E.sveikatos sistema: milijonai paleisti vėjais

Gydytojų teigimu, nuo 2005-ųjų kurta e.sveikatos sistema veikia prastai, todėl ja naudotis nėra lengva. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad kelio atgal nėra ir 2018-ųjų pradžioje naudotis sistema privalės visos gydymo įstaigos.

Gydytojams – dvigubas darbas

Kauno Šilainių ir Dainavos poliklinikų vadovas Paulius Kibiša e.sveikatos sistemos girti neskuba. Jo teigimu, Lietuvoje vis dar nesutvarkytas teisinis reglamentavimas, dėl šios priežasties gydytojai turi dirbti dvigubą darbą: pildyti paciento duomenis ir e.erdvėje, ir tradiciniu būdu – popieriuje.

"Įstatymiškas reglamentavimas nurodo rašyti informaciją ir rašikliu popieriniame variante. Šilainių poliklinikoje visi statusai – paciento būklės aprašymas kiekvieną kartą apsilankius, diagnozė, tyrimo duomenys, nusiskundimai – rašomi e.būdu, tačiau gydytojai turi tai atspausdinti ir įklijuoti į ligos istoriją", – aiškina P.Kibiša.

Dėl šios priežasties jis ragina peržiūrėti teisinį reglamentavimą ir nori, kad kuo daugiau informacijos persikeltų į internetinę erdvę.

"E.sveikatos sistema dažnai stringa, gydytojai tuo skundžiasi. Kai kurie metodai iki šiol taikomi tik tam, kad turi būti įgyvendinami. Poliklinikos, gavusios ES paramą, priverstos rašyti e.receptus tik todėl, kad to reikia. Jos turi parašyti jų tam tikrą kiekį, kad projektas būtų įgyvendinamas ir poliklinikai nebūtų taikomos sankcijos", – konstatuoja P.Kibiša.

Laimėjo nepasinaudoję parama

Šilainių ir Dainavos poliklinikų vadovas sako, kad poliklinikos, nepasinaudojusios ES parama, turi prabangą laukti, kol sistema bus visiškai sutvarkyta ir ja bus galima naudotis be trikdžių.

Dainavos poliklinikoje yra įdiegta kauniečių išmaniųjų technologijų bendrovės sukurta posistemė, kuri sujungta su e.sveikatos sistema.

"Viskas joje veikia kuo puikiausiai, receptai yra lengvai išrašomi, o jų skaičius sparčiai auga. Man keista, kai nedidelė bendrovė gali sukurti puikiai funkcionuojančią sistemą, kuri ir kainuoja tikrai nebrangiai. O šalies elektroninei sveikatos sistemai sukurti išleisti milijonai, bet ji vos veikia ir stringa", – kalbėjo P.Kibiša.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, sistema vis dar nėra stabili, P.Kibiša įvardijo nesusikalbėjimą tarp atsakingų institucijų. Tiesa, jis sako, kad dalis sistemos vis dėlto veikia neblogai.

"Pavyzdžiui, pildome ligų kodus, diagnozes, paciento duomenis. Pagal e.sveikatos sistemos dalį, kuri veikia, mes diferencijuojame ir gydytojų darbo užmokestį, nes matome jų krūvį, ir su Valstybine ligonių kasa atsiskaitome. Tai yra labai gerai, tik, aišku, norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau ir sklandžiau", – pasakoja poliklinikų vadovas.

Iškreiptas veidrodis

Programinę įrangą medicinos įstaigoms kuriančios bendrovės "SoftDent" specialistė Akvilė Masiulytė-Garofalo sako, kad valstybė nepakankamai rimtai pažiūrėjo į techninę medicinos projekto pusę, o vietoje to koncentravosi į vartotojo sąsają.

"Turint galvoje, kad ligonio vizitas pas gydytoją trunka vidutiniškai 15 min., per kurias gydytojas turi išgirsti pacientą ir paskirti gydymą, e.sveikatos sistema skirta gydytojo darbui palengvinti, o ne pridėti jo papildomai", – pastebi A.Masiulytė-Garofalo.

Ji tvirtina, kad šiuo metu nėra užtikrintas nuolatinis pasiekiamumas. Taip pat, specialistės teigimu, informacinėje e.sveikatos sistemoje stebimas ir lėtas duomenų apsikeitimas.

"Esant dar nedideliam duomenų kiekiui informacinėje elektroninėje sveikatos duomenų saugykloje, yra pastebimas ir fiksuojamas sulėtėjęs duomenų apsikeitimas. Turint galvoje, kad ten kaupiamų dokumentų kiekis tik didės, reikalinga peržiūrėti serverių išnaudojimo efektyvumą ir jį optimizuoti", – problemą įvardija specialistė.

