Garsūs mokslininkai – visai greta mūsų

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

„Atvirai kalbant, niekada didelių planų neturėjau. Tiesiog sprendžiu susidariusias problemas, o rezultatai lyg ir patys ateina“, – įvertintas Kauno miesto mokslo premija už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityje pasaulyje žinomas profesorius Limas Kupčinskas nustebina kuklumu.

Nuo ankstaus ryto

Profesorių L.Kupčinską centrinio Kauno klinikų pastato ketvirtajame aukšte, kur įsikūrusi jo vadovaujama Gastroenterologijos klinika, galima sutikti labai ankstų rytą, dar gerokai prieš aštuonias.

Klinikos vadovą galima rasti, vizituojantį ligonius, diskutuojantį su kolegomis, įnikusį į kokį nors leidinį, kuriais nukrautas darbo stalas, ar internetinį tinklapį. Žinoma, jei profesorius L.Kupčinskas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, neišvykęs į Vilnių ar kokią nors tarptautinę konferenciją, nes priklauso ir Europos gastroeneterologų Generalinei asamblėjai.

Nepaisant aukštų pareigų ir didelio užimtumo, L.Kupčinskas visuomet, kai tik gali, atsiliepia telefonu, pasveikina kiekvieną sutiktą pažįstamą ir randa laiko kiekvienam pacientui, kuris į jį kreipiasi.

"Mums, dabartiniams vadovams, belieka tęsti garbingas Kauno klinikų tradicijas ir palaikyti tą aukštą lygį, kuriam labai stiprus fundamentas padėtas dar prieškariu. Juk jau tada tai buvo universitetinė medicina ir visos naujovės, kurios atsirasdavo Europoje, iškart pritaikytos ir pas mus. Pavyzdžiui, skrandžio gastroskopijos Vokietijoje pradėtos taikyti 1937–aisiais, o po nepilnų metų tokia aparatūra jau buvo ir Kauno klinikose", – didžiuojasi profesorius L.Kupčinskas ir reiškia pagarbą Kauno klinikų įkūrėjui Vladui Lašui.

Beje, prieškariu ir vėliau Kauno klinikose ir tuometiniame Kauno medicinos institute dirbo ir netgi jam vadovavo L.Kupčinsko tėvas profesorius Juozas Kupčinskas.

Pareiga tęsti tradicijas

"Iki šiol Kauno klinikos – didžiausia ligoninė Baltijos šalyse. Daugiau kaip prieš 75 metus paklotas tvirtas pagrindas padėjo atlaikyti visokius vėjus: sostinės perkėlimą, Maskvos biurokratų norus uždaryti Medicinos fakultetą ir visa kita", – į istoriją grįžta 63–ejų profesorius L.Kupčinskas.

Sako, kad gruodį bus jau 24 metai, kai jis vadovauja Gastroenterologijos klinikai. Apie ją vadovas gali kalbėti valandų valandas. Apie tai, kad tai didžiausia tokios srities klinika Baltijos šalyse, nes čia yra net 60 lovų, o Rygoje, Taline, net ir Santariškėse – mažiau, kad Klinikoje veikia didžiausias Endoskopijų skyrius. Ir apie tai, kad čia labai gera dirbti, nes Klinika yra universitetinė, kur pagrindinis principas – gydymo meno, studijų ir mokslo vienovė. Prieš penkerius metus įkurtas Virškinimo sistemos institutas – bazė mokslo darbams.

Pastebėjus, kad neturtingoje Lietuvoje mokslininkai retokai pateikia innovacijas ir kartais kartoja užsienio kolegų atradimus, profesorius L.Kupčinkas neįsižeidžia. Anaiptol, nuoširdžiai aiškina, kad didieji mokslo atradimai gyvybės moksluose ir medicinoje pasiekiami nedažnai, bei pateikia įtikinantį pavyzdį iš Lietuvos.

"Tam, kad biochemijos profesorius Virginijus Šikšnys būtų minimas tarp kandidatų Nobelio premijai gauti, prireikė didžiulių valstybės investicijų: sukurti biotechnologinių tyrimų mokslo bazę, parengti tarptautinio lygio mokslininkų mokyklą. Rezultatais galima džiaugtis dabar, praėjus 30 metų", – vertina profesorius L.Kupčinskas.

Anot jo, galima laukti, kol kas nors bus padaryta kitose šalyse, bet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinika Europoje žinoma ne tik dėl gerų klinikinio darbo rezultatų, bendradarbiavimo su pagrindiniais Europos gastroenterologijos centrais, bet ir mokslo vystymo.

"Jei to nedarytume, su mumis niekas nesiskaitytų. Mes matomi iš mokslinių straipsnių pasaulinio lygio žurnaluose, esame patikimi užsienio klinikų bendradarbiavimo partneriai. Tik taip iš pirmų lūpų galime sužinoti visas naujienas, mūsų mokslininkus ir gydytojus priima stažuotis bei dirbti garsios užsienio klinikos", – privalumus, kurie tiesiogiai paliečia ligonius, aiškina  profesorius L.Kupčinskas ir pabrėžia, kad medicinos mokslas bene labiausiai siejasi su praktika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Profesorius tai puikus. Bet straipsnio pradžia pralinksmino. Profesorius paprastai ateina į darbą 8:30

Pagarbiai

Pagarbiai portretas
atsiliepiu apie šį Žmogų. Tai didis ŽMOGUS, kuriam dėkinga esu už nuoširdumą, paprastumą ir atsidavimą darbui. Šiandien po dvidešimties metų sunkios ligos gyvenu ir džiaugiuosi pilnaverčiu gyvenimu tik šio Žmogaus dėka. Tai LIETUVOS ŽMOGUS.

MOBILUS

MOBILUS portretas
Jis dar turi laidinį telefoną, turbūt su suktuku ?
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių