Draustinyje išdarinėja, ką nori

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Raudondvario pl., ant paties Lampėdžio ežero kranto prasidėję darbai leidžia suprasti – greitai čia iškils gyvenamieji namai. Sklypų savininkams – nė motais, kad tai kraštovaizdžio draustinis. Jie įsitikinę, kad ant ežero kranto gali daryti ką nori.

Raudondvario pl., ant paties Lampėdžio ežero kranto prasidėję darbai leidžia suprasti – greitai čia iškils gyvenamieji namai. Sklypų savininkams – nė motais, kad tai kraštovaizdžio draustinis. Jie įsitikinę, kad ant ežero kranto gali daryti ką nori.

Užsimojo iki vandens

"Rankos nusvyra pamačius, kas ten dabar padaryta, – sustumti kažkokie kurmiarausiai! Tai Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis", – sklypų savininkų savivale piktinosi Aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius.

Anot jo, Lampėdžio ežero pakrantėje esančių sklypų dalis – vidutiniškai apie 7 m – patenka į pakrantės apsaugos juostą, o joje bet kokia ūkinė veikla yra draudžiama. Sklypų savininkai ten neteisėtai pradėjo žemės kasimo, lyginimo darbus, sunaikino natūralią ežero pakrantės žaliąją veją. Galima spėti, kad netolimoje ateityje ten iškils ir gyvenamieji namai.
"Savivaldybė turėtų prižiūrėti ir kontroliuoti tą teritoriją. Mes pareiškėme pretenzijas, kad savininkai sunaikino Lampėdžio ežero pakrantės apsaugos juostą", – patikslino E.Vainalavičius. Anot jo, baudos už tokius pažeidimus – juokingos: 1,5 tūkst. litų.

"Visame pasaulyje, kai žmonės ką nors stato gamtoje, stengiasi pasislėpti, ištirpti aplinkoje ir nedaryti kažkokių akibrokštų siekiant parodyti – va, čia aš! Norvegijoje net nustembi pamatęs namą ten, kur vos įmanoma pastebėti, – jis taip gerai įkomponuotas į gamtos kraštovaizdį. Pas mus reikia sustumti kurmiarausį, aukštesnį už viską, ant jo iškelti vėliavą ir užtupdyti namą", – stebėjosi E.Vainalavičius.

Visuomenę pamiršo

Jis sakė negalintis suprasti, kur žiūrėjo kraštovaizdžio architektai ir savivaldybės tarnautojai, kai buvo rengiami ir tvirtinami šių sklypų detalieji planai.

"Detalieji planai padaryti taip bukagalviškai, kad juose rekomenduojama iki 3 m pakelti sklypo aukštį. Važiuosime pro šalį ir "grožėsimės" tokiu kraštovaizdžiu?" – svarstė aplinkosaugininkas.

Nors nuolat akcentuojama, kad žmonėms turi būti palikta galimybė laisvai prieiti prie vandens telkinių, E.Vainalavičius pastebi, kad tikrovėje yra gerokai kitaip. Jis sako detaliuosiuose planuose nematęs nė vieno palikto priėjimo prie Lampėdžio ežero vandens.

"Jeigu miestas yra miestiečiams, priėjimai prie vandens turi būti palikti. O čia gal tyčia užmirštama visuomenė? Paskui jau bus tvoros, gyvatvorės, ir išryškėja tas lietuviškumas – tik man, o kitiems – špyga! Ir kurmiarausiai užstos ežerą. Toks kraštovaizdžio supratimas labai liūdina", – atvirai prisipažino aplinkosaugininkas. Jis apgailestauja, kad tokiais atvejais architektai pamiršta visuomenės interesus.

E.Vainalavičiui užkliuvo ir dar vienas dalykas – miesto valdžia ruošiasi rekonstruoti Raudondvario plentą, rengia techninį projektą ir planuoja, kad po rekonstrukcijos gatvės aukštis liks toks pat, koks yra.

"Šalia esantiems sklypams liepiama kelti lygį aukštyn neva dėl potvynio rizikos, o potvynio grėsmė Raudondvario plentui, pasirodo, visai nerūpi. Logikos tikrai trūksta", – pastebėjo aplinkosaugininkas, niekaip negalintis suprasti, kaip atrodys sklypai, iškelti aukščiau už gatvę.

Darau, ką noriu?

"Tas sklypas dar mano senelių. Tai yra mano nuosavybė iki pat vandens, ir aš galiu daryti ką noriu, jeigu tai jus domina. Ačiū, mūsų pokalbis baigtas", – į kalbas nesileido vieno sklypo savininkas Gintautas Gabrilavičius. Jis pats yra architektas.

"Nieko mes čia tokio nepadarėme. Kelis metrus gražaus smėliuko užpylėme – žmonės turės kur prie vandens atsigulti ir pasideginti. Ar čia kas baisaus?" – stebėjosi kito sklypo savininkas Jonas Romeika.

Jis tikino, kad pažeidimai padaryti iš nežinojimo ir žadėjo ištaisyti klaidas. "Nepasižiūrėjome, įėjome tik kelis metrus į tą apsauginę zoną. Aš nelabai didelis žemės specialistas", – teisinosi J.Romeika.

Pasiteiravus, ar turėjo leidimą pradėti darbus, sklypo savininkas į klausimą atsakė klausimu: "O kokį reikia turėti leidimą sandėliuoti smėlį?" Anot J.Romeikos, smėlį reikėjo išstumdyti, norint užlyginti duobę. "Pagal detalųjį planą ten reikia gal 6 m sukelti sklypą, kad neužsemtų vanduo. Yra tokie reikalavimai", – aiškino sklypo savininkas.

Paklausus, ar žmonės galės prieiti prie ežero vandens, J.Romeika tikino, kad viskas padaryta pagal reikalavimus – praėjimo kelias palei vandenį paliktas. Tačiau sklypo savininkas pripažino, kad detaliajame plane jokie servitutai, vedantys ežero link, nenumatyti. Jis tikino, kad už jo sklypo yra laisvos žemės, kuria ir bus galima patekti prie ežero.



NAUJAUSI KOMENTARAI

valdžios

valdžios  portretas
Kaune NĖRA už tai kas ką nori tą ir daro

geriau

geriau portretas
Miesto valdzia butu sutvarkius si pakrantes ruoza. Tai kaunieciu megiama poilsio vieta. O dabar kazkoks vienas uzsiims si sklypa ir zmones netures kur vasara pailset pasimaudyt. Kur miesto valdzia ziuri? Kur Kupcinsko akys?

jurgis

jurgis portretas
Galetu paskelbti to vadinamo verslininko - vagies pavarde. Juk is saziningai uzdirbtu pinigu nenusipirksi tokio sklypo ir nepasistatysi namo. Tai VAGIS ir reikia konfiskuoti jo turta
VISI KOMENTARAI 21

Galerijos

Daugiau straipsnių