Geriausius abiturientus suviliojo užsienio universitetai

Šiemet Kauno rajone abiturientams iš valstybinių brandos egzaminų pavyko surinkti 50 šimtukų – beveik dvigubai daugiau nei pernai. Net dvylika jų priklauso keturiems jaunuoliams.

Per plauką nuo ketvirtojo

Po tris šimtukus gavo Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos auklėtiniai Lukas Karpavičius ir Edvinas Kriščiūnas, Garliavos Jonučių gimnazijos abiturientas Darius Nikiperavičius ir Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos auklėtinis Simonas Čeponis.

L.Karpavičius vos nesukūrė mažo stebuklo. Išlaikęs istoriją, anglų kalbą ir matematiką maksimaliais balais, jis turėjo šiek tiek nusivilti, kai pamatė lietuvių kalbos egzamino rezultatą – iki šimtuko pritrūko vos trijų balų. Tiesa, paties Luko gyvenime šie skaičiai taip ir būtų likę tik gražia detale, nes stojant į pasirinktą universitetą užsienyje pakako iš trijų egzaminų surinkti bent po 90 balų.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos auklėtinis studijoms nusprendė keltis į Angliją, Varviko universitetą. Čia jis studijuos bendrus filosofijos, politikos ir ekonomikos mokslus. Lukas jau po 10 klasės žinojo, kad nori mokytis būtent šių dalykų, todėl pamažu to ir siekė. "11 klasėje pradėjau intensyviai mokytis, todėl, likus mėnesiui iki egzaminų, nereikėjo pulti paniškai mokytis, kaip kad daugeliui. Po 10 klasės jau žinojau, ką norėsiu studijuoti, tad mokykloje ir pasirinkau maždaug tuos dalykus, kurie atitiko studijų programą", – pasakojo Lukas.

Mokėsi ir šeštadieniais

Kitas Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos auklėtinis Edvinas Kriščiūnas taip pat padovanojo tris šimtukus – iš anglų, lietuvių kalbos ir matematikos. Tiesa, kitaip nei Lukas, apie egzaminus jis pradėjo galvoti šiek tiek vėliau.

"Egzaminams pradėjau rimtai ruoštis 12 klasėje. Likus keliems mėnesiams iki jų, beveik pamiršau savo pomėgius – visą laiką praleidau mokydamasis. Daugiausia laiko skyriau matematikai. Užduotis galėdavau spręsti ilgą laiką ir per daug nenuvargti.

Tam, kad pasiruoščiau lietuvių kalbos egzaminui, dvyliktoje klasėje kiekvieną savaitę parašydavau po rašinį. Anglų kalbą visada mėgau ir turėjau mokytoją, kuris skyrė mums daug laiko. Džiaugiuosi, kad galėjome eiti į konsultacijas beveik kiekvieną rytą ir net šeštadieniais", – apie pasiruošimą egzaminams pasakojo Edvinas.

Jis taip pat pasirinko universitetą Anglijoje. Lidso universitete studijuos ekonomiką ir politiką. Šį sprendimą priėmė tik tuomet, kai jau reikėjo siųsti dokumentus į universitetą – dvyliktos klasės pradžioje.

Pasirinkimą lėmė pomėgis

Dar vienas Garliavos šimtukininkas – Darius Nikiperavičius iš Jonučių gimnazijos. Maksimalius balus jis susižėrė iš matematikos, informatikos ir anglų kalbos. Per lietuvių kalbos egzaminą surinkęs 50 balų, Darius per daug neliūdėjo, nes iš fizikos pavyko gauti 98 balus. Pastarasis egzaminas jam buvo svarbesnis vien dėl jo pomėgio ir ateities apsirinkimo. Glazgo universitete Škotijoje jis studijuos elektroninę inžineriją.

Į egzaminus gimnazistas ėjo ramiai ir savimi pasitikintis. "Matematikos daugmaž užtekdavo tiek, kiek per pamokas užduodavo, anglų kalbą mokėjau, todėl jos egzaminui per daug nesiruošiau, informacinėmis technologijomis taip pat domėjausi, todėl buvau su viskuo gana gerai susipažinęs. Gal tik fizikai skyriau šiek tiek daugiau laiko paskutinėmis savaitėmis", – pripažino Darius.

Juokai tapo realybė

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos auklėtinis Simonas Čeponis net nenutuokė, kad jo juokai apie tris šimtukus virs tikrove: "Prieš eidamas į egzaminus tik juokavau, kad bus trys šimtukai. Po egzaminų supratau, kad tai gali tapti realybe."

Pasak Simono, egzaminams ruošėsi mažiau nei kiti abiturientai, tačiau nuolatinis mokymasis visus dvylika metų davė savo vaisių. Gavęs maksimalius balus iš anglų kalbos, informatikos ir matematikos egzaminų, būsimasis studentas nusprendė save išbandyti programavimo srityje, apie šią specialybę jis svarstė ketverius metus.

Aš supratau, kad reikia ieškoti aukštesnės studijų kokybės, o Lietuvoje jos paprasčiausiai nėra, bent jau programavimo srityje.

"Studijuoti stosiu į Alborgo universitetą Danijoje. Pasirinkau kompiuterinių žaidimų ir multimedijų programos sritis. Tačiau Lietuvoje brandos atestatai įteikiami tik liepos viduryje, o Alborgo universitetas reikalauja jo iki liepos 5 d., todėl man teks stoti per pakartotinę sesiją. Taigi, dar gali būti, kad teks bent metus pastudijuoti ir Lietuvoje", – apie savo ateities planus pasakojo Simonas.

Kuo vilioja užsienis?

Nė vienas geriausių Kauno rajono abiturientų nepasirinko studijų Lietuvoje. Būsimieji studentai pateikė savus argumentus, kodėl aukštąjį išsilavinimą ketina įgyti svetur.

"Sprendimą studijuoti užsienyje labiausiai lėmė geresnė studijų kokybė, trumpesnės bakalauro studijos ir tikslas išsiskirti iš kitų Lietuvos studentų, pasirinkusių studijuoti ekonomiką", – paklaustas apie pasirinkimo studijuoti užsienyje priežastis, dėstė Edvinas.

Lukas teigė, kad jo norimos bendros politikos, filosofijos ir ekonomikos studijų programos Lietuvoje tiesiog nėra: "Patinka, kad mokaisi tris dalykus, o jie yra susiję. Ir reitingai Varviko universiteto geresni nei Lietuvos universitetų, norėjosi išvažiuoti, pamatyti kažką naujo. Tėvai neprieštaravo."

Darius ir Simonas kaip pagrindines Lietuvos universitetų problemas išskyrė pasenusius mokymo metodus ir nekonkurencingą studijų lygį su užsienio universitetais. "Lietuvoje buvau aplankęs universitetų laboratorijas, daug pasenusios įrangos, užsienio universitetuose galima pamatyti daug naujesnę", – neslėpė būsimas elektroninės inžinerijos studentas Darius.

Jam antrino ir Simonas, kuriam didžiausią įtaką padarė draugų pasakojimai: "Anksčiau galvojau, kad studijuosiu Lietuvoje. Persigalvojau tada, kai mano draugai pasidalijo savo studijų patirtimi. Aš supratau, kad reikia ieškoti aukštesnės studijų kokybės, o Lietuvoje jos paprasčiausiai nėra, bent jau programavimo srityje."



NAUJAUSI KOMENTARAI

vdu informatika?

vdu informatika? portretas
Vdu informatika-nejuokinki...

to L

to L portretas
Tai aišku, kad kiekvienas gali pasiekti, ko tik užsibrėžia, ir universitetas nėra tai, kas nulemia tavo visą likusį gyvenimą, tačiau naivu teigti, kad nėra skirtumo tarp, pavyzdžiui, KTU ir Glazgo universiteto, kuris yra gerbiamas visur pasaulyje, karjeros galimybių, studijavimo su motyvuotais žmonėmis ir visomis kitomis prasmėmis

L

L portretas
Prieš 4 metus VDU informatikos fakultete taip pat atsirado nauja multimedijų specialybė. Šiemet baigė jų bakalauro laida. Viskas ten tvarkoje, kas mokosi ir semiasi žinių. Dėsto reikli profesūra ir šio universiteto principai tikrai nenusileidžia užsienio universitetams. Dar nebaigus, jau turėjo darbą užsienio kompanijoje, dirbančioje Lietuvoje. Visais laikais buvo besimokantys ir studentaujantys- tai jau priklauso nuo konkretaus žmogaus ir jo keliamų tikslų.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių