Emigrantų tėvų kančios tampa nepakeliama našta valstybei

Kiekvienas mylintis tėvas savo vaikui linki laimės. Ir jei ši laimė nušvinta svečioje šalyje, vargu ar galvojama apie tai, kas bus, jei, metams bėgant, sušlubuos jo paties sveikata.

Be artimųjų globos

Dainavos poliklinikos socialinė darbuotoja Brigita Kimbrienė kiekvieną dieną susiduria su senolių priežiūros problemomis. "Ši problema nėra tokia didelė, kai emigruoja jauni vaikai. Jei emigruoti nutaria vyresni ar netrukus pensinio amžiaus žmonės, jų garbaus amžiaus tėvai lieka be artimųjų globos. Tą naštą turi nešti valstybė, slaugos ligoninės, globos namai", – pastebi B.Kimbrienė.

Ji neabejoja, kad dėl emigracijos praradimų esama ne tik darbo rinkoje, bet ir šeimose. Dažniausiomis pagyvenusių žmonių ligomis – Alzheimerio, Parkinsono, B.Kimbrienės žiniomis, serga 7–8 tūkst. Kauno apskrities žmonių.

"Anglų tyrimai rodo, kad šiomis ligomis sergantį senolį turi prižiūrėti trys žmonės. Jokia valstybinė institucija visų seno žmogaus problemų neišspręs, todėl labai reikia atsigręžti į šeimą", – įsitikinusi B.Kimbrienė.

Grįžę nespėja

Paprasčiausias ir nuoširdžiausias B.Kimbrienės patarimas besirengiantiesiems emigruoti – aptarti šeimoje, kaip bus elgiamasi ligos ar kitos nelaimės atveju.

"Reikėtų notaro patvirtinto įgaliojimo, kas pasirūpins senoliu, jei jam prireiks medikų ar kitokios pagalbos. Juk ligoninėje reikalaujama jei ne paties paciento, tai jo globėjo parašo", – aiškino socialinė darbuotoja.

B.Kimbrienė pasakojo visai naują istoriją, kai iš emigracijos Amerikoje grįžusi dukra sunkiai spėjo per mėnesį deramai sutvarkyti savo pasiligojusios mamos globą. "Tai labai privatu. Kai senas žmogus serga, jis turi pasitikėti žmonėmis, kurie tvarko jo reikalus", – pabrėžė pašnekovė.

B.Kimbrienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra išplėtotas kasdienės trumpos pagalbos tinklas, nėra trumpalaikių atokvėpio ligoninių mėnesiui, ligoniams po insulto dažnai nebūna vietos slaugos ligoninėje. "Štai pavyzdys – seną moterį po insulto palaikė ligoninėje ir parvežė namo. Artimųjų ji neturi. Tvarkykis kaip nori", – apie neseną rūpestį papasakojo socialinė darbuotoja.

Abipusis skausmas

"Kaunas yra seniausias pagal gyventojų amžių Lietuvos miestas, vadinasi, gyventojų struktūroje labai didelį skaičių užima seni, pagyvenę žmonės. Nenuostabu, kad susiduriame su labai didele problema", – įsitikinusi B.Kimbrienė. Praktika rodo, kad seną vienišą žmogų užgriūva ne tik sveikatos problemos. Dažnai tenka spręsti ir jo skolų už butą klausimus, tačiau poliklinika ar socialiniai darbuotojai kai kada nelabai ir gali padėti.

"Čia visa puokštė problemų. Jeigu būtų organizuota senų žmonių apsaugos sistema, panašiai kaip vaiko teisių apsauga, problemas spręsti būtų daug lengviau", – trūkumus vardijo B.Kimbrienė. Kenčia ne tik palikti tėvai, kenčia ir emigrantai, seno pasiligojusio tėvo negalintys išsivežti svetur.