„Drąsos kelias“ kol kas į Seimą nepatektų?

nejaugi

Ne tuos žmones apklausėt. Drąsos kelias į Seimą pateks. Nes žmonės visom kitom partijom yra siaubingai nusivylę.

Neatmestinė tikimybė, kad ši apklausa buvo skirta ram, kad būtų galima parašyti būtent tokį ar panašų straipsnio pavadinimą. Jei buvo apklausta 1000 respondentų, tai 9 iš jų buvo už "Drąsos kelio" partiją. O ką tai pasako? Manau tik tai, kad apklausų užsakovai labiausiai šiuo metu prisibijo "Drąsos kelio" populiarumo augimo. Tos baimės esmę nesunku atspėti. Visi, kurie bando reikalauti šalyje tiesos ir teisingumo yra pavojingi tiems, kurie turi kitokią nuomonę. "Drąsos kelio" partija yra dar santykinai nauja Lietuvos politinėje erdvėje. Dar nėra aiškus jos politinis branduolys, mažai visuomenė informuota apie jos tikslus ir siekius. Net ir partijos priešrinkiminės programos man neteko matyti. Spaudoje skaičiau tik tai, kad ši partija stegsis savo veiklą labiausiai sukoncentruoti sudėtingai situacijai teisėsaugoje gerinti. Tai prasmingas siekis, tačiau kol kas nesimato aiškios vizijos, kokiais būdais bus bandoma tai siekti. Ar norima pasinaudoti tik tais Seimo nariais, kurių kandidatūras rems "Drąsos kelio" partija ar bus bandoma ieškoti koalicijos partnerių tokiam tikslui siekti. Pirmu atveju, rezultatai vargu ar bus ryškiau pastebimi, o kitu - visuomenė, manau, norėtų žinoti kokie tie potencialūs partneriai galėtų būti? Primisiu kai kurias nesenas Pikasiuko mintis dar tada, kai D.Kuolis nebuvo padaręs "Lietuvos sąrašo" steigimojo susirinkimo, turėdamas asmeninėje dispozicijoje daugiau kaip pusę įgaliojimų, susirinktų dar po N.Venckienės vėliava. RETRO: Manau, kad daugiau ar mažiau verta pasitikėti visais, kurie dalyvavo spaudos konferencijoje, kaip “Drąsos kelio” ar “Lietuvos sąrašo” atstovai. (Jie tada dar buvo įsivardinę kartu - P.) Net ir apie buvusį LDDP kabineto Užsienio reikalų ministrą P.Gylį neseniai esu išsakęs savo palankią nuomonę. Verta pastebėti, kad jis pastaraisiais metais ne tik išstojo iš minėtos “hegemono” palikuonių partijos, bet ir pasižymėjo savo socialdemokratine raiška pagal ES standartus. Pasigedau aktyvaus visuomenininko D. Kuolio. (Dabar jau aišku - kodėl? Jis jau ruošėsi tam "steigiamajam susirinkimui" , jei tą nedidelį mitingą prie Prezidentūros galima taip pavadinti.- P.) Jei jis dėl kokių nors asmeninių ambicijų atsisakys galimos politinės karjeros, tai pasielgs savanaudiškai. (Apie jėgų skaldymą tada dar nebuvo informacijos) Nemanau, kad toks asmeninės atsakomybės vengimas būtų vertas didelės pagarbos. Puiku būti aktyviu visuomenininku, prasmingai aiškinančiu valstybės skaudulius, bet dar svarbiau pačiam būti politiku, kad konkrečiais darbais prisidėti prie teisingumo kūrimo ir visuomenės gyvenime iškylančių problemų sprendimų. Ne viena partija taip nera eskaluojama kaip Venckienes ko taip bijoma?? O tos apklausos yra nulio vertos:) Viso yra 44 partijos nu bet labiausiai rupi tik Venckienes partija. Neringos Venckienės politinė pozicija ir toliau lieka labai neaiški. Skelbiamos idėjos – gražios, o kaip jas žadama konkrečiai įgyvendinti, jei Seime atsirastų tokia nauja DK frakcija, kol kas dar nežinioje. Jei N.Venckienė netgi pabrėžtinai pasirenka sau konkurentę apygardoje politinėje dešinėje, tai dėl tokio pasirinkimo paplos ne tik kairiųjų trojka LSDP, TT ir DP, bet ir kitos kairiųjų ar centristų politinės grupuotės bei dariniai. Pagal “Drąsos kelio” partijos iškeltus lozungus ir programos akcentus, šią partiją galima būtų laikyti artimą dešinės pozicijoms. Jei ji sieks valdžios pagrindiniu priešininku pasirinkdama dešinei atstovaujančią TS LKD partiją, tai tada, kai du pešasi, laimės neokomunistinės jėgos dar kur kas lengviau, negu dabartinėje situacijoje, kai susikaldymas ir pasimetimas valdančioje “Permainų koalicijoje” ir taip yra didelis. ” Politologas Lauras Bielinis skaitytojams anksčiau aiškino, kad: “"Drąsos partija" - kuriama pogrindinė organizacija, apie kurias mes daug girdėjome tarybiniais laikais”. STOP. Įdomu ką sovietinio režimo metais, kuriuos autorius vadina “tarybiniais”, veikė pats Lauras ir jo tėtis Vilniaus LKP aukštoje nomenklatūroje, kad jis “daug girdėjo” apie “pogrindines organizacijas”? Jau pats faktas, kad taip sunerimo L.Bielinis, rodo, kad tas politinis vyksmas gali turėti rimtą prasmę. L.Bielinis teigia, kad: “Formaliai kol kas šios partijos įsteigimas yra neįmanomas.” Būtent įmanomas ir pats autorius tą puikiai žino. Svarbiausia, kad nebūtų pažeistos įstatyminės normos, atsirastų pageidaujančių 1000 piliečių šioje partijoje dalyvauti , o partijos statutas neprieštarautų LR Konstitucijai ir įstatymams. Jei kas nors dabar ar ateityje tokius reikalavimus vykdys, tai Lietuvoje galės įsikurti tiek partijų, kiek jų kažkam prireiks.