Emigrantų perlaidos gali atimti pašalpas

Gaunate socialinę pašalpą, bet pinigais jus pamalonina ir emigravę artimieji? Nenustebkite, jeigu kitąmet, sulaukę tokios perlaidos iš užsienio, prarasite pašalpas ar kompensacijas. Tai užsimojo padaryti kai kurio šalies savivaldybės. Kaip pasielgs Kaunas?

Sukčiautojų mažėja

Kauno valdininkai neskuba aklai sekti Marijampolės savivaldybės pavyzdžiu. Pastaroji paskelbė, kad kitąmet ketinama aiškintis, kokio dydžio piniginių perlaidų iš emigravusių artimųjų sulaukia gaunantys socialines pašalpas ar kompensacijas. Kai kurie jų gali prarasti savivaldybės išmokas.

"Žinoma, mes negalime apsisaugoti nuo apgavysčių, bet prieš žengiant tokį žingsnį reikėtų gerai apmąstyti ir šiuos klausimus spręsti taip, kad nebūtų įžeistas žmogaus orumas", – įsitikinusi Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.

Į asmenų, pretenduojančių gauti socialines pašalpas ar kompensacijas už karštą vandenį ir šildymą, pajamas įskaičiuojama ne tik pensija, bet ir kiti gaunami pinigai, tarp jų – ir emigravusių artimųjų siunčiamos  perlaidos.

Iki šiol iš užsienio gaunamos perlaidos buvo oficialiai neapskaitomos. Dabar ketinama pasitelkti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Jeigu paaiškėtų, kad iš užsienyje dirbančiųjų artimųjų nemenkas pinigines perlaidas gaunantys piliečiai neskursta, teisė gauti socialines pašalpas ar kompensacijas gali būti atimta.

Prieš kelerius metus garsiai prabilus, kad socialines pašalpas gauna savo pajamas slepiantys, prabangiais automobiliais važinėjantys, ištaiginguose namuose gyvenantys verslininkai ar nelegaliai dirbantys darbuotojai, susigriebta keisti pašalpų skyrimo tvarką.

"Dabar tikrai sumažėję tokių. Jeigu ir likę apgavysčių, ne daugiau kaip trečdalis", – pastebėjo Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Visų apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos planuoja pasirašyti sutartis su savivaldybėmis ir keistis turima informacija apie paramos gavėjų pajamas, tad savivaldybės galės gauti informaciją ir apie emigravusių artimųjų pinigines perlaidas.

Nėra parengtos tvarkos

Pasak A.Sudžiuvienės, Kaune kol kas nesvarstyta, tikrinti pašalpų gavėjų gaunamas perlaidas iš užsienio, nes pirmiausia reikėtų parengti tvarką, kurią patvirtinų miesto taryba.
Tiesa, A.Sudžiuvienė neneigė, kad tokia praktika ateityje gali būti taikoma ir Kaune.

"Jeigu kils įtarimų, ar žmogui pagrįstai mokama socialinė pašalpa, arba sukrus bendruomenė, kad žmogus prabangiai gyvena ir prašo paramos, tada ir aiškinsimės", – pridūrė savivaldybės atstovė.

Sutaupė milijonus

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, signalų apie galimus piktnaudžiautojus pašalpomis iš gyventojų, seniūnaičių ar seniūnijų darbuotojų savivaldybė sulaukia ir dabar.
"Sukčiauti kuo toliau – tuo sunkiau. Sukruto žiniasklaida, ir patys gyventojai pradėjo domėtis ir pastebėti, kas kaip gyvena ir kas kuo naudojasi. Tai mums padeda. Įstatyme numatyta patikrinti gyvenimo sąlygas, surenkame daug informacijos, kreipiamės ir užklausiame mokyklas, darželius", – patirtimi dalijosi A.Sudžiuvienė.

Nuo šių metų sausio visos šalies savivaldybės, taip pat ir Kauno, savarankiškai skirsto socialines pašalpas. Skaičiai rodo, kad per devynis šių metų mėnesius socialinės paramos gavėjų gerokai mažėjo. Tai nereiškia, kad kauniečiai staiga pradėjo gyventi geriau – tiesiog pašalpomis sunkiau pasinaudoti tiems, kurie neturėtų jų gauti.

Spalio 1 d. duomenimis, Kauno mieste socialines pašalpas gauna 8 715 asmenys, kuriems išmokėta 22,2 mln. litų. Pernai per tą patį laikotarpį tokių pašalpų gavėjų buvo 11 652. Jiems skirtos socialinės pašalpos sudarė 29,9 mln. litų.

6 mlrd. litų – tiek piniginių perlaidų šiemet Lietuvos gyventojai turėtų sulaukti iš emigravusių artimųjų.

Komentarai
Darius Buta, Valstybinės mokesčių inspekcijos Komunikacijos vadovas

VMI valdo daug ir įvairios informacijos apie mokesčių mokėtojus ir ta informacija dalijamės su kitomis institucijomis, kurioms ji reikalinga tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Ir iki šiol keisdavomės informacija su savivaldybėmis, o nuo kitų metų visų apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos planuoja pasirašyti sutartis su savivaldybėmis ir keistis turima informacija apie paramos gavėjų pajamas, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, valdomus žemės sklypus. Niekas neis ir netikrins visų piliečių sąskaitų ir pervedimų masiškai. VMI iki šiol tikrino ir toliau tikrins duomenis tų asmenų, kurie kelia tam tikrų abejonių, pavyzdžiui, jeigu kyla įtarimų, kad asmuo gali slėpti mokesčius. Jeigu savivaldybei kiltų įtarimų, kad socialinės paramos prašantis asmuo turi nelegalių pajamų ar kažkokių pervedimų, patikrinimas būtų atliekamas išanalizavus turimą informaciją, ar tas asmuo gali kaip nors sukčiauti. Noriu priminti, kad kiekvienas pilietis, norintis gauti socialinę paramą, turi deklaruoti savo pajamas. Jeigu yra įtarimų, kad deklaruodamas žmogus kažką nuslėpė ar pateikė klaidingą informaciją, bus atliekamas išsamus tyrimas.