Garliava – didžiausia 1918–1920 m. patriotizmo sala

Pakaunės žemė gali didžiuotis užauginusi ne vieną šimtą savanorių. Šiomis dienomis pasirodžiusioje Viliaus Kavaliausko knygoje aprašyti 96 Vyčio Kryžiaus kavalieriai, dalyvavę nepriklausomybės kovose.

Gausi medžiaga nustebino

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, paprašęs žinomo žurnalisto, ordinų, medalių, garbės ženklų istorijos tyrinėtojo ir gausybės enciklopedinio pobūdžio istorinių knygų autoriaus Viliaus Kavaliausko įprasminti rajono 60-metį knyga apie garbius pakaunės žmones, nustebo pamatęs rezultatą – leidinyje pateiktą gausią istorinę medžiagą.

"Niekada negalvojau, kad mūsų krašte buvo tiek didvyrių. Žurnalistas šioje knygoje suskaičiavo net 96 vyrus ir moteris, dalyvavusius nepriklausomybės kovose ir pelniusius Vyčio Kryžiaus ordinus. Dar gausesnė yra mūsų krašto savanorių armija – knygoje minimos net 645 pavardės. Knygoje aprašyti savanoriai – tai šviesūs orientyrai mums. Iš jų gyvenimų turime mokytis. Perskaitęs knygą supratau, kodėl Kauno rajono žmonės tokie ištikimi Lietuvai, taip tvirtai laikosi ant kojų ir niekada nenuleidžia rankų – jie savo kraujyje turi didvyriškų tėvų, senelių ir prosenelių gerų genų", – kalbėjo meras, laikydamas rankose šviežutėlę V.Kavaliausko knygą "Pakaunės krašto karžygiai.1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Vyčio Kryžiaus kavalieriai ir savanoriai". Tai – bene 20-oji autoriaus knyga istorine tematika.

Garliavos valsčiaus fenomenas

"Visi nustemba, kai išgirsta, kad būtent Garliavos valsčius – didžiausia Lietuvos patriotizmo sala. Būtent iš šios vietovės į karą su jaunutės valstybės priešais 1918–1920 m. išėjo beveik 200 savanorių. Tarp jų buvo nemaža moterų, o viena jų – medicinos sesuo Ona Čebelytė apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu. Ji, kaip ir dar trys dešimtys Vyčio Kryžiaus kavalierių, palaidota Jonučių kapinėse. Beje, Lietuvoje nėra antrų tokių kapinių, kuriose būtų palaidota tiek daug apdovanotųjų Vyčio Kryžiumi", – aiškino V.Kavaliauskas.

Pasak pašnekovo, jis dėkingas pakaunės bibliotekoms, muziejams, kuriuose aptiko daug reikalingos informacijos savo knygai. Autorius negalėjo apsieiti be Centrinio Lietuvos valstybės archyvo, kuriame gausu šalies karinės istorijos dokumentų. Sukauptą medžiagą apie pakaunės karžygius papildė jų palikuonių pasakojimai, išsaugoti daiktai. Įdomu tai, kad kai kurie karžygių vaikai net nežinojo esą Vyties Kryžiaus kavalieriaus palikuonys. Kodėl taip atsitiko?

Kaip išvengė tremties

"Kai tėvelį suėmė ir išvežė į Sibirą, į Taišeto lagerį Irkutsko srityje, man nebuvo nė trejų metukų. Žinoma, prisimenu kratas mūsų namuose, Karkazų kaime, kur tuo metu gyvenome. Kai tėtis buvo lageryje, ateidavo nepažįstami vyrai, viską apversdavo namuose aukštyn kojomis, pasiimdavo patikusius daiktus ir išeidavo. Tačiau pavyko išsaugoti, pavyzdžiui, tėčio sidabrinį kišeninį laikrodį – jį į mano lovelę įkišo mama, kai pastebėjo kieme nepažįstamus vyrus. Atsimenu ir tai, kad mama krosnyje vis degindavo kažkokius popierius", – pasakojo Garliavoje gyvenanti dukart Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoto Juozo Bartkevičiaus dukra Dalia Gailutė-Vitunskienė.

Anot pašnekovės, jos mama, išvarginta kratų ir grasinimų, labai nenorėjo su dviem dukromis būti išvežta į Sibirą, kur lageryje jau kamavosi jos vyras – nepriklausomybės kovų savanoris, partizanų talkininkas. Todėl ji žmonių patarta nuėjo į civilinės metrikacijos biurą ir padavė pareiškimą skyryboms su "liaudies priešu".

Slėpė nuo dukrų

J.Bartkevičius žinojo apie fiktyvias skyrybas ir tam pritarė, suprasdamas situaciją, į kurią pateko jo Lietuvoje likusi šeima.

"Mano tėvai susirašinėjo visą laiką – tai liudija iki šiol saugomi namuose tėvo laiškai, kurių dauguma parašyti ant lageryje prastame popieriuje pieštų vaizdų. Kai tėtis grįžo iš lagerio, iškart apsigyveno pas mus – fiktyvios skyrybos nieko nereiškė – jie su mama buvo susituokę bažnyčioje. Noriu pabrėžti, kad niekada negirdėjau iš tėčio jokių pasakojimų apie nepriklausomybės kovas, apie apdovanojimus, ryšį su partizanais. Tai buvo slepiama nuo dukrų, kad mes netyčia neprasitartume viešumoje ir dėl to nenukentėtume", – tėvo nuopelnų nežinojimo priežastį paaiškino Dalia.

Ilgos ordino klajonės

Įdomu, kad apie tėvo ordinus dukra Dalia sužinojo tik iš Viliaus Kavaliausko, kai šis atvažiavo į jos namus pasiklausinėti apie garbųjį savanorį. Tuomet dar būsimos knygos autorius parodė Daliai ir vieną iš dviejų jos tėvo ordinų, papasakojo jo suradimo istoriją.