Garsūs mokslininkai – visai greta mūsų

Pasaulio pilietis

Vadinasi, mokslo atradimai galimi ir neturtingose šalyse, ir mažose jų laboratorijose? L.Kupčinskas tvirtina, kad norint ligoniams taikyti pažangiausius gydymo metodus, reikia ir patiems prisidėti prie jų atradimo.

Ar profesoriui, dirbusiam Lojolos, Bristolio, Magdeburgo, Vienos universitetinėse klinikose, kur buvo aukštai vertinamas, nekilo noras likti ten?

„Pas mus dirbti įdomiau. Lengviau svetur, bet man įdomiau kurti", – prisipažįsta L.Kupčinskas, sukūręs labai daug ir pelnęs pripažinimą pasaulio mastu.

Pavyzdžiui, Kylio universiteto Klinikinės molekulinės biologijos institutas ir Gastroenterologijos klinika – lyderiai Vokietijoje virškinimo sistemos mokslų srityje, yra kauniečių partneriai. Ir net vokiečiai mums pavydi, nes šie mokslininkai su bet kuo bendradarbiavimo sutarčių nesudaro.

O kiek mokinių išugdyta! Štai jaunos doktorantės Irenos Valantienės kartu su kolegomis parašytas darbas Europos gastroenterologų kongrese šiemet pripažintas vienu geriausių ir apdovanotas premija, o visai neseniai Berlyne, Europos jaunųjų gastroenterologų konferencijoje gydytojo rezidento Rolando Gedgaudo žodinis pranešimas apie kasos ligas taip pat buvo pripažintas geriausiu konferencijoje.

Profesorius L.Kupčinskas įsitikinęs, kad laimėjimų pasiekiama ne ypatingu talentu, o paprastais gabumais ir darbu.

"Skeptiškai vertinu nuomonę, kad reikia atrasti savo „išskirtinę“ sritį. Žmogus gali daug kur savo gabumus realizuoti", – sako ir vidaus ligų, ir kardiologijos srityse dirbęs gydytojas J.Kupčinskas.

Nuo vaikystės buvęs labai gabus matematikai, pasirinko mediciną, kad galėtų daugiau bendrauti su žmonėmis, nei su skaičiais. Profesoriaus nuomone, medikui būtini bendravimo įgūdžiai, tam tikros psichologinės nuotatos, bet tai susiformuoja. Nekritikuodamas konkurencijos kaip teigiamo variklio, Gastroenterologijos klinikos vadovas yra šalininkas modelio, kai kolektyvo nariai padeda vienas kitam.

"Tada galima išryškinti visų sugebėjimus ir kažkiek neutralizuoti trūkumus. Konkurencijos skatinimas – efektyvus metodus, bet pagal tarptautinius tyrimus tuomet, kai dalijamasi informacija, rezultatai būna geresni. Aš tokį modelį skatinu, ir tai pasiteisina", – patyrė klinikos vadovas J.Kupčinskas.

Mokslas, klinikinė praktika, pedagogika, vadyba – ir visur lydi sėkmė. Iš kur visa tai?

„Atvirai kalbant, niekada didelių planų neturėjau. Tiesiog sprendi susidariusias problemas, seki Vakarų šalių medicinos pavyzdžiu, o rezultatai lyg ir patys ateina“, – vėlgi kukliai kalba pasaulyje žinomas lietuvis L.Kupčinskas, kuris vis dėlto į darbą Kauno klinikose ateina ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis, neužmiega dėl sunkių ligonių, ieškodamas atsakymų į medicinos mokslo dar neatsakytus klausimus.

Neramina ir džiugina

Pateikiame profesoriui dar vieną labai prozišką klausimą. Ar teisinga, kad Lietuvos sveikatos sistemai, kurioje dirba kolegoms iš turtingų užsienio šalių nenusileidžiantys medikai, skiriama nacionalinio produkto dalis procentais dvigubai mažesnė nei išsivysčiusiose Vakarų šalyse?

"Mūsų nacionalinis produktas irgi mažesnis, nei Europos vidurkis, bet norisi, kad sveikatos sistemos finansavimas artėtų prie Vakarų vidurkio. Stengiamės teikti pagalbą pagal esamas galimybes, bet sąlygos – daug sunkesnės, todėl reikia daugiau pastangų, kad naujausios gydymo technologijos būtų prieinamos ir visiems mūsų pacientams", – pasiguodžia profesorius L.Kupčinskas, bet pesimizmas – ne jo bruožas.

Todėl iškart keičia temą ir sako, kad štai neseniai Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), įkurtas prie šalies Vyriausybės, LSMU skyrė daugiausia balų iš visų Lietuvos universitetų, vertinant jų mokslo veiklą, administravimo išlaidas, sričių, kurių vykdomos visų pakopų studijos, skaičių ir panašiai. Aukščiausiai įvertinta ir biomedicinos kryptis.

„Džiaugiuosi, kad mūsų padalinys prie to prisidėjo, ir man didelė garbė, kad esu tokio universiteto atstovas“, – profesoriaus L.Kupčinsko balse ryškus patriotizmas.

Jis – ir Kauno patriotas, todėl apgailestauja, kad mieste dar trūksta didesnio konferencijų centro, kuriuose būtų galima rengti tarptautines konferencijas. Viena tokių – metinis Europos gastroenterologų kongresas, Kaune įvyks 2018 metais, ir jau dabar profesorius L.Kupčinskas galvoja, kur reikės sutalpinti pusę tūkstančio dalyvių, tarp kurių bus ir Nobelio premijos lauratas.

"Skandinavijos šalyse kiekviename universitetiniame mieste yra Kongresų centras. Tai skatina regiono ekonomiką, nes vystomas mokslinis ir profesinis turizmas. Mums patikima rengti tokius kongresus, o kur – tenka laužyti galvą“, – apgailestauja profesorius ir jau dabar svarsto įvairius galimus variantus.

Sako, labai džiaugtųsi, jei Kauno regione verslo, universitetų, miesto ir rajono administracijų bendromis pastangomis būtų įkurta moderni biotechnologijos įmonė, kurioje galėtų dirbti Kauno universitetų absolventai, o į praktiką būtų diegiamos biomedicinos mokslininkų sukurtos naujovės.