Forto gimtadienyje – Pirmojo pasaulinio karo mūšis

Kaune šeštadienį paminėtas VII forto statybos pradžios 130 metų jubiliejus. Ta proga forte surengta įvairių renginių, o vienas įspūdingiausių buvo Pirmojo pasaulinio karo mūšio rekonstrukcija.

Kaune šeštadienį paminėtas VII forto statybos pradžios 130 metų jubiliejus. Ta proga forte surengta įvairių renginių, o vienas įspūdingiausių buvo Pirmojo pasaulinio karo mūšio rekonstrukcija.

Renginio lankytojai dalyvavo įvairiose interaktyviose muziejaus pramogose: šniukštinėjo slapčiausius forto kampelius, ieškojo lobio. Vaikai lankėsi muilo burbulų dirbtuvėlėse.

Dalyviai trumpam pasijuto tikrais Rusijos Imperijos ar Kaizerinės Vokietijos kariais, nes galėjo pasimatuoti ir nusifotografuoti su to meto amunicija. Taip pat vyko šaudymo pratybos viename iš šaudmenų sandėlių.

Renginį vainikavo Pirmojo pasaulinio karo rekonstrukcija. Ją surengė karo istorijos rekonstrukcijos klubai „Grenadierius“ kartu su „Kauno tvirtovės įgula“ bei svečiais iš Latvijos karo istorijos klubų. Mūšio metu žiūrovai gėrėjosi ne tik žvangančių ginklų garsais, bet ir įspūdingu pirotechnikos šou.

„Pablogėjus Rusijos ir Vokietija santykiams nuspręsta Kaune įkurti pirmos klasės tvirtovę. Statybos prasidėjo 1882 metais ir užtruko ilgiau nei 25 metus“, – pasakojo „Karo paveldo centro“ vadovas, istorikas Vladimiras Orlovas.

Po Pirmojo pasaulinio karo pasikeitus ginkluotei fortai neteko priminės reikšmės ir vėliau naudoti tik kaip pastatai. „Statydama fortifikacijos įrenginius Rusija tikėjosi įkurti neužimamą tvirtovę, kuri saugotų imperijai svarbų geležinkelį ir tiltus per Nemuną. Tai nuspręsta padaryti pasimokius iš Napoleono žygio į Rusiją, kai jis ties Kaunu nekliudomas persikėlė per upę ir po to galėjo keliauti lygiais laukais be natūralių kliūčių“, – aiškino istorikas.

Visgi fortai buvo palaužti Vokiečių armijos artilerijos, kuri tais laikais buvo gan galinga ir palyginti taikli. „Susitelkusi ties tvirtovių kūrimu Rusija per mažai dėmesio skyrė ginkluotės tobulinimui. Tuo tarpu vokiečiai per tą laiką sugebėjo prisigaminti pažangių ir galingų artilerinių pabūklų, kuriais ir įveikė fortus“, – sakė V.Orlovas.

VII fortas – mišrus pėstininkų ir artilerijos fortas, kurio bendras plotas 7,5 ha. 2009 m. fortas buvo privatizuotas ir jo valdytoju tapo „Karo paveldo centras“ – Lietuvos karo istorijos entuziastus vienijanti visuomeninė organizacija. 2011 m. čia įkurtas muziejus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
tai buvo šventė daugiau sau patiems, o ne žiūrovams, kurie pirko bilietus, nebuvo finalinio akcento žiūrovams, ir apskritai, atrodė, kad žiūrovai organizatorius nelabai domino, o gal net ir šiek tiek jiems trukdė.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių