- Diana Krapavickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaune apsilankęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pripažino, jog būtina investuoti į šilumos ūkį, kad didžiųjų miestų gyventojams būtų sumažintos šildymo išlaidos.
Išskirtinis miestas
Rudenį bus galutinai tvirtinama Lietuvos šilumos ūkio programa. Energetikos ministras J.Neverovičius neslėpė, kad šis vizitas turėtų padėti racionaliau apsispręsti.
"Pirmi susitikimai paliko gerą įspūdį. Dėl to ir atvažiavome, kad iš arčiau susipažintume su Kauno šilumos ūkio specifika. Rudenį bus sprendžiami pagrindiniai klausimai dėl pagamintinos šilumos kiekio, naujų reguliavimo principų, todėl tokie pokalbiai naudingi", – dėstė ministras.
Kauno specifika: čia yra daug šilumos gamintojų. Prieš vienuolika metų buvo parduotas pagrindinis šilumos gamintojas – Kauno termofikacinė elektrinė. Nuo 1987 m. "Kauno energijos" pagamintos šilumos suvartojimas sumažėjo apie 3 kartus.
Pastaraisiais metais pati "Kauno energija", sulaukusi ES fondų lėšų, nemažai investavo ir atnaujino "Šilko", "Pergalės" katilines, artimiausiu metu turėtų būti pasirašyta sutartis dėl "Inkaro" katilinės rekonstrukcijos. Dėl to pakito šilumos gamintojų pasiskirstymo žemėlapis Kaune.
"Ministrui mes akcentavome klausimus, kurie paprastai per tokius susitikimus nekeliami: t.y. šilumos tinklų būklė, šilumos gamintojų elgsena, problematika, konkurencija ir kas realiai duoda didžiausią naudą vartotojui", – atviravo "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas.
Rūpestis dėl kogeneracijos
Per dalykinius pietus Kauno meras Andrius Kupčinskas pabrėžė ministro vizito svarbą. "Valstybei rūpi gaminti elektrą, o mums rūpi šiluma. Tikimės, kad "Lietuvos energija" galės duoti daugiau atsakymų dėl kogeneracijos, dėl "Šilko", "Pergalės", "Inkaro" ar "Petrašiūnų" katilinių. Dabar vienintelis neatsakytas klausimas yra dėl kogeneracijos", – pastebėjo meras.
Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 m. programos projekte kol kas protokoliniu nutarimu Vyriausybė patvirtino, kad Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių šilumos ir elektros gamybos pajėgumų renovacijos bei naujų pajėgumų statybos projektus įgyvendins bendrovės, kurių ne mažiau negu 51 proc. akcijų priklausys valstybei.
"Kauno energija" jau ir savo jėgomis šiemet vykdo tris biokuro katilų statybos projektus. Iki 2015 m. Petrašiūnų elektrinės teritorijoje planuojama įrengti du biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 12 MW galios ir 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį šiems katilams.
Šiuo metu vykdomi biokuro katilų diegimo "Šilko" bei "Inkaro" katilinėse projektai. Įvykdžius juos, bendrovė galėtų dar labiau sumažinti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas.
"Tai lemtų, kad nepriklausomi šilumos gamintojai savo pagaminamą šilumą būtų priversti parduoti dar pigiau. Taip pat padidėtų šilumos, pagamintos iš biokuro, dalis", – aiškino R.Bakas.
Išsivaduoti iš monopolijos
Vienas pagrindinių uždavinių šilumos ūkyje – investicijų paskirstymas. "Mes esame padavę paraišką "Lietuvos energijai" dėl Petrašiūnų elektrinės tolesnio vystymo. Dabar dalyvaujame bendroje atrankoje. Laukiame, ar "Lietuvos energija" pasirinks mus kaip partnerį kogeneracijai vystyti. Tai turėtų paaiškėti dar šiemet", – aiškino "Kauno energijos" generalinis direktorius.
Tačiau per susitikimą su ministru konkretūs projektai nebuvo aptariami.
"Lietuvos energija" taip pat gavo tam tikrų nurodymų. Kai bus sudėlioti galutiniai projektų dalyviai, tų projektų formatas, įvertintos investicijos ir bus nustatyti terminai, iki kada jie turi būti įgyvendinti, tada ir pamatysime galutinį vaizdą", – ateities prognozuoti neskubėjo ministras.
"Petrašiūnų elektrinė – kol kas daugiau biokuro projektas. Ateityje tikimės, arba su "Lietuvos energija", arba su kitu patikimu partneriu ją modernizuoti. Tai labai svarbu vaduojantis iš monopolijos, tuo labiau sukuriant kuo daugiau alternatyvų", – dėstė Kauno meras A.Kupčinskas.
Perašiūnų elektrinės svarba
Ministrui "Kauno energijos" atstovai užsiminė, kad daugiausia rūpesčių kelia senų vamzdynų būklė, vartotojų atsijungimai, skolos.
"Kauno energijos" pastebėjimu, dabar galiojantys teisiniai aktai nesudaro galimybių dar labiau piginti šilumą vartotojams, o sudaro sąlygas privatiems šilumos gamintojams gauti "dujinę" kainą už biokuru gaminamą šilumą.
Tačiau nepaisant minimų problemų "Kauno energija" yra atnaujinusi bene daugiausia vamzdynų kilometrų visoje Lietuvoje. Tam buvo gauta struktūrinė parama.
"Didžiausią naudą vartotojams duoda "Kauno energijos" investiciniai projektai, kurie realiai sumažina šilumos kainą. Kiekvienas atėjęs privatus investuotojas siekia maksimalaus pelno. Jeigu situacija leidžia, jie išnaudoja galimybes. "Kauno energija" stengiasi investuoti ir duoti maksimalią naudą miestui", – tikino įmonės vadovas R.Bakas.
R.Bakas pabrėžė, kad įgyvendinus Petrašiūnų elektrinės kogeneracijos projektą, būtų galima dar labiau sumažinti šilumos kainą vartotojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?28
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms7
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų51
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose29
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...