Jos nuomone, terminas, kada visos gydymo įstaigos turi pereiti prie e.sistemos – 2018 m., parinktas teisingai, nepaisant sistemos netobulumo šiuo metu.

"Manau, kad šio termino nukėlimas būtų tik proceso vilkinimas, o ne problemos sprendimas. Turime sėkmingą pavyzdį Estijoje, kur panašios sistemos diegimas buvo greitas ir ne toks brangus tiek finansine, tiek laiko prasme", – palygino A.Masiulytė-Garofalo.

Po darbo valandų

Kalniečių poliklinikos Šeimos klinikos administratorė gydytoja Violeta Platūkienė teigia, kad e.paciento kortelės užpildymas nėra sudėtingas. Tačiau ji taip pat mato ir trūkumų.

Tai jau minėtas darbo dubliavimas, kai reikia pildyti ir popierinę, ir e.paciento kortelę. Taip pat gydytoja pastebi, kad išrašyti e.receptą užtrunka gana daug laiko.

"Gydytojas gana griežtai įstatytas į rėmus, todėl medicininę dokumentaciją neretai pildo po ligonių priėmimo valandų. Štai ir dabar pacientei pasakiau, kad išrašysiu e.receptą, bet to dar nepadariau, išrašysiu po darbo valandų. Nors priėmimas ir baigtas, tiesiog neužteko laiko", – sako gydytoja V.Platūkienė.

Gydytojas gana griežtai įstatytas į rėmus, todėl medicininę dokumentaciją neretai pildo po ligonių priėmimo valandų.

Negana to, vyresnio amžiaus ligoniai dažnai prašo ne e.recepto, o tradicinio popierinio – esą šis jiems suprantamesnis.

Šeimos klinikos administratorė V.Platūkienė sistemos smerkti neskuba. Ji sako, kad tokia pati situacija buvo ir tik įvedus e.nedarbingumo pažymėjimų sistemą.

"Sistema gana smarkiai strigo. Tačiau ji buvo tobulinama. Dabar, jeigu šioje sistemoje atsiranda kažkoks sutrikimas, visi nustemba", – sakop gydytoja V.Platūkienė.

Ji sako, kad sistemą, nepaisant jos trūkumų, naudoti vis tiek reikia – tik taip galima pastebėti jos trūkumus.

"Informatikas yra informatikas. Jie, aišku, konsultuojasi su specialistais, bet dirbant su sistema taip pat aiškėja nepastebėti jos trūkumai", – anot V.Platūkienės, lygiai taip pat buvo su nedarbingumo pažymėjimų sistema, tačiau dabar jau atsižvelgta į medikų pageidavimus.

Gydytoja teigia, kad medikams trūksta artimesnio kontakto su sistemos kūrėjais.

"Jeigu aš randu, kas man nepatinka, būtų gerai, kad galėčiau pati tai pranešti", – pageidauja V.Platūkienė.

Pradėtas tyrimas Seime

Lietuvos medicinos paslaugų sistemos trūkumus, regis, pagaliau pastebėjo ir valdžios atstovai. Birželį Seimas pavedė Antikorupcijos komisijai atlikti tyrimą dėl sistemai kurti panaudotų 40,6 mln. eurų.

Šis tyrimas inicijuotas įvertinus informaciją, kad Nacionalinei e.sveikatos sistemai kurti skirtos lėšos "galbūt buvo panaudotos neekonomiškai ir neefektyviai".

Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad po tyrimo bus galima įvardyti pagrindines priežastis, kodėl sistema tinkamai neveikia.

"Ateityje šiai sistemai planuojama išleisti dar 28 mln. eurų, todėl nusprendėme inicijuoti parlamentinį tyrimą. Komisija jau buvo susirinkusi, o dabar siunčiame užklausimus tam tikroms institucijoms. Po to pradėsime kviestis atsakingus asmenis", – tyrimo eigą pakomentavo A.Bilotaitė.

Seimo narė sako, kad kol kas dar laukia atsakingų institucijų atsakymo, o kiti komisijos susitikimai, kaip ji mano, gali įvykti dar šią vasarą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to"" VIDMANTAS""

to"" VIDMANTAS"" portretas
tamstai turi buti geda,o ne laikrasciui zinom kas esi,steik savo laikrasti-pafinansuosim,o rasai su klaidomis-nemoki liet.gramatikos,tik vadovaut ir per kitu galvas lipti moki:DDDDDDDDDD

to ""VIDMANTAS''

to ""VIDMANTAS'' portretas
apie kokias tendencijas ir neskanuma kalbi,rasai su klaidomis.kur begsi dabar interviu duoti-gero vejo

ach

ach portretas
kad darbuojasi tas silainiu vidmantas-net zeme dunda,jam vyskas nepatynka,oj jjoi
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių