- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kilnu: A.Krikščionaitienė (kairėje) ir J.Gutauskienė kviečia moteris pažvelgti į save menininkų akimis.
-
Procesas: J.Gutauskienė pastebėjo, kad skambinančios moterys ieško ne tik atjautos ir patarimo.
-
Dėmesys: žinomų menininkų darbų šiemet vėl skleis žinią apie Pagalbos moterims liniją.
-
Emocinė pagalba: moterys moteris drąsina ir menu
Emocinės pagalbos telefonu savanorės ir menininkai Kaune vienija jėgas tam, kad moterys nebijotų prašyti ir sunkiomis akimirkomis sulauktų reikalingos pagalbos.
Sustiprino pajėgas
Petys, į kurį galime nebyliai įsikniaubti skausmui užgniaužus gerklę vis dažniau tampa prabanga, kaip ir skambutis draugui naktį, kai susikaupusią širdgėlą norisi išrėkti čia ir dabar.
Nemaža dalis sugniuždytų, vienišų, fizinį ar psichologinį smurtą patiriančių moterų vis dar nežino, kad gali nemokamai paskambinti visą parą veikiančio telefono numeriu 8-800 66 366, kur joms bus suteikta psichologinė pagalba.
"Neretai, kai mus ištinka kažkokia krizė, manome, kad esame stiprūs ir pajėgūs su viskuo susidoroti patys. Deja, taip nėra", – pokalbį viltingu atodūsiu pradėjo "Pagalbos moterims linijos" vadovė psichologė Aušrinė Krikščionaitienė, savo tarnystę emocinės paramos teikimo linijai skaičiuojanti nuo 2007-ųjų. Tuomet žinia apie pagalbą moterims telefonu pasiekė Kauną. Iki tol vienintelė linija veikė Klaipėdoje, o savanorės su moterimis kalbėdavo tik darbo dienomis, vakarais.
"2017-aisiais vietoj vienos buvusios atsirado trys linijos dienomis ir viena naktį", – apie pasikeitusį ritmą ir kur kas didesnes savanorių pajėgas kalbėjo A.Krikščionaitienė.
Iki tol moterų, neatlygintinai aukojančių savo laiką, buvo vos keliolika, o dabar jų yra kone pusšimtis. Vienos savanorės jaunos, studijuojančios merginos, kitos – moterys su amžiaus ir patirties bagažu. Visos jos, anot A.Krikščionaitienės, praėjo atranką ir išklausė specialius 100 val. mokymus, kuriuos veda psichologai ar tarnybos ilgamečiai.
Tapo gyvenimo būdu
Viena tokių drąsiai galima vadinti ir "Parko galerijos" savininkę Jolantą Gutauskienę.
Dvejus metus moteris savanoriavo Klaipėdoje, o pastaruosius tris – gimtajame Kaune, į kurį grįžo po išsiskyrimo su uostamiesčiu.
"Žinote, vaikai užauga, išeina iš namų, o tuščią erdvę norisi kuo nors užpildyti, – apie savo pasirinkimą kalbėjo moteris. – Norėjau gyventi ne tik patogiai, bet ir prasmingai, o prasmę mačiau tarnystėje, savo laiko atiduodant tam, kam jo reikia."
Moteris tikino savo valandas aukojanti ne dėl akmenėlio gerų darbų maišelyje ir ne todėl, kad jaučiasi kam nors skolinga, – savanorystė esą tapo jos gyvenimo būdu ir įpročiu, kaip puodelis juodos kavos ryte ar popietę besišnekučiuojant su į galeriją užsukančiais menininkais.
Paklausta, kaip keitėsi per visus savanorystės metus, J.Gutauskienė neslėpė, kad darbas Pagalbos moterims linijoje visų pirma buvo naudingas jai pačiai. Lankydama pusmečio trukmės mokymus, moteris suprato, kad, norėdama padėti kitiems, pirmiausia turi susivokti savyje – atsakyti į nepatogius klausimus, kuriuos ilgą laiką stūmė į šalį ir išsilaižyti iki tol buvusias žaizdas. Tik po akistatos su savimi, anot pašnekovės, gali atjausti kitą. Gali ne tik klausyti, bet ir išgirsti tai, ką jis sako.
Visuomet stengiesi padėti žmogui, tačiau padėjęs ragelį niekada nežinai, kokia bus tos istorijos baigtis.
Laukia ir laiškų
"Puikiai atsimenu savanorystės pradžią ir pokalbius mokymų metu, kurių centre kiekvienas mūsų atsidurdavome. Tuomet pati sau buvau labai svarbi. Galvojau, ką ir kaip pasakysiu, ar nesuklysiu. Tai labai trukdė išgirsti kitus. Tik tada, kai suvokiau, kad esu žmogus su savo trūkumais ir silpnybėmis, pradėjau girdėti", – J.Gutauskienė tikino, kad visos formulės ir algoritmai šiame darbe nėra tokie svarbūs kaip gebėjimas užmegzti ryšį su žmogumi per duotąjį laiką.
Teoriškai kiekvienam konsultaciniam pokalbiui yra skirta valanda, tačiau pasitaiko atvejų, kai dialogas užsitęsia.
"Produktyviausia – pirma valanda, tačiau visuomet būna išimčių. Pasitaiko ir tokių pokalbių, kurie trunka vos kelias minutes. Pradžioje stengiamės užmegzti žmogišką ryšį ir suvokti, į kokią situaciją yra patekęs skambinantysis", – ilgamete patirtimi dalijosi A.Krikščionaitienė.
Praėjusiais metais Pagalbos moterims linijos savanorės atsakė į 13 tūkst. skambučių ir kelis šimtus elektroninių laiškų. Pastaroji bendravimo forma priimtiniausia moterims, gyvenančioms užsienyje.
"Teoriškai skambučių sulaukiame daugiau, tačiau būna, kad žmonės skambina tuo metu, kai linija užimta", – psichologė tokiais atvejais ragino nenuleisti rankų ir po kurio laiko vėl rinkti pagalbos telefono numerį.
Skambina daug vienišių
Skambinančiųjų auditorija tokia pat įvairi kaip ir bendram tikslui suburtų savanorių desantas – emocinės paramos teikimo linijos numerį renka ir atstumtos moterys, ir vienatvę išgyvenančios motinos. Skambina vyrai ir vaikai, kiti artimos aplinkos asmenys, neretai kaimynai ar draugai, kuriems rūpi kenčiančiojo savijauta.
J.Gutauskienė pastebėjo, kad skambinančios moterys ieško ne tik atjautos ir patarimo, kaip elgtis susiklosčius tam tikrai situacijai, bet ir žinutės telefono ragelyje, kad tokioje padėtyje jos atsidūrė ne vienos.
"Pastaruoju metu labai dažnai sulaukiu vienišų motinų skambučių, kurios, nors ir gauna finansinę paramą iš vaikų, pastarųjų gyvenime nebedalyvauja, nes nebeatitinka naujo vaikų socialinio statuso", – apmaudo dėl svetimėjančių artimiausių žmonių santykių neslėpė "Parko galerijos" savininkė. Vienišų vyresnio amžiaus moterų skambučiai pasikartojantys – pagalbos telefonu jos skambina reguliariai ir dalijasi ne tik pulsuojančiais skauduliais, bet ir jaunystės prisiminimais. Tiesa, pasitaiko ir kur kas sudėtingesnių skambučių – kitame laido gale verkia mušamos, despotus vyrus bijančios palikti žmonos ar moterys, kurios gyvenimo negandas galvoja spręsti savižudybe.
"Visuomet stengiesi padėti žmogui, tačiau padėjęs ragelį niekada nežinai, kokia bus tos istorijos baigtis, – Pagalbos moterims linijos vadovė A.Krikščionaitienė neslėpė, kad emociškai sunkiausi tie skambučiai, kurie netikėtai nutrūksta pokalbio viduryje. – Širdy lieka neužbaigtumo jausmas. Ar būna valandų, kai telefonas tyli? Retai. Tuomet sakome, kad visi laimingi."
Moters paveikslas
Pasiteiravus, kada pati jaučiasi laiminga, J.Gutauskienė šyptelėjo – tada, kai pokalbis buvo produktyvus, o jo pradžioje ašaras šluosčiusi ir žodžius sunkiai rinkusi moteris dėkoja už atjautą nepažįstamajai, prisistačiusiai ne vardu, o tiesiog savanore.
"Galerijoje visuomet laikau krūvelę kortelių su linijos kontaktiniais duomenimis: telefonu ir e.pašto adresu. Neretai jas padaliju ateinančiosioms. Moterys reaguoja labai skirtingai. Kai kurios jų klausia: kam man? Aš su šypsena atsakau, kad gal prireiks bičiulėms, o gal ir joms pačioms", – pakilusi nuo minkštasuolio J.Gutauskienė žengė žingsnį arčiau drobės "Potvynis Šančiuose. Vasaros nuojauta". Įspūdingo dydžio Arvydo Brazdžiūno-Dusės tapytas paveikslas, kuriame vaizduojamos dvi moterys, kartu su dar bent keliolika daugiau ar mažiau žinomų menininkų darbų šiemet vėl skleis žinią apie Pagalbos moterims liniją. Moteris kvies tapti savanorėmis, o visas tas, kurios jaučiasi parklupdytos, sutryptos, nesuprastos ir pamirštos, nebijoti prašyti pagalbos.
"Menas ir emocinė pagalba žmogui labai tarpusavyje labai susiję, – vakar atverti Senamiestyje įsikūrusios "Parko galerijos" duris ir priimti emocijų pliūpsnį parodoje "Moters portretas" kvietė J.Gutauskienė. – Kiekviename paveiksle pamatysite moteris tokias, kokias jas įsivaizduoja menininkai. Liūdnos, piktos, susierzinusios, svajingos, laimingos, tačiau nė vienos jų nerasite abejingos. Tai yra gerai, nes abejingumas mums nereikalingas."
Naudingi kontaktiniai duomenys
Pagalbos moterims linija (veikia visą parą) skambink: 8 800 66 366.
Rašyk (į laiškus atsakoma per tris dienas): pagalba@moteriai.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą15
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė14
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos97
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...