akcentavo krepšinio komandos svarbą miestui. „Žalgiris“ yra mūsų protėvių palikimas ir nuo mūsų priklauso, ar mes išsaugosime šį simbolį. Tai – vienintelis simbolis, kuris gyvuoja nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. „Žalgirio“ arena pripažinta geriausia Eurolygoje pagal žiūrovų lankomumą praėjusį sezoną. Tos dvasios, kuri gyvena šioje arenoje, negalime prarasti. Tikimės, kad ir ateinantį sezoną čia „Žalgiris“ jausis kaip nepalaužiamoje tvirtovėje", – kalbėjo V.Romanovas.

Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė, kad miestas gali didžiuotis turėdamas tokią modernią areną. „Dešimt metų vyko diskusijos, ar didelė salė bus užpildyta žiūrovų, ar tikslinga ją statyti. Kai yra pasiūla, atsiranda ir paklausa – per metus arenoje jau surengta daug renginių ir ne bet kokių, o anšlaginių“, – sakė A.Kupčinskas.

Kad arena pakeitė įprastą miesto ritmą, patvirtina ir šeštadienį čia užsukusi jaunavedžių pora, kuri nusprendė fotosesiją surengti „Žalgirio“ arenos balkone: galbūt gimsta nauja tradicija? Jaunuosius pasveikino ir „Žalgirio“ arenos komanda, padovanojusi jiems butelį prancūziško šampano „Champagne Meunier & Cie“, kuriuo buvo vaišinami ir arenos gimtadienio svečiai.

Šventė kauniečiams

Kauniečiai turėjo gerą progą susipažinti su arenos užkulisiais, istorija, papramogauti. „Atėjau su 11 metų sūnumi Mindaugu, drauge. Apžiūrėjome areną, dabar plaukiosime baidarėmis po Nemuną. Organizatoriai sukūrė puikią šventę kauniečiams“, – šypsojosi Virginija Padegimaitė.

Vyresnės kartos kauniečiai dalijosi prisiminimais, kaip atrodė Nemuno sala prieš kelis dešimtmečius. Vieni pasakojo, esą Centro gyventojai čia augino daržoves, kiti prisiminė buvusi paplūdimį, laivų remonto dirbtuves. „Salos kampas, kur dabar stovi arena, visada buvo labiausiai apleista vieta. O kai veikė laivų remonto dirbtuvės, salos pakrantės buvo labai užterštos, dumblu dvokė kanalas, kuris tik neseniai išvalytas“, – kalbėjo pensininkė Regina Klišaitienė. Gražiai sutvarkyta sala džiaugės pensininkai Julius ir Angelė Šniokai. „Čia ateiname pasivaikščioti, o atvirų durų dieną nepraleidome puikios progos pamatyti dar ir arenos vidų, nes iki šiol joje dar nesame apsilankę“, – džiaugėsi sutuoktiniai.

Daug renginių

Vykstant renginiui didžiojoje salėje buvo rodomas filmas apie „Žalgirio“ areną, vyko oficialaus sirgalių klubo „Žalioji mirtis“ krepšinio pramogos. Žaidimuose dalyvavo ir žalgiriečiai.

Daug žmonių registravosi į ekskursiją po areną su Kauno regiono turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro gidėmis. Labiausiai lankytojai domėjosi krepšininkų treniruočių sale, užkulisiais, kurie nematomi žiūrovams per renginius. „Pasakojome ir apie architektūrinius arenos elementus, spalvas, jų reikšmę“, – sakė gidė Dalia Leonavičienė.

Irenos Mikuličiūtės dailės studija surengė piešinių konkursą „Mano svajonių arena“. Vaikai ir suaugusieji piešė ant popieriaus, ištempto ant sienos.

Netrūko ir norinčiųjų paplaukioti aplink „Žalgirio“ areną baidarėmis. Kiti mokėsi šiaurietiško ėjimo paslapčių.

Arenos amfiteatre visą šeštadienį koncertavo jaunieji atlikėjai: Andrius ir grupė „Pėdsakai“, „Movo“, „Second Riot“, „Stiffer“, Gabrielė Goštautaitė, Renata Novogreckaitė, Aistė Tomkevičiūtė, Kęstutis Bobinas, Austėja Lašinskaitė.

Vakare lotyniškais ritmais linksmino dainininkas Federico Manzanaresas iš Argentinos, pianinu grojo Motiejus Bazaras, fleita, saksofonas, perkusija – Liutauras Janušaitis